Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-20 · Administracinė byla Nr. I-5064-168/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-20
Bylos Nr.
I-5064-168/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03018-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Mefodija Povilaitienė, Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas
J. R., O. R., V. R.
Atsakovas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
V. D.
Administracinė byla Nr. I-5064-168/2013Proceso Nr. 3-61-3-03018-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 24; 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui J. R., jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. R. (J. R.), O. R. ir V. R. skundą atsakovei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. (V. D.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai J. R., O. R. ir V. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2011-11-04 sprendimą Nr. (1.7.)-APS-116-11, kuriuo netenkintas pareiškėjų J. R., O. R. ir V. R. 2011-09-07 prašymas reg. Nr. (1.8)-APP-103 ir 2011-11-04 papildomas prašymas reg. Nr. (1.8.)-GD-1595 pakeisti advokatą V. D. kitu advokatu, bei įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų J. R., O. R. ir V. R. 2011-09-07 prašymo reg. Nr. (1.8)-APP-103 ir 2011-11-04 papildomo prašymo reg. Nr. (1.8.)-GD-1595 dėl advokato V. D. pakeitimo kitu advokatu (toliau – ir Prašymai).

Pareiškėjai skunde paaiškino, kad Tarnyba nenuodugniai ir neobjektyviai išnagrinėjo Prašymuose nurodytas aplinkybes, netinkamai aiškino bei taikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 7 dalį, padarė neteisingas išvadas. Nurodė, kad jei jie Vilniaus apygardos teismui nebūtų pateikę savarankiškai ir nevisiškai kvalifikuotai parengto apeliacinio skundo, nepraleidę termino skundui paduoti dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-12-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/10 dėl vykdymo išlaidų priteisimo tik dėl to, jog Tarnybos 2010-12-16 sprendimais Nr. (1.8.)-S-3427 ir Nr. (1.8.)-3428 antrinę teisinę pagalbą paskirtas teikti advokatas V. D. neparengė apeliacinio skundo, jie būtų arba netekę teisės į apeliacinį procesą, arba būtų buvę priversti prašyti teismo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pabrėžė, kad advokatas žinojo, jog, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, todėl, pareiškėjų nuomone, jis tyčia nesuteikė antrinės teisinės pagalbos apeliaciniam skundui surašyti, o Tarnyba šių aplinkybių nesiaiškino. Taip pažeidė pareiškėjų teisę į teisingą apeliacinį teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/210 pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos teismas pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė, o jie patyrė 126 542,98 Lt žalą, atsiradusią priteisus vykdymo išlaidas antstoliui, kuris įvykdė negaliojantį vykdomąjį dokumentą. Minėto pareiškėjų teisių pažeidimo nebūtų buvę, jei Tarnyba, įvertinusi pareiškėjų prašymuose pakeisti advokatą nurodytas aplinkybes, jį būtų iš karto pakeitusi. Pareiškėjai paaiškino, kad minėta civilinė byla yra tiesiogiai susijusi su baudžiamąja byla Nr. 10-1-803-93(02-1-070-99), kurios aplinkybių netyrė ir nesiaiškino nei advokatas, nei Tarnyba.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 63 straipsnio 1 dalį, antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjams baudžiamojoje byloje pabaiga sietina su pareiškėjų galimybe apskųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, t. y. su viena iš bylos ikiteisminių (neteisminės) ir teisminių stadijų antrinės teisinės pagalbos teikimo procese, o ne su antrinės teisinės pagalbos teikimo proceso pabaiga. Pareiškėjų nuomone, Tarnybos išvada, kad, gavus Lietuvos Respublikas generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. A. 2011-05-27 nutarimą netenkinti pareiškėjų ir advokato V. D. prašymo dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, teisinės pagalbos teikimas baudžiamojoje byloje dėl Generalinės prokuratūros 2011-01-19 sprendimo Nr. 17.2.-1140 apskundimo yra baigtas, o pareiškėjai, norėdami apskųsti 2011-05-27 nutarimą, turi pateikti Tarnybai naują prašymą dėl antrinės pagalbos teikimo, yra neteisinga ir varžanti pareiškėjų teises, įtvirtintas BPK 63 straipsnio 1 dalyje, Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje bei pažeidžia Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad pareiškėjai ne kartą raštu (2011-08-01, 2011-09-06) ir žodžiu kreipėsi į advokatą V. D., siekdami, kad jiems būtų tinkamai teikiama antrinė teisinė pagalba, tačiau advokatas telefonu teigė, jog neturi laiko, yra užimtas kitose bylose, žadėjo surašyti skundą aukštesniajam prokurorui dėl 2011-05-27 prokuroro nutarimo. Kai pareiškėjai 2011-08-01 kreipėsi raštu į minėtą advokatą, buvo praėję dar 2 mėnesiai nuo skundžiamo 2011-05-27 prokuroro nutarimo priėmimo. Advokatas telefonu J. R. žadėjo, kad 2011-07-27 ar 2011-07-28 parašys skundą, bet jo neparašė, todėl jie prašė pranešti, dėl kokių priežasčių advokatas nesuteikė antrinės teisinės pagalbos. Pareiškėjų nuomone, advokatas savivaliavo, jie abejojo pastarojo objektyvumu. Tarnyba aplinkybių dėl advokato vilkinimo teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjams netyrė.

