- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-839-278/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB „Moldeks“
- Atsakovas
- UAB „Monrema“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-839-278/2016 Teisėjas Gintautas Būga Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00760-2016-9
2016 m. spalio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Moldeks“ atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-918-758/2016 pagal ieškovo UAB „Moldeks“ ieškinį atsakovui UAB „Monrema“ dėl skolos priteisimo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Moldeks“ prašė teismą priteisti iš atsakovo UAB „Monrema” 34 219,43 Eur skolos ir 1 231,90 Eur delspinigių, 8,05 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, pripažinti 2016 m. kovo 4 d. atsakovo atliktą priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio užtikrinimui UAB „Moldeks“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 35 451,33 Eur sumai UAB „Monrema“ priklausančius nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, o jų neužtenkant arba nesant, arba jeigu kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra areštuotas, įkeistas ar kitaip apsunkintas, atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias tiek pas UAB „Monrema“, tiek ir pas trečiuosius asmenis. Nurodė, jog ieškinio (skolos ir delspinigių) suma – 35 451,33 Eur yra didelė, o atsakovas nebendradarbiauja, už bendrovės atliktus, priimtus ir iš dalies apmokėtus darbus vengia pilnai atsiskaityti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi prašymą tenkintino– areštavo UAB „Monrema“ priklausantį turtą, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškovu UAB „Moldeks“. 4. Teismas nurodė, jog reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pagrįstas rašytiniais įrodymais, reikalaujama suma didelė, o iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovas nevykdo piniginių įsipareigojimų ir kitiems kredtoriams. Konstatavo, jog UAB „Monrema” mokumas neaiškus, prievolė nėra užtikrinta. Be to, nurodė, jog yra didelė grėsmė, kad atsakovas vengs ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo.
5. Dėl 2016 m. gegužės 26 d. nutarties UAB „Monrema” padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog įmonės turtinė padėtis yra gera bei pateikė 2015-12-31 UAB „Monrema“ balansą, pelno nuostolių ataskaitą ir ieškinių kopijas, nurodant, jog atsakovė iš kitų asmenų prašo priteisti įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Visagino miesto apylinkės teismas nutartimi UAB „Monrema” atskirąjį skundą tenkino, UAB „Moldeks” reikalavimo įvykdymo užtikrinimui 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.
7. Teismas konstatavo, jog atsakovas yra mokus, jo finansinė padėtis yra stabili ir jis yra pajėgus tiek šiuo metu, tiek ir ateityje įvykdyti teismo sprendimą, jei šis bus palankus ieškovui. Nurodė, kad UAB „Monrema” yra stabiliai veikiantis ūkio subjektas statybos rinkoje, įgyvendina viešuosius projektus, kurių finansavimas yra užtikrinamas ne tik valstybės, bet ir Europos Sąjungos lėšomis. Darė išvadą, jog atsakovo pateikti duomenys apie finansinę padėtį įrodo, kad jam pareikšto ieškinio suma nėra didelė, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Moldeks“ prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
9. Nurodo, kad 2016-06-06 UAB „Monrema“ atstovas per EPP pateikė atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties, tačiau atsakovas nesuformulavo atskirojo skundo reikalavimo (dalyko), aiškaus šio skundo pagrindo, nenurodė kokia nutarties dalis skundžiama, be to, nenurodytas dokumentą pasirašantis asmuo.
10. Teigia, jog atsakovo nurodyta aplinkybė, kad bendrovė 2015-12-31 turėjo 1 071 140 Eur nepaskirstyto pelno, nepaneigia fakto, jog įmonė veikia nuostolingai, ūkinės veiklos rezultatai blogėja, kas gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jį neįmanomą. Nurodo, kad atsakovas UAB „Monrema“ nepateikė jokios informacijos, atspindinčios realią turtinę padėtį, t. y. turto, iš kurio galimas realus išieškojimas, turimos įrangos sąrašo. Teigia, jog atsakovo turimo trumpalaikio turto didžiąją dalį sudaro įvairios atsargos, tačiau šio turto likvidumas yra abejotinas, neaišku kokia kaina jis galėtų būti likviduotas, nėra aišku ar atsakovo debitoriai vykdys savo įsipareigojimus. Mano, kad realiai atsakovo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertė yra gerokai mažesnė nei nurodyta balanse.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą UAB „Monrema“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o teikdamas atskirąjį skundą, ieškovas nepateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, neįrodinėja aplinkybių, kurioms egzistuojant laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Teigia, jog kartu su 2016-06-06 atskiruoju skundu pateikė dokumentus, pagrindžiančius, kad įmonės turtinė padėtis yra gera.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Byloje absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovo UAB „Monrema“ atskirasis skundas dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovo turtui, teisėtumo ir pagrįstumo. Tenkindamas atsakovo atskirąjį skundą ir panaikindamas 2016-05-26 nutartimi šiai bendrovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas UAB „Monrema“ yra mokus, stabiliai veikiantis ūkio subjektas, todėl, ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jis bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, jeigu sprendimas bus palankus ieškovui.
14. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
15. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014 ir kt.). Tačiau prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y., ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014 ir kt.). Dėl paminėto, konstatuotina, jog, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas.
16. Kaip minėta aukščiau, tenkindamas UAB „Monrema“ atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas yra mokus, jo finansinė padėtis yra stabili ir yra bei bus pajėgus ateityje atsiskaityti su ieškovu, jei ieškinys būtų patenkintas. Minėtas išvadas teismas darė įvertinęs atsakovo pateiktą įmonės balansą, tačiau iš bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog UAB „Monrema“ 2014 m. patyrė 12 359 Eur, o 2015 m. – 270 500 Eur nuostolių, kas leidžia daryti išvadą, kad bendrovės veikla nėra pastoviai stabili. Iš atsakovo 2015-12-31 balanso matyti, kad UAB „Monrema“ turimo turto vertė yra pakankamai didelė, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai sudarė 215 096 Eur, o debitoriniai įsiskolinimai –293 386 Eur. Įvertintina aplinkybė, jog atsakovo finansinę būklę pagrindžiantis balansas teismui buvo pateiktas už 2015 metus, tuo tarpu klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo išspręstas praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo pateikto balanso sudarymo. Dėl paminėto konstatuoti, jog 2015 m. balanse nurodyta UAB „Monrema“ finansinę būklė buvo analogiška ir atsakovo atskirojo skundo nagrinėjimo metu, nėra pakankamo pagrindo, nes naujų, neginčijamų duomenų atsakovas teismui nepateikė. Tokių duomenų nepateikta ir su atsiliepimu į atskirąjį skundą, todėl iš dalies sutiktina su apeliantu UAB „Moldeks“, jog nėra aišku kaip vykdomi išieškojimai iš debitorių, koks yra realus įmonės turimas turtas. Tačiau iš valstybės registrų duomenų matyti, kad atsakovas turi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (žemės sklypą bei jo dalį, butą, pastatus ir jų dalis, transporto priemones) ir nors atsakovas nepateikė jų įvertinimo, tačiau vien vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis apie atsakovui priklausančių pastatų, esančių tik (duomenys neskelbtini) rinkos vertę (48 177 Eur) 2016-02-05 duomenimis, darytina išvada, kad minėto turto vertė viršija ieškovo pareikštą piniginį reikalavimą (CPK 179 str. 3 d.). Be to, kaip minėta, įmonė turi 2,0872 ha žemės sklypą, butą (duomenys neskelbtini), dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kas leidžia daryti išvadą, jog UAB „Monrema“ turimas turtas yra vertingas, likvidus ir į jį gali būti nukreiptas išieškojimas. UAB „Monrema“ neturi įsiskolinimų valstybės (savivaldybės), valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, kas leidžia daryti išvadą, jog UAB „Monrema“ vykdo ūkinę veiklą, gauna pajamų, kas iš esmės leidžia atsakovo materialinę padėtį vertinti kaip stabilią ir pakankamą bei eliminuojančią sprendimo neįvykdymo riziką.
17. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse byloje Nr. 2-27-407/2016; 2-28-407/2016 ir kt.). Ieškovas atsakovo nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad UAB „Monrema“ turi ketinimų turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė. Vien ieškinio pateikimas ir jame nurodytas reikalavimo mastas, kurio nurodymas visada priklauso tik nuo teisminį ginčą inicijuojančios šalies, atsakovo nesąžiningumo nepreziumuoja.
18. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo UAB „Monrema“ atskirąjį skundą ir panaikino 2016-05-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes jų taikymas, siekiant užtikrinti UAB “Moldeks“ ieškinį, nepagrįstai suvaržo atsakovo teises bei gali turėti neigiamų pasekmių verslui, todėl, siekiant užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą, konstatuotina, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.
19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą jog teikdamas atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016-05-26 nutarties, atsakovas UAB „Monrema“ nesuformulavo atskirojo skundo reikalavimo (dalyko), nebuvo nurodytas dokumentą pasirašantis asmuo ir pan.. Pažymėtina, jog 2016-06-06 atskirąjį skundą dėl 2016-05-26 nutarties per EPP sistemą pateikė UAB „Monrema“ atstovas A. S., kuris atstovauja įmonę šioje byloje. Ta aplinkybė, kad nesuformuluotas pats atskirojo skundo dalykas, esminės reikšmės neturi, nes iš paties skundo turinio matyti, jog nesutinkama su 2016-05-26 nutartimi, kurią prašoma panaikinti.
20. CPK 152 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia teisę teismui skubiai vykdyti nutartį, kuria panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, todėl konstatuoti, jog teismas pažeidė minėto kodekso nuostatas nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.