Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) T. S. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir nutraukta civilinė bylą, suinteresuotas asmuo V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Švenčionių rajono apylinkės teisme priimtas ieškovės T. S. ieškinys atsakovui V. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad gyvenant su atsakovu nesudarius santuokos, jiems 2003 m. balandžio 28 d. gimė sūnus L. K.. Ieškovės teigimu, atsakovas 2016 m. rugpjūčio mėn. išvyko į užsienį dirbti, ir nuo to laiko neteikia vaikui išlaikymo, vaiku nesidomi, todėl ieškovė prašo priteisti iš V. K.: išlaikymą sūnui L. K. mokat kas mėnesį po 200 Eur iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kuris pareiškimo surašymo dienai sudaro 2 000 Eur, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Atsakovas V. K. atsiliepimu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, tai yra sutinka mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 160 Eur dydžio periodines išmokas per mėnesį, tačiau pilnai nesutinka su reikalavimu priteisti 2 000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Byloje gauta šalių pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys sutarė išspręsti ginčą taikiai, prašė civilinę bylą nutraukti. Šalys nurodo, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, prašo taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad šalių pateiktos taikos sutarties 4 punktas – „Šalys pareiškia, kad viena kitai neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų dėl kiekvienai šaliai asmeninės nuosavybės teise priklausančio ir ateityje įgyjamo kilnojamo ir nekilnojamo turto“, nėra susijęs su nagrinėjama byla, todėl jis teismo netvirtintinas. Kitoje dalyje pateikta taikos sutartis tvirtintina, nes šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti 2017 m. spalio 10 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad siekiant išsaugoti turtą, kuris įgytas kai ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, ieškovė sutiko su atsakovo pasiūlyta tarpusavio nuolaida – atsisakė ieškinio reikalavimų dėl 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Tokiu būdu ieškovė siekė užtikrinti nepilnamečio L. K. interesus į tą ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimą turtą, kurio pagalba realizuojamos nepilnamečio L. K. gyvenimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos. Taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta teismo neatitinka tikrosios ieškovės valios. Nurodo, kad taikos sutarties 4 punktas yra esminis paskatinęs ieškovę sudaryti šią sutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2008 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008). Taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Taikos sutartį patvirtinus teismui, ši sutartis įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią (CK 6.985 straipsnis), kas procesine prasme reiškia, jog šalys ateityje negali reikšti ieškinio dėl taikos sutarties galiojimo ar ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Jeigu viena iš šalių atsisakytų vykdyti jos sąlygas, teismas išduotų vykdomąjį raštą ir taikos sutarties sąlygos būtų realizuotos prievartine tvarka (CPK373 straipsnio 1 punktas). Todėl labai svarbu, kad taikos sutarties sąlygos būtų suformuluotos aiškiai ir nedviprasmiškai, kad jos visos būtų išdėstytos teismo nutartyje, patvirtinančioje taikos sutartį ir nutraukiančioje bylą. Taikos sutartį tvirtinantis teismas gali, neiškreipdamas šalių valios, nutartimi, kuria patvirtinama taikos sutartis, taikos sutarties tekstą pataisyti taip išdėstant taikos sutarties sąlygas, kad teismo nutartis atitiktų visus vykdomiesiems dokumentams keliamus reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neįtraukė į teismo nutarties rezoliucinę dalį sutarties nuostatos, kad šalys pareiškia, jog viena kitai neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų dėl kiekvienai šaliai asmeninės nuosavybės teise priklausančio ir ateityje įgyjamo kilnojamo ir nekilnojamo turto. Apeliantės vertinimu, teismas tą padaryti atsisakė nepagrįstai. Be to, apeliantės teigimu, dėl nurodytos sąlygos neįtraukimo patvirtinta taikos sutartis neatitinka šalių valios.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė įtraukti minėtą nuostatą nurodydamas, jog šis sutarties punktas nėra susijęs su nagrinėjama byla.

Taikos sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti yra būtina suderinta abiejų proceso šalių valia. Pagal CK 6.986 straipsnio 1 dalį, taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia bendrais sandorių negaliojimo pagrindais (tuo pačiu ir dėl abiejų ar vienos iš sutarties šalių valios trūkumų), o pagal CK 6.226 straipsnio 1 dalį, vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties. Taikos sutarties sąlyga, dėl kurios kilęs ginčas, sutarties tekste nurodyta prie esminių sutarties sąlygų, o atskiruoju skundu apeliantė teigia, kad taikos sutartis ta apimtimi, kuria ji buvo patvirtinta teismo (t. y. neįtraukus ginčo sąlygos), neatitinka jos valios. Ši aplinkybė yra esminė teismui sprendžiant dėl taikos sutarties tvirtinimo galimybių, nes taikos sutartis, neatitinkanti vienos iš proceso šalių valios, teismo negali būti patvirtinama. Kadangi apeliantė nesutinka su taikos sutarties tvirtinimu neįtraukus pirmosios instancijos teismo neįtrauktos sąlygos, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas gražintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

ieškovės T. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir taikos patvirtinimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.