Pareiškėjas J. R. teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėjų atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–19).

Atsiliepime nurodė, kad Tarnyba ėmėsi visų jos kompetencijai priskirtų veiksmų, siekdama išsiaiškinti pareiškėjų Prašymuose išdėstytas aplinkybes, priėmė teisėtą bei objektyvų sprendimą dėl advokato pakeitimo ir visas aplinkybes išdėstė ginčijamame sprendime. Advokatas V. D. patvirtino, kad pareiškėjai 2010-12-17, t. y. kitą dieną po Tarnybos sprendimo priėmimo suteikti teisinę pagalbą, pateikė atskirąjį skundą, o advokatas nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo papildyti pareiškėjų pateiktą atskirąjį skundą, todėl jo neteikė. Tarnyba nenustatė advokato V. D. neteisėtų veiksmų, todėl ir atsisakė tenkinti jų Prašymus. Pabrėžė, kad, remiantis LITEKO sistemos duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjų atskirasis skundas yra priimtas ir bus nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. Pareiškėjų argumentai, kad, advokatui parengus atskirąjį skundą, jie nebūtų pralaimėję civilinės bylos, kad advokatas tyčia nesuteikė antrinės teisinės pagalbos, laikytini jų subjektyvia nuomone, nepagrįsta jokiais įrodymais. Jei pareiškėjai abejojo advokato V. D. kompetencija, jie turėjo teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą. Pabrėžė, kad Tarnyba vertino tik tai, ar prašyme išdėstytos aplinkybės pagal Įstatymo 18 straipsnio 7 dalį sudarė pagrindą advokatą pakeisti.

Tarnyba dėl skundo pateikimo aukštesniajam prokurorui baudžiamojoje byloje nustatė, kad sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo advokatas priėmė suderinęs poziciją su pareiškėju J. R., pareiškėjai pasirašė ir pateikė prokuratūrai advokato V. D. parengtą procesinį dokumentą, kuris buvo priimtas ir išnagrinėtas, tačiau Generalinė prokuratūra 2011-05-27 nutarimu atsisakė atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjai, norėdami apskųsti minėtą nutarimą, privalėjo iš naujo kreiptis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kadangi antrinė teisinė pagalba visuomet suteikiama tik vienoje proceso stadijoje. Tai pareiškėjams buvo išaiškinta Tarnybos 2011-11-04 sprendime Nr. (1.7.)-APS-116-11. Tarnybos nuomone, advokatas V. D. įvykdė Tarnybos pavedimą, suteikdamas pareiškėjams jų prašomą antrinę teisinę pagalbą, dėl to buvo priimtas naujas procesinis dokumentas – Generalinės prokuratūros 2011-05-27 nutarimas, patvirtinantis antrinės teisinės pagalbos teikimo baigimo faktą. Pasibaigus antrinės teisinės pagalbos teikimui nebeliko pagrindo spręsti klausimą dėl advokato V. D. pakeitimo pagal pareiškėjų 2011-09-07 prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos 2011-11-04 sprendimo Nr. (1.7.)-APS-116-11 teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnybos 2010-12-16 sprendimais Nr. (1.8.)-S-3427-10, Nr. (1.8.)-S-3428-10 pareiškėjams V. R. ir J. R. suteikta antrinė teisinė pagalba apskundžiant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/2010 dėl vykdymo išlaidų priteisimo Vilniaus apygardos teismui, rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant pareiškėjų interesams, civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (b. l. 23–24, 27–28). Tarnyba 2011-02-22 sprendimu Nr. (1.8.)-S-557-11 suteikė antrinę teisinę pagalbą J. R. baudžiamojoje byloje rengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimo Nr. 17.2-1140 apskundimo, advokatui atstovaujant pareiškėjo interesams pirmosios instancijos teisme (b. l. 32–33) ir 2011-02-24 sprendimu Nr. (1.8.)-S610-11 O. R. suteikta antrinė teisinė pagalba apskundžiant Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro D. A. 2011-01-19 nutarimą Nr. 17.2-1140, kuriuo atsisakyta atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-1-070-99 pagal O. R. 2010-12-29 prašymą aukštesniajam prokurorui, rengiant procesinius dokumentus ir prireikus atstovaujant pareiškėjos interesams pirmosios instancijos teisme (b. l. 38–39).

