- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e1-309-286/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17894-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2011 m. liepos 14 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 3 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas (1 para), bausmė atlikta, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. 2020 m. gegužės 9 d., apie 16 val. 50 min., gyvenamojo namo virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su savo sugyventine G. Š. metu, tyčia, vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė jai į kairę veido pusę ir du kartus kumščiais trenkė į galvą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei G. Š. fizinį skausmą.
V. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė (b. l. 70-71), kad 2020 m. gegužės 9 d., ryte, apie 11 val., jis nuėjo į garažą. Kartu su savo kaimynu J. S. gėrė alų, iš viso išgėrė 7 butelius alaus 1,5 litro talpos, 7,5 laipsnių stiprumo. Apie 16 val. 50 min., nuėjo namo, kad galėtų pasiimti maisto. Atėjus į namus, virtuvėje buvo jo sugyventinė, kuri pamačiusi, kad jis yra išgėręs, pradėjo jam priekaištauti. Dėl to, tarp jų įvyko konfliktas. Jis nenorėjo pyktis. Atsidarė šaldytuvą, kad susirastų maisto. Radęs mėsos vyniotinį, jį susipjaustė ir įsidėjo sau į lėkštę. Lėkštę pastatė ant stalo. Tai pamačiusi, G. rankomis sutrynė jo įsidėtą mėsos vyniotinį ir jį išmetė. Dėl tokio jos poelgio, jis labai supyko. Jis buvo neblaivus, ne viską gerai pamena, bet mano, kad galėjo nesusivaldęs dešinės rankos delnu trenkti G. į kairę veido pusę, o po to, dar du kartus kumščiais suduoti jai į galvą. Tuo metu, kai tarp jos ir sugyventinės G. įvyko konfliktas, jie namuose buvo vieni. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusioji G. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 35-38), kad 2020 m. gegužės 9 d., apie 16 val. 50 min., jai vienai būnant namuose, į namus grįžo jos sugyventinis V. P.. Ji buvo virtuvės kambaryje, kai sugyventinis įėjo į virtuvę. Pastebėjo, kad jis neblaivus. Matė, kad V. namo kieme esančiame garaže jau nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholį jis vartojo su kaimynu J. S.. Jam įėjus į virtuvę, ji jam paprieštaravo dėl jo besaikio alkoholio vartojimo. Tada, sugyventinis pradėjo kelti konfliktą, keikti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu, V. pasiėmęs iš šaldytuvo mėsos vyniotinį, jį susipjaustė ir įsidėjo į lėkštę. Ji, neapsikentusi jo tokio elgesio, rankomis sutrynė V. lėkštėje susipjaustytą maistą ir išmetė. Po to, jos sugyventinis V. supykęs vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė jai į kairę veido pusę ir du kartus kumščiais trenkė į galvą, taip, kiekvienu suduotu smūgiu sukeldamas jai fizinį skausmą. Po jo suduotų smūgių, jai tikrai skaudėjo.
2020 m. gegužės 9 d. protokolas-pareiškimas patvirtina, kad 2020 m. gegužės 9 d., apie 16 val. 50 min., į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus G. Š. sugyventinis V. P.. Ji sugyventiniui paprieštaravo, kad jis į namus grįžo neblaivus. Sugyventinis pradėjo kelti konfliktą, todėl supykęs vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė jai į kairę veido pusę ir du kartus kumščiais trenkė į galvą, tokiu būdu sukėlė sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 25-32).
2020 m. gegužės 10 d. asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją G. Š., ant jos kūno drabužiais nepadengtų vietų smurto požymių ar sužalojimų nematyti (b. l. 47-48, 50-53).
2020 m. gegužės 9 d. girtumo nustatymo protokolas patvirtina, kad 2020 m. gegužės 9 d., 17 val. 06 min., įtariamajam V. P. buvo nustatytas 2,58 promilių girtumas (b. l. 54).
Įvertinęs nukentėjusiosios G. Š. ir paties kaltinamojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, protokolą-pareiškimą, asmens apžiūros protokolą, girtumo nustatymo protokolą, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad V. P. 2020 m. gegužės 9 d., apie 16 val. 50 min., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei G. Š. fizinį skausmą, t .y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
V. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistumas išnykęs, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl jam gali būti skiriama švelniausia bausmė, numatyta Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje – viešieji darbai.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o V. P. prisipažįsta esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).
Civilinio ieškinio nėra.
V. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 9 d., 17 val. 04 min. (b. l. 64-65), paleistas 2020 m. gegužės 11 d., 12 val. 18 min. (b. l. 78-79). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, sulaikymo laikas (dvi dienos) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
2020 m. gegužės 11 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 75-76).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 120 valandų viešųjų darbų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki keturių mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 80 valandų viešųjų darbų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti dviejų dienų laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 9 d., 17 val. 04 min. iki 2020 m. gegužės 11 d., 12 val. 18 min., vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
V. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su šios bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įsakymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.