Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. (R. J. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šios laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė R. J. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. J. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 261 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. J. Vilniaus apygardos teismo nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios dalį 2006 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu nuo 15 d. iki 19 d. tris kartus per dieną ne mažiau kaip po ketvirtį gramo neteisėtai išplatino D. R. , V. T. , I. I. bei S. M. , A. I. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, o likusią dalį – 0,761 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios bendroji laisvosios metamfetamino bazės masė 0,01 kg, laikė iki 2007-01-23 18.00 val., kol kratos metu 20-o buto sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, Vilniuje, policijos pareigūnai rado ir paėmė nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos, tai yra R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

R. J. šioje byloje taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje, tačiau dėl šio kaltinimo išteisintas teismui nustačius, jog jis nepadarė šios nusikalstamos veikos, ir ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo 2007 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę. R. J. nurodo, kad jis yra priklausomas nuo narkotikų ir šias medžiagas pirkdavo tik savo reikmėms, o ne platinimo tikslais. Apeliantas pripažįsta, kad šių narkotinių medžiagų yra davęs ir kitiems asmenims, bet tai darė ne savo iniciatyva ir ne dėl savanaudiškų tikslų.

R. J. nuomone, teismas, skirdamas jam bausmę, nesilaikė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Taip pat neatsižvelgė į šios veikos padarymo motyvus bei tikslus, t. y. kad platinti narkotines medžiagas jis neturėjo jokių savanaudiškų motyvų, o tai padarė tik dėl savo lengvabūdiškumo bei nesugebėjimo atsakyti draugams.

Be to, nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo asmenybę, nes jis nėra anksčiau teistas už sunkius savanaudiškus nusikaltimus.

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuris revizuojamas neperžengiant nuteistojo apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas, nes yra pri­im­tas ir su­ra­šy­tas iš esmės lai­kan­tis bau­džia­mo­jo ir bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mų.

Šis nuosp­ren­dis taip pat laikytinas pagrįstu, nes jame pa­da­ry­tos iš­va­dos dėl byloje nustatytų psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimo, laikymo, turint tikslą platinti, ir platinimo aplinkybių yra paremtas teisminio bylos nagrinėjimo metu iš­sa­miai ir ne­ša­liš­kai iš­tir­tais bylos duomenimis. Šie duomenys nuosprendyje tei­sin­gai įver­tin­ti kaip nuteistojo kaltę patvirtinantys įro­dy­mai.

BK 260 straipsnyje numatytas psichotropinių medžiagų platinimas – tai bet koks me­džia­gų per­da­vi­mas ki­tiems as­me­nims. Pla­ti­ni­mas yra ir tais at­ve­jais, kai kvaišalų tu­rė­to­jas sąmoningai dalinasi kvaišalais su kitais asmenimis. Šiame straipsnyje numatyta veika yra padaroma tiesiogine tyčia. Nors apygardos teismas nuosprendyje konkrečiai neįvardino tokios kaltės rūšies ir tyčios formos, tačiau ją nuosprendyje apibūdino (nuosprendžio 5 lapo pirma pastraipa). Iš teismo nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad R. J. tyčinė kaltė yra akivaizdi. R. J. suvokė, kad jo įgytos ir laikomos medžiagos yra psichotropinės medžiagos, jas dalino (platino) kitiems asmenims. Šiuo atveju 2006 m. rugsėjo mėnesį per keturias dienas psichotropines medžiagas R. J. perdavė net penkiems asmenims. Kartais tai atlikdavo ne tik iš draugiškumo, bet ir už pinigus (liudytojos D. R. parodymai), kitais atvejais pats pasiūlęs ir užstatęs lombardui kito asmens atneštus iš namų papuošalus ir už pinigus įgijęs kvaišalų (liudytojos S. M. parodymai). R. J. tokius veiksmus darė sąmoningai ir norėjo taip veikti. Todėl R. J. kaltės forma ir rūšis nuosprendyje nustatyti tinkamai.

Už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti t. y. nusikaltimą, kuris yra numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Jos dydis yra numatytas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Apygardos teismas R. J. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra pusę metų didesnė, negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Nors nuteistasis yra jauno amžiaus, pats turi priklausomybę nuo kvaišalų, jų platinimas pasireiškė daugiausiai psichotropinių medžiagų dalinimusi su kitais priklausomybę nuo kvaišalų turinčiais asmenimis, tačiau jis pagal bylos medžiagą yra teisiamas penktą kartą (2004 12 01, 2005-11-18, 2007-03-26, 2007-05-15 ankstesni Vilniaus m. apylinkių teismų nuosprendžiai). Nusikaltimą šioje byloje jis padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už panašaus pobūdžio nusikaltimą, vykdymo atidėjimo laikotarpiu. R. J. padarytas nusikaltimas yra sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis), jis su­ke­lia la­bai ža­lin­gus pa­da­ri­nius – kitų žmo­nių svei­ka­tos ža­lo­ji­mą, pratinimą prie kvaišalų. R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. J. linkęs daryti ir administracinius pažeidimus, nesusijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tris kartus baustas už nedidelį chuliganizmą (1 t. b. l. 129-130). Jo asmenybė buvo įvertinta tinkamai. Todėl apygardos teismo paskirtoji bausmė, kolegijos manymu, yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta.

Skiriant subendrintą bausmę šiuo atveju buvo taikytas dalinis bausmių subendrinimo būdas, pridėta tik dalis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Todėl paskirtos nuteistajam bausmės dydis, kolegijos manymu, atitinka BK VIII skyriuje numatytus bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, kitas skyriuje esančias bausmių skyrimo taisykles ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima paskirtą bausmę švelninti.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo R. J. (R. J. ) apeliacinį skundą atmesti.