Pareiškėjai 2011-09-07 Tarnybai pateikė prašymą pakeisti advokatą V. D. kitu dėl jo tinkamo antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo, nustatyti jo neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, kuriais, vilkinus skundo teismui surašymą, pažeistos pareiškėjų teisės ir turtiniai interesai (b. l. 40). Pareiškėjai prie šio prašymo pridėjo ir 2011-08-01 prašymą, adresuotą advokatui V. D., oficialiai pranešti, kada bus surašytas skundas teismui apskundžiant 2011-05-27 Generalinės prokuratūros prokuroro D. A. nutarimą bei Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/10 (b. l. 41).

Tarnyba 2011-10-17 raštu Nr. (1.8)-SD-4326-11 prašė advokatą V. D. pateikti Tarnybai informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą pareiškėjams bei paaiškinti jų prašyme nurodytas aplinkybes (b. l. 43)

Advokatas 2011-11-03 pranešime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-12-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/2010 nurodė, kad Tarnybos sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo priimti sueinant minėtos teismo nutarties apskundimo terminui, todėl pareiškėjai nutartį apskundė savarankiškai. Advokatas neįžvelgė nei teisinio, nei faktinio pagrindo papildyti pareiškėjų apeliacinį skundą. Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apskundžiant Generalinės prokuratūros 2011-01-19 sprendimą nurodė, kad pareiškėjų teiginys, jog jis surašė prašymą Generalinei prokuratūrai po penkių mėnesių po gauto Generalinės prokuratūros rašto, yra klaidinantis ir neatitinkantis tikrovės. Nurodė, kad Tarnybos sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjams šioje byloje priimti 2011-02-22. Paaiškino, kad po ilgo pozicijos derinimo su pareiškėju J. R. 2011-04-21 buvo surašytas prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Pažymėjo, kad 2011 m. birželio mėnesio pradžioje buvo gautas minėtas 2011-05-27 nutarimas. Advokatas paaiškino, jog sutiko su prokuroro teisiniais argumentais atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Advokatas išdėstė, jog savo nuomonę šioje situacijoje ne kartą aiškino pareiškėjui J. R., kuriam, advokato nuomone, nepatiko išdėstytoji pozicija, todėl pareiškėjai ir parašė prašymą pakeisti advokatą (b. l. 44).

Pareiškėjai J. R. ir V. R. 2011-11-04 elektroniniu paštu pateikė prašymą Tarnybai kuo greičiau pakeisti advokatą V. D. kitu, kuris pareiškėjus galėtų kokybiškai konsultuoti bei surašyti tinkamą atsikirtimą, pagrįstą faktiniais įrodymais bei įstatymu, ir pridėjo Č. atsiliepimą (b. l. 48).

Tarnyba 2011-11-04 sprendimu Nr. (1.7.)-APS-116-11 (b. l. 51–52), vadovaudamasi Įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi, netenkino pareiškėjų 2011-09-07 ir 2011-11-04 Prašymų dėl advokato V. D. pakeitimo kitu advokatu. Tarnyba sprendime išdėstė savo nuomonę dėl advokato pakeitimo civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-12-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/2010 dėl vykdymo išlaidų priteisimo ir dėl advokato pakeitimo baudžiamojoje byloje dėl Generalinės prokuratūros 2011-01-19 sprendimo Nr. 17.2-1140 apskundimo, įvertino V. D. paaiškinimus ir nustatė, kad advokatas atstovauja šalims, kurių interesai sutampa, bei konstatavo, kad tarp advokato V. D. ir pareiškėjų V. R., J. R. ir O. R. nėra interesų konflikto, kurio pagrindu advokatas turėtų būti pakeistas kitu advokatu, toliau teiksiančiu pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą

Sprendime nurodė, kad Tarnyba dėl advokato pakeitimo civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-12-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/2010 dėl vykdymo išlaidų priteisimo apskundimo, remdamasi advokato paaiškinimu, nustatė, jog pareiškėjai atskirąjį skundą pateikė savarankiškai. Antrinė teisinė pagalba minėtoje byloje pareiškėjams buvo suteikta 2010-12-16, o Tarnyba, patikrinusi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad atskirasis skundas Vilniaus 1-ajam apylinkės teismui buvo pateiktas 2010-12-17. Kadangi minėtoje byloje procesiniai dokumentai yra pateikti ir byla tuo metu buvo teisminio nagrinėjimo stadijoje, padarė išvadą, kad pakeisti advokatą, kuris toliau teiktų antrinę teisinę pagalbą, t. y. atstovautų teismo posėdyje minėtoje byloje, nėra pagrindo, kadangi byla nagrinėtina 2011-11-23 rašytinio proceso tvarka, todėl nei pareiškėjai, nei advokatas teismo posėdyje negalės dalyvauti. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenustatyta pareiga byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti atsikirtimus į atsiliepimus apeliacinės instancijos teisme, todėl Tarnyba negalėjo įpareigoti advokato surašyti tokį dokumentą, ir konstatavo, kad nėra pagrindo pagal Įstatymo 18 straipsnio 7 dalį pakeisti advokatą V. D. kitu advokatu civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo 2010-12-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/2010 dėl vykdymo išlaidų priteisimo apskundimo.

Tarnyba sprendimo dalyje dėl advokato pakeitimo baudžiamojoje byloje dėl Generalinės prokuratūros 2011-01-19 sprendimo Nr. 17.2-1140 apskundimo konstatavo, kad minėtoje baudžiamojoje byloje advokatas kartu su pareiškėjais pateikė prašymą Generalinei prokuratūrai atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Toks advokato V. D. veiksmas rodo, kad advokatas buvo suinteresuotas padėti pareiškėjams efektyviai suteikti jiems antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Tarnyba nustatė, kad 2011-05-27 buvo priimtas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. A. nutarimas netenkinti pareiškėjų ir advokato V. D. prašymo atnaujinti ikiteisminį tyrimą, todėl padarė išvadą, kad gavus šį nutarimą teisinės pagalbos teikimas baudžiamojoje byloje dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011-01-19 sprendimo apskundimo yra baigtas, o pareiškėjai, norėdami apskųsti 2011-05-27 nutarimą, turi pateikti Tarnybai naują prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Kadangi antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjams minėtoje baudžiamojoje byloje yra baigtas, Tarnyba pranešė, jog nebeturi pagrindo pagal Įstatymo 18 straipsnio 7 dalį spręsti klausimo dėl advokato V. D. pakeitimo kitu advokatu (b. l. 52).

Pareiškėjai nesutinka su šiuo sprendimu ir teigia, kad jis yra neobjektyvus, jame išsamiai neištirtos jų Prašymuose nurodytos aplinkybės ir padarytos neteisingos išvados.

Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Antrinė teisinė pagalba baigiasi, kai visa teisinė pagalba, kuriai teikti buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, yra suteikta arba kai ji yra nutraukiama Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-04-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-71/2011).

Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą visose bylos ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.

Lingvistinis minėtos teisės normos aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-10-06 nutartyje adm. byloje Nr. A62-3037/2011 yra konstatavęs, jog tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam tokia antrinė teisinė pagalba teikiama, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos administracinio akto (Įstatymo 18 str. 6 d.) pagrindu susiklosto specifiniai atstovavimo teisiniai santykiai. Todėl, vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatų sistemine analize, darytina išvada, kad Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies taikymo aspektu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gali pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą kitu advokatu, jeigu objektyviai nustatoma tokia situacija (interesų konfliktas), kai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas konsultuoja, atstovauja, gina ar veikia asmens, kuriam antrinė teisinė pagalba teikiama, ir kito (ar kitų) klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu šių atstovaujamųjų asmenų interesai yra priešingi.

Pareiškėjai skunde neginčijo Tarnybos argumentų, kad tarp advokato ir pareiškėjų neegzistavo interesų konfliktas, todėl šis pagrindas detaliau sprendime neanalizuojamas.

Iš Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatoje nustatyto antrojo pagrindo (advokatas gali būti pakeistas, nustačius kitas aplinkybes, dėl kurių jis negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje) matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Tarnybai palikta diskrecijos teisė priimti sprendimus, t. y. Tarnybai palikta teisė bei pareiga spręsti, kokiu konkrečiu atveju galėtų ir turėtų būti atliekamas advokato, paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą, pakeitimas kitu advokatu Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatytu antruoju pagrindu. Atlikti tokį vertinimą yra Tarnybos pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis Įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Įstatymo 3 straipsnyje išvardyta, kokiais principais remiantis teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, t. y.: 1) lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; 2) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; 3) taikaus ginčų sprendimo prioriteto; 4) draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Tarnyba, priimdama sprendimus, turi vadovautis ne tik konkrečiomis taisyklėmis, reguliuojančiomis ginčo visuomeninius santykius (vieno advokato pakeitimą kitu), bet ir paisydama Įstatymo paskirties, visapusiškai įvertinant konkretų atvejį, kada yra sprendžiamas vieno advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pakeitimo klausimas kitu advokatu. Tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu, privalo būti aktyvi ir atlikti išsamų advokato ar pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą, realiai naudodamasis Įstatymo suteiktais įgalinimais, o šio proceso rezultatai, pagrindžiant juos objektyviais tyrimo metu surinktais duomenimis, turi atsispindėti motyvuotame sprendime.

Vertintina, ar Tarnyba šiuo konkrečiu atveju ištyrė ir įvertino reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. ar nustatė, jog egzistavo kitos aplinkybės, dėl kurių advokatas pagal pareiškėjų prašymus turėjo būti pakeistas kitu advokatu.

Tarnyba, gavusi pareiškėjų 2011-09-07 prašymą Nr. (1.8)-APP-103 dėl advokato pakeitimo civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-12-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/2010 dėl vykdymo išlaidų priteisimo ir dėl advokato pakeitimo baudžiamojoje byloje dėl Generalinės prokuratūros 2011-01-19 sprendimo Nr. 17.2-1140 apskundimo, 2011-10-17 raštu Nr. (1.8)-SD-4326-11 kreipėsi į advokatą V. D., prašydama pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjams eigą ir paaiškinti pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes. Tarnyba surinko informaciją, reikalingą prašymams dėl advokato pakeitimo civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-12-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/2010 dėl vykdymo išlaidų priteisimo ir dėl advokato pakeitimo baudžiamojoje byloje dėl Generalinės prokuratūros 2011-01-19 sprendimo Nr. 17.2-1140 apskundimo išspręsti. Tarnyba rėmėsi informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis ir nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme rašytinio proceso tvarka 2011-11-23 16.30 val. buvo nagrinėjamas 2010-12-17 pareiškėjų pateiktas atskirasis skundas dėl minėtos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-12-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/2010 (b. l. 22, 45, 46). Vilniaus apygardos teismas 2012-02-29 nutartimi apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. R. ir J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-12-02 nutarties panaikinimo, ją panaikino ir perdavė civilinę bylą pagal antstolio V. Č. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taigi, civilinė byla Nr. 2-25061-781/2010, panaikinus nutartį ir perdavus iš naujo ją nagrinėti, yra baigta. Tarnyba pažymėjo, kad CPK 319 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. Procesiniai dokumentai, nors ir parengti pačių pareiškėjų, tačiau jiems nebuvo nustatyti procesiniai trūkumai, t. y. nebuvo aplinkybių, dėl kurių advokatas būtų turėjęs rašyti procesinį dokumentą, šalindamas trūkumus ar turėjęs jį tikslinti. Taigi, Tarnyba tinkamai įvertino, kad advokatui V. D. nebuvo teisinio pagrindo tikslinti pareiškėjų pateiktą skundą.

Tarnyba surinko pareiškėjų Prašymams ištirti reikalingą informaciją ir dėl teisinės pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje, t. y. Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro D. A. 2011-01-19 sprendime Nr. 17.2-1140 (b. l. 37), Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. A. 2011-05-27 nutarime (b. l. 47) nustatytomis aplinkybėmis, įvertino advokato V. D. 2011-11-03 pranešime išdėstytą paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad pareiškėjų teiginys, jog jis surašė prašymą Generalinei prokuratūrai po penkių mėnesių po gauto Generalinės prokuratūros rašto, yra klaidinantis ir neatitinkantis tikrovės. Nurodė, kad Tarnybos sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjams šioje byloje priimti 2011-02-22. Paaiškino, kad po ilgos pozicijos derinimo su pareiškėju J. R. 2011-04-21 buvo surašytas prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Pažymėjo, kad 2011 m. birželio mėnesio pradžioje buvo gautas minėtas 2011-05-27 nutarimas. Advokatas paaiškino, jog sutiko su prokuroro teisiniais argumentais atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Advokatas išdėstė, jog savo nuomonę šioje situacijoje ne kartą aiškino pareiškėjui J. R., kuriam, advokato nuomone, nepatiko išdėstytoji pozicija, todėl pareiškėjai ir parašė prašymą pakeisti advokatą (b. l. 44). Pareiškėjai skunde neneigė, kad advokatas su jais derino poziciją ir pasirašė prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Taigi, Tarnyba pagal jai suteiktą kompetenciją ištyrė ir įvertino reikšmingas aplinkybes, susijusias su jų Prašymuose nurodytomis aplinkybėmis.

Tarnyba priėmė ginčijamą 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (1.7)-APS-116-11 netenkinti pareiškėjų J. R., O. R. ir V. R. prašymo dėl advokato V. D. pakeitimo kitu advokatu.

Įvertinus byloje esančius duomenis ir ginčo santykių teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Tarnyba nuodugniai ir objektyviai ištyrė Prašymuose nurodytas aplinkybes. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog Tarnyba kontroliavo advokato V. D. veiklą tiek, kiek leido sutartiniai įsipareigojimai pagal 2005-04-29 antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. 69 (administracinė byla Nr. I-337-423/2013, t. II, b. l. 112–115), sudarytos tarp Tarnybos ir advokato V. D., bei minėtos sutarties 2009-04-23 pakeitimo ir papildymo sutarties (administracinė byla Nr. I-337-423/2013, t. II, b. l. 116–119) nuostatas, t. y. tikrino pateiktus dokumentus apie pareiškėjams suteiktą antrinę teisinę pagalbą, reikalavo iš advokato paaiškinimų ir informacijos, reikalingos pareiškėjų prašymuose pakeisti advokatą nurodytoms aplinkybėms ištirti, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kuris atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam teisės aktui, t. y. priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jo pasirašytas, jame nurodyta apskundimo tvarka. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką ir atsakovės kompetenciją.

Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad Tarnyba atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo nustatytų Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant advokatas V. D. turėjo būti pakeistas kitu advokatu civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/2010 dėl vykdymo išlaidų priteisimo bei dėl advokato pakeitimo baudžiamojoje byloje dėl Generalinės prokuratūros 2011-01-19 sprendimo Nr. 17.2-1140 apskundimo. Kadangi antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjams minėtoje baudžiamojoje byloje yra baigtas, Tarnyba teisinio pagrindo pagal Įstatymo 18 straipsnio 7 dalį spręsti klausimo dėl advokato V. D. pakeitimo kitu advokatu, nebeturėjo.

Pažymėtina, kad Tarnyba neįpareigota daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei. Įstatymo 10 straipsnio 2 punktas vienareikšmiškai nustato, kad antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimą pagal antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles organizuoja Lietuvos advokatūra. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjų prašyme išdėstytus argumentus dėl antrinės teisinės pagalbos netinkamos kokybės, Tarnyba negalėjo vertinti, nes tokių aplinkybių vertinimas neįeina į jos kompetenciją. Taigi, tokiu atveju pareiškėjai galėjo kreiptis į Lietuvos advokatūrą ir išdėstyti nesutikimą dėl advokato jiems suteiktų teisinių paslaugų kokybės. Kadangi administracinis teismas nėra ta institucija, kuri vykdo bendrąją atsakovės veiklos priežiūrą, ji nėra pavaldi ar atskaitinga administraciniam teismui, todėl administracinis teismas neturi nei pareigos, nei teisinio pagrindo vertinti atsakovės kaip viešojo administravimo institucijos veiklos, tame tarpe vertinti sistemingai ar nesistemingai atsakovas pažeidžia Įstatymą ir Konvenciją (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-488-13). Atsižvelgus į tai, nevertinti pareiškėjų argumentai, kad Tarnyba pažeidė Įstatymą ir Konvenciją, priimdama ginčijamą nutarimą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų reikalavimas panaikinti Tarnybos 2011-11-04 sprendimą Nr. (1.7.)-APS-116-11, atmestinas kaip nepagrįstas, todėl atmestinas ir išvestinis pareiškėjų reikalavimas, kuriuo jie prašo įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų J. R., O. R. ir V. R. 2011-09-07 prašymo reg. Nr. (1.8)-APP-103 ir 2011-11-04 papildomo prašymo reg. Nr. (1.8.)-GD-1595 dėl advokato V. D. pakeitimo kitu advokatu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjų J. R., O. R. ir V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėErnestas SpruogisNijolė Sušinskienė