- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- 1-73-297/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- M. Ž.
- Advokatai
- Jolanta Vienažindytė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), teistas:
1) 2007-08-31 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. areštu 45 paroms, bausmę atlikęs, paleistas 2007-11-16;
2) 2008-01-29 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 3 d., laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) 2008-07-16 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. areštu 35 paroms, remiantis BK 63 str. 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2008-01-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui;
4) 2009-03-17 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 149 str. 1 d., taikant BK 63 str. 5 d. 1 p., laisvės atėmimu 4 metams, remiantis BK 64 str. 3 d., bausmė subendrinta su 2008-07-16 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams; 2012-02-24 pritaikius BVK 157 str., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 7 mėnesius 7 dienas;
5) 2012-07-09 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., 178 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie šios bausmės pridėta neatliktos bausmės dalis pagal 2009-03-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams; bausmę atlikęs, paleistas 2014-04-18;
6) 2014-07-15 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, remiantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams; bausmę atlikęs, paleistas 2015-06-16;
teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis M. Ž., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, 2016 m. vasario 12 d. apie 15 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atlikinėjusiam bausmę Kybartų pataisos namuose, mobiliuoju telefonu, kurio abonento Nr. 8 (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai O. L. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), abonentinį telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos darbuotoju bei pranešus, kad giminaitė papuolė į bėdą ir sužalojo kitą moterį, todėl reikalingi pinigai, tokiu būdu suklaidinus O. L., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nurodžius asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, paimti iš nukentėjusiosios apgaulės įtakoje perduodamus pinigus, šis asmuo liepė kaltinamajam nuvažiuoti ir paimti, po ko kaltinamasis nuvažiavęs paėmė pinigus ir dalį jų pasiliko sau, o kitą dalį pinigų perdavė nenustatytiems asmenims nenustatytoje vietoje, tokiu būdu savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – O. L. priklausančius 1 000 eurų, tuo padarė nukentėjusiajai O. L. 1 000 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis M. Ž. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad jo pažįstamas D. V., su kuriuo susipažino Kybartų pataisos namuose, kur abu atlikinėjo bausmę, pasiūlė jam užsidirbti „lengvus“ pinigus, t. y. jis siūlė nuvažiuoti pas žmogų ir paimti iš jo apgaule išviliotus pinigus. Kaltinamasis sutiko su pasiūlymu. Su jo žinia D. V. perdavė jo telefono numerį asmeniui, kuris atlikinėjo bausmę pataisos namuose, to asmens pravardė „M.“, vardo ir pavardės nežino. Šis asmuo paskambino kaltinamajam ir pasakė adresą, kuriuo jis turėjo nuvažiuoti, taip pat pasakė pinigų sumą, kurią turėjo paimti, t. y. 1000 Eur. D. V. surado vairuotoją, kuris nuvežė kaltinamąjį į (duomenys neskelbtini), ten gyvenanti moteris perdavė jam 1 000 Eur. Kaltinamasis šiai moteriai prisistatė M. B., nes jam taip telefonu nurodė „M.“. Be to, kaltinamasis pasirašė raštelį, kad pinigus gavo, tą raštelį paliko apgautai moteriai. Kai jau turėjo pinigus, kaltinamajam paskambinęs „M.“ nurodė nuvažiuoti prie „Gijūnės“ parduotuvės, kur nuvažiavus atėjo nepažįstama mergina ir jai kaltinamasis perdavė 500 Eur. Likusius pinigus pasiliko sau, o vėliau dalį jų – 180 Eur atidavė D. V., nes šis reikalavo savo dalies ir gąsdino jį. Pinigus kaltinamasis išleido savo poreikiams. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Žalos neatlygino, nes neturi pinigų, kadangi nedirba, jokių pajamų negauna, jam pačiam pragyventi padeda motina.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Ž. kaltę taip pat pripažino ir davė analogiškus parodymus kaip ir teisme (1 t., b. l. 107–108, 111–112, 115–117).
Kaltinamajam M. Ž. visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant BPK 273 str. 1 d. nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Iš pareiškimo policijai matyti, kad 2016-02-12 O. L. pranešė, jog 2016-02-12 apie 15 val. jai paskambinęs ir tyrėju prisistatęs asmuo apgaule išviliojo 1 000 Eur (1 t., b. l. 7–9).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. L. parodė, kad 2016-02-12 apie 15 val. jai paskambino moteris, kuri prisistatė brolio dukra E. N.. Ji pasakė, kad griūdama nuo laiptų sužalojo kitą moterį, kuriai labai rimta galvos trauma. O. L. buvo tikra, kad kalba su dukterėčia. Po to telefoną perėmė vyriškis, kuris prisistatė policijos tyrėju. Jis pasakė, kad norint, jog E. nebūtų bylos už sužalojimą, reikia 2000 eurų. O. L. aiškino, kad neturi tiek pinigų, tada „tyrėjas“ liepė jai palaukti, sakė eis tartis dėl mažesnės sumos. Po 15 minučių „tyrėjas“ pasakė, kad užteks 1 000 eurų ir liepė užrašyti ant lapelio kokio nominalo kupiūromis duos pinigus, ką ji ir padarė. Dar „tyrėjas“ sakė, kad paimti pinigų atvažiuos nukentėjusios moters R. B. sūnus M. B.. Nukentėjusioji O. L. pasakė savo namų adresą. Po 5 min. paskambinęs „tyrėjas“ pranešė, kad jau atvažiuoja paimti pinigų. Jai išėjus į kiemą, priėjo vaikinas, prisistatė M., pasiėmė pinigus, kurių net neskaičiavo, ir pasirašė ant lapo, kad pinigus gavo. Matė, kad prie gatvės stovėjo tamsios spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Perdavusi pinigus nepažįstamam vaikinui, nukentėjusioji susisiekė su giminaite E. ir tada paaiškėjo, kad ją apgavo. Padaryta 1 000 Eur dydžio turtinė žala, šiai sumai pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 25–27, 30).
Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtas O. L. surašytas skolos raštelis, kuriame nurodyta, kad O. L. sutinka atlyginti B. padarytą žalą ir paskolina giminaitei E. 1 000 Eur, šį raštelį pasirašė O. L. ir M. B. (1 t. b. l. 14-21).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju ir liudytoju A. B. parodė, kad 2016-02-12 jam paskambino D. V. ir paprašė paslaugos – nuvežti vieną asmenį iki (duomenys neskelbtini). To paties D. V. buvo jo prašęs ir anksčiau, už tai žadėjo sumokėti 50 Eur. Sutiko su D. V. pasiūlymu ir jo nurodymu automobiliu „Seat“ nuvažiavo į Kalniškės gatvę, iš ten paėmė nepažįstamą vaikiną, kurį vežė į Draugystės gatvę. Bevažiuojant tam vaikinui kažkas skambino, vaikinas pasakė „jau važiuojam, paskambinsiu po visko”. Sustojo prie vieno namo ir vaikinas išlipęs nuėjo, po 5 min. grįžo ir liepė jam važiuoti, o pats kažkam paskambinęs pasakė „turim”. Matė pas tą vaikiną krūvą pinigų įvairiom kupiūrom. Vaikinas padavė jam 50 Eur ir pasakė, kad tai atlygis už nuvežimą. Po to nuvežė tą vaikiną prie prekybos centro, o paskui į namus Kalniškės gatvėje. Nesuprato, kad pavėžėdamas nepažįstamą asmenį padėjo jam paimti iš žmogaus apgaule išviliotus pinigus (1 t., b. l. 51–52, 55–56, 58).
Prokuroro 2016-12-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas A. B. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, kad jis kaltas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. (1 t., b. l. 92–93).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. V. parodė, kad 2016-02-12 jis pats nusikalstamos veikos nedarė, tik suorganizavo, kad kiti padarytų. Paaiškino, jog tą dieną jam paskambino E. J., kurio pravardė „Metras“, jis atlikinėjo bausmę Kybartų pataisos namuose, ir paklausė, ar D. V. gali nuvykti ir paimti iš žmogaus apgaule išviliotus pinigus. D. V. atsakė, kad dabar negali to padaryti, bet nurodė E. J. savo pažįstamą M. Ž. ir davė jo telefono numerį, sakydamas, kad M. Ž. tikrai sutiks ir galės, kadangi prieš tai buvo su M. Ž. kalbėjęs apie tokius dalykus ir sakęs, kad jam gali paskambinti iš pataisos namų. M. Ž. sutikus važiuoti paimti pinigų, D. V. telefonu susisiekė su A. B. ir susitarė, kad šis paveš M. Ž. kur reikės. D. V. pripažino žinojęs, kad M. Ž. nuvažiavo paimti iš moters 1 000 Eur. Už tai, kad viską suorganizavo, gavo iš M. Ž. 50 Eur (1 t., b. l. 97–98).
Įtariamajam D. V. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, 2016-11-11 nutarimu paskelbta jo paieška, o ikiteisminis tyrimas D. V. atžvilgiu prokuroro 2016-12-21 nutarimu atskirtas į atskirą tyrimą (1 t., b. l. 1–2, 102–103).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas M. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir įrodytas.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė pasireiškia turto savininko suklaidinimu nurodant jam neteisingus duomenis, pateikiant suklastotus dokumentus ir pan. arba nutylint esmines apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Turto savininkas suklaidinimo įtakoje pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013).
Kaltinamasis M. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo nukentėjusiajai O. L. priklausančius pinigus 1 000 Eur. Kaltinamasis nurodė suvokęs, kad jis veikė bendrininkaudamas su dviem asmenimis, iš kurių vienas, tyrimo metu nenustatytas asmuo, atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, suklaidino O. L., pranešdamas apie nebūtą įvykį, dėl ko O. L. sutiko paskolinti neva į bėdą pakliuvusiai dukterėčiai 1 000 Eur, o kitas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, organizavo kaltinamojo nuvykimą paimti pinigų iš O. L.. Kaltinamasis ir pats naudojo apgaulę – prisistatė O. L. kito asmens vardu ir pavarde, pasirašė skolos raštelį, tokiais veiksmais jis prisidėjo prie O. L. suklaidinimo ir būtent apgaulės įtakoje O. L. atidavė kaltinamajam pinigus – 1 000 Eur, kuriuos kaltinamasis užvaldė ir dalį pasiliko sau, o kitą dalį perdavė nenustatytiems asmenims. Kaltinamojo paaiškinimai nuoseklūs, atitinka faktines įvykio aplinkybes, juos patvirtina kiti bylos duomenys – nukentėjusiosios O. L. parodymai, pinigų perdavimo raštelis, liudytojo A. B., įtariamojo D. V. parodymai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. Ž. kaltė yra įrodyta, jo veiksmai, įvertinus apgaule įgyto turto vertę, atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 str. nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas atsižvelgia ir į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus.
Kaltinamasis M. Ž. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą. Veikė tiesiogine tyčia, bendrininkaudamas su dviem asmenimis. Nusikaltimu padaryta žala neatlyginta. M. Ž. nusikalto būdamas prieš tai šešis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas neišnykusį teistumą, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas BK 27 str. 1 d. prasme ir ši aplinkybė laikytina atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, buvo nuoširdus, gailėjosi dėl savo veiksmų, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat įvertinama kaltinamojo sveikatos būklė, tai, kad jis nuo 2003 m. įrašytas psichikos sveikatos ligų pacientų sąraše, jam nustatytas protinis defektas (lengvas protinis atsilikimas) (1 t., b. l. 164, 178–183). Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytos bausmės minimumo ir maksimumo vidurkį. Paskirta bausmė, remiantis BK 64¹ str. nuostatomis, mažintina 1/3, nes baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis visiškai pripažino kaltę. Įvertinus tai, kad kaltinamasis M. Ž. nebuvo nusikaltimo iniciatorius, jis yra kritiškas padarytos veikos atžvilgiu, nuo nusikaltimo praėjo jau netrumpas laiko tarpas, per kurį nauji ikiteisminiai tyrimai M. Ž. nepradėti, o taip pat įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad yra galimybė pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas M. Ž. atidėtinas, paskiriant jam atitinkamus įpareigojimus.
Nukentėjusiosios O. L. pareikštas civilinis ieškinys 1 000 Eur sumai yra pagrįstas ir įrodytas. Byloje nėra ginčo, kad O. L. dėl jos atžvilgiu padaryto sukčiavimo neteko 1 000 Eur. Būtent tokią pinigų sumą iš nukentėjusiosios paėmė kaltinamasis M. Ž.. Žala O. L. turtui padaryta ne vieno kaltinamojo, o kelių asmenų bendrais nusikalstamais veiksmais, kas sudaro pagrindą kilti solidariai deliktinei atsakomybei (Civilinio kodekso 6.279 str. 1 d.), tačiau vienas nusikaltime dalyvavęs asmuo yra pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, o antrasis, kuris veikė iš Kybartų pataisos namų, apskritai nenustatytas, todėl pareiga atlyginti žalą šiuo atveju tenka vienam kaltinamajam M. Ž. (Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d., 2 d.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui 2017-02-07 pažymą Nr. NTP-7-1596 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. prašė priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai 81,06 Eur išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo (2 t., b. l. 12).
Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamoje byloje teismas, remdamasis BPK 51 str. 2 d., pripažino, kad gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas. Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam M. Ž. buvo paskirtas teismo iniciatyva, be to, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, jokių pajamų negauna, turto neturi), teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, todėl jos iš M. Ž. nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304-307 straipsniais,339 straipsniu,
nusprendžia:
M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant nuteistajam pareigas:
per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti M. Ž. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Visiškai tenkinti O. L. civilinį ieškinį. Priteisti O. L. iš M. Ž. 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.