- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-24
- Bylos Nr.
- N-62-2290-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo R. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Tauragės rajono policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio patrulis 2008 m. rugpjūčio 11 d. surašė R. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, 23.10 val., Tauragėje, Stoties g., vairavo V. N. priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,64 promilės girtumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.
II.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarime R. N. pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir skyrė administracinę nuobaudą – 1 250 litų baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. N. kaltė yra įrodyta jo prisipažinimu ir byloje surinkta medžiaga. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad pažeidėjas pripažino padaręs pažeidimą ir gailėjosi. Tai pat vertino tai, kad pažeidėjas tarnybos vadovo yra charakterizuojamas teigiamai, yra ruošiamas koviniam budėjimui su galimu išvažiavimu į misiją, teisė vairuoti jam yra reikalinga važinėti į darbą ir budėjimus, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Žygaičių seniūno charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi neįgaliu tėvu ir sergančia motina, kuriuos dažnai savo automobiliu veža pas gydytojus, neteistas, tokį pažeidimą padarė pirmą kartą. Todėl įvertinęs minėtą bei tai, kad anksčiau administracine tvarka dėl vairavimo esant neblaiviam R. N. nėra baustas, dėl jo padaryto teisės pažeidimo kiti asmenys nenukentėjo, dėl padaryto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi, teismas sprendė, kad yra pagrindas tikėti, kad ateityje R. N. laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles, todėl taikė ATPK 30¹ straipsnį ir neskyrė specialiosios teisės atėmimo.
III.
Tauragės rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir priimti kitą nutartį. Institucijos manymu, teismas nutarime netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas, dėl ko teismo priimtas nutarimas yra naikintinas. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vairuotojams, transporto priemones vairavusiems neblaiviems, teisė vairuoti neturėtų būti grąžinama. Pažymėjo, kad R. N. vairavo automobilį neblaivus. Aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas būtinas dėl nuvykimo į darbą, savaime nėra pagrindas netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Institucijos manymu, kitos nutarime nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo administracinei atsakomybei švelninti. Todėl švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje byloje prieštarauja ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.
Atsiliepimas
R. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad Institucijos skunde nurodyti argumentai nėra pagrįsti. Nurodė, kad vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio nuostatas, specialiosios teisės atėmimas, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, gali būti neskiriamas. Atkreipė dėmesį į tai, kad jis vairavo automobilį senokai išgėręs alaus, nustatytas girtumas buvo arti leistinos ribos, su nustatytu girtumu sutinka, tačiau mano, kad jei būtų kreipęsis per valandą į ligoninę, girtumas nebūtų nustatytas. Mano, kad vairuodamas, kai jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nekėlė didelio pavojaus visuomenės bei kitų eismo dalyvių saugumui. Nurodė, kad teismas specialiosios teisės neatėmė ne tik dėl to, kad teisės vairuoti automobilį jam yra reikalinga nuvykti į darbą. Pažymėjo, kad jis yra Lietuvos profesionaliosios kariuomenės karys, įeina į grupę, ruošiamą atlikti karinę misiją užsienyje, tarnybos vadovo charakterizuojamas teigiamai, netekęs teisės vairuoti, negalėtų vykti į misiją, tėvai yra ūkininkai, tėvas yra neįgalus, motina serganti, jis gyvena su tėvais ir padeda ūkininkauti, todėl teisė vairuoti yra reikalinga rūpinantis tėvų sveikata ir ūkiu, administracine tvarka nebaustas, neteistas, savo kaltę supranta, išvadas apdarė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu R. N. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija laiko jį nustatytu. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo, yra per švelni. Institucija mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Vairuodamas automobilį neblaivus R. N., kai jam buvo nustatytas net 0,64 promilės girtumo laipsnis, kėlė grėsmę visuomenės bei kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažeidėjo darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Aplinkybė, jog vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas autoįvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį traukiamo vairuotojo atsakomybei jokios įtakos paprastai neturi. Šio pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti konkrečių padarinių (žalos) atsiradimo. Neblaiviam vairuotojui sukėlus autoįvykį ir padarius žalą asmeniui ar turtui, atsakomybė jam kiltų pagal kitas ATPK nuostatas, o kai kuriais atvejais tai galėtų lemti ir baudžiamosios atsakomybės taikymą.
Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (neteistas (b.l. 8), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 15), teisė vairuoti jam yra reikalinga važinėti į darbą ir budėjimus (b.l. 15), rūpinasi neįgaliu tėvu ir sergančia motina (b.l. 13) ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. V. N. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl padaryto pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo, yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Tauragės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.