Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B. ir J. B. atstovo advokato Kastyčio Paspirgėlio ieškinį atsakovei M. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovai J. B. ir J. B. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, nurodė tas pačias aplinkybes dėl paskolos suteikimo, kaip ir ieškinyje. Patvirtino, jog ne kartą tenkino prašymus dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo, tačiau paskola, išskyrus 105 Lt (30,41 Eur), nebuvo grąžinta.

Atsakovė M. D. teismo posėdyje iš esmės pripažino tą faktą, jog iš ieškovų pasiskolino 3710 Lt (1074,49 Eur), iš jų iki šios dienos yra grąžinusi 105 Lt (30,41 Eur), tačiau ir toliau mano, jog jai paskola buvo suteikta iš asmeninių ieškovo J. B. lėšų, ieškovė J. B. nepagrįstai laiko save ieškove. Taip pat atsakovė M. D. laikosi tos pačios papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytos pozicijos, jog ieškovai neturi teisės reikalauti grąžinti skolą, nes per teismo nustatytą terminą po to, kai buvo priimtas teismo įsakymas, nepareiškė ieškinio ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas.

Ieškinys tenkinamas visiškai. Iš šalių paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog: 1) tarp ieškovės J. B. ir atsakovės M. D. 2007 m. liepos 26 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė J. B. atsakovei M. D. įsipareigojo neatlygintinai paskolinti jai ir ieškovui J. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius 3500 Lt (1013,67 Eur), šią sumą atsakovė M. D. įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. liepos 26 d.; 2) nuo 2007 m. liepos 26 d. iki 2007 m. gruodžio 19 d. ieškovė J. B. atsakovės M. D. nuosavybėn paskolos sutarties pagrindu perdavė 3710 Lt (1074,49 Eur); 3) atsakovės M. D. prašymais paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. sausio 1 d.; 4) atsakovė M. D. ieškovams iš jai suteiktos paskolos 2014 m. liepos 8 d. grąžino 105 Lt (30,41 Eur); 5) 2016 m. liepos 20 d. Kupiškio rajono apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą dėl 1044 Eur skolos, 5 procentų dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos ir bylinėjimosi išlaidų (7,84 Eur žyminio mokesčio ir 50 Eur atstovavimo išlaidų) priteisimo; 6) atsakovė M. D. 2016 m. rugpjūčio 5 d. pateikė prieštaravimą, kurį teismas priėmė, 2016 m. rugsėjo 7 d. pranešimu informavo kreditorę apie prieštaravimo priėmimą, pranešimas ieškovės atstovui advokatui K. Paspirgėliui įteiktas 2016 m. rugsėjo 14 d.; 7) 2016 m. rugsėjo 30 d., nepateikus ieškinio, ieškovės J. B. pareiškimas laikytas nepaduotu, o jo pagrindu išduotas 2016 m. liepos 20 d. išduotas teismo įsakymas panaikintas. Remiantis CK 6.870 straipsniu, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos gavėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokio pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Nustačius, jog atsakovė iš jai suteiktos 3710 Lt (1074,49 Eur) yra grąžinusi 105 Lt (30,41 Eur), paskolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs dar 2015 m. sausio 1 d., teismas pripažįsta, jog atsakovė M. D. neįvykdė pareigos grąžinti skolą per jai nustatytą ir vėliau pratęstą terminą, todėl ieškinys tenkinamas ir negrąžinta paskolos dalis (1044,08 Eur) yra priteisiama. Teismas nepagrįstais ir neįrodytais laiko atsakovės M. D. teiginius, jog ieškovė J. B. neturi reikalavimo teisės, kadangi, visų pirma, paskolos sutartis su atsakove sudaryta ieškovų santuokos metu (santuoka, kaip matyti iš pridėto santuokos liudijimo kopijos, sudaryta 2003 m. sausio 11 d.), paskolai, kaip nurodė ieškovai, buvo panaudotos jų bendros lėšos, visų antra, pagrindinė sutartis dėl paskolos suteikimo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, vėliau prašymus dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo iš esmės išimtinai sprendė ieškovė J. B., išskyrus 2008 m. gruodžio 18 d. prašymą, kuriam raštu pritarė ir ieškovas J. B.. Todėl nesuprantami atsakovės M. D. teiginiai, jog J. B. negalėjo sudaryti paskolos, tuo labiau, kad atsakovė pačios paskolos sutarties civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka neginčijo, tai, kad pasiskolino, neneigė ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu. Teismas taip pat teisiškai nepagrįstais laiko ir atsakovės teiginius, jog po to, kai buvo panaikintas teismo įsakymas, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjos J. B. pareiškimas dėl teismo įsakymo priėmimo, bei pareiškimas paliktas nenagrinėtu, ieškovė J. B. ir J. B. prarado teisę reikšti naują ieškinį kitoje civilinėje byloje. CPK 439 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog kreditoriui per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikus, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas panaikinamas. Šioje 6 dalyje taip pat nustatyta, jog toks sprendimas netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka. Vienintelė sankcija kreditoriui tokiu atveju yra žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimą, negrąžinimas (CPK 434 straipsnio 3 dalis), taip pat atstovavimo išlaidų, skirtų pareiškimui surašyti, praradimas.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsniu, esant ieškovų reikalavimui, iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1044,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 2 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, ieškovai pateikė įrodymus, jog už advokato teisinę pagalbą yra sumokėję 200 Eur (100 Eur – už ieškinio paruošimą, 100 Eur – už atstovavimą), už žyminį mokestį – 24 Eur, šios bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos (224 Eur).

Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 1,60 Eur (2017-07-20 pažyma) išlaidų. Kadangi išlaidos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią priteisiamą išlaidų sumą (3 Eur), jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1044,08 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt keturis eurus 8 centus) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1044,08 Eur) nuo 2017 m. kovo 23 d. iki visiško sprendimo įvykdymo bei 224 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą.