Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-185-925/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-08-30
Bylos Nr.
1-185-925/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33849-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-185-925/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33849-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.12.1.4. (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 30 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-925/2017 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, laikinai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2017 m. liepos 6 d., apie 01.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu kambaryje rankoje laikydama virtuvinį peilį, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino užmušti savo motiną A. P., sakydama, „Dabar tai jau užmušiu“ bei žodinio konflikto metu, tyčia, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai A. P. į koją, taip sukeldama nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu, V. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena su motina A. P. ir broliu Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 6 d., apie 1.30 val., grįžo viena į namus minėtu adresu. Prieš tai su draugais vartojo alkoholį. Grįžus minėtu metu, mamos kambaryje tarp jos ir mamos įvyko žodinis konfliktas. Ji jai pradėjo priekaištauti, kad ji labiau rūpinasi savu draugu nei ja ir broliu. Jos susiginčijo, ji labai susinervino. Konflikto su mama metu ji įniršo, pykčio metu sudavė vieną smūgį jai į dešinę koją bei sudaužė sekcijos stiklus ir buvusius indus. Pyktis ir įniršis sukilo dėl to, kad buvo išgėrusi, taip pat nevalgiusi. Nieko neradusi valgyti virtuvėje, supyko ir iš inercijos pagriebusi ant virtuvės stalo gulėjusį virtuvinį peilį ir laikydama rankoje nuėjo pas mamą į kambarį ir pasakė, kad nori valgyti, o jai nepaliko sumuštinių su dešra ir sūriu. Ką atsakė mama, nepamena. Kodėl ji paėmė peilį ir su juo nuėjo į kambarį, nežino. Motinos kambaryje, laikydama rankoje peilį šaukė: " dabar tai jau užmušiu'' ir tuo pačiu dar motinai sudavė vieną smūgį koja į dešinę koją. Dėl savo elgesio gailisi ( b. l. 43, 39, 36 ).

Be kaltinamosios V. P. prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. P. parodė, kad 2017 m. liepos 5 d. apie 15:00 val. sugrįžo iš darbo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu namuose gyvena jos pilnametė dukra V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir neįgalus sūnus Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 6 d., po vidurnakčio per miegus išgirdo, kad į namus sugrįžo dukra V., kuri pirma nuėjo į savo kambarį, po to į virtuvę ir iš virtuvės atėjo pas ją į kambarį. Konflikto metu V. P. pradėjo rėkti ir vadinti ją įvairias necenzūriniais žodžiais, liepė keltis, nutraukdama nuo jos antklodę, sakydama: "kelkis, dabar tai jau užmušiu". Ji pamatė, kad dukra dešinėje rankoje laiko virtuvinį peilį, todėl labai išsigando. Dukra pradėjo kambaryje viską daužyti, sutrypė šventą paveikslą, sudavė į dešinę koją, sukeldama jai fizinį skausmą. Ji išsikvietė policiją ( b.l. 13 ).

Iš tarnybinio pranešimo "Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto" matyti, kad smurtą patyręs asmuo yra A. P., o smurtautoja yra V. P.. Bute daug pridaužytų stiklų ( b. l. 5-8 ).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad iš buto (duomenys neskelbtini), paimtas ant grindų gulėjęs peilis ( b. l. 9-11).

Byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. P. 2017 m. liepos 6 d., apie 01.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu kambaryje rankoje laikydama virtuvinį peilį, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino užmušti savo motiną A. P., sakydama „dabar tai jau užmušiu“ bei žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai A. P. į dešinę koją, taip sukeldama jai fizinį skausmą.

V. P. neteisėta veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes ji 2017 m. liepos 6 d., apie 01.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai A. P., savo mamai, į dešinę koją, taip sukeldama jai fizinį skausmą.

V. P. neteisėta veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes ji 2017 m. liepos 6 d., apie 01.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu kambaryje rankoje laikydama virtuvinį peilį, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino užmušti savo motiną A. P., sakydama „Dabar tai jau užmušiu“.

Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, tą patvirtina ir pačios V. P. prisipažinimas. V. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuojamas nusikalstamas veikas baudžiamajame įstatyme yra numatytos alternatyvios bausmės; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog V. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimus bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nustatyta, kad V. P. anksčiau neteista, bausta administracinė tvarka (b. l. 56), tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 58).

Teismas, skirdamas V. P. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti nesunkūs nusikaltimai), į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad V. P. už inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą gali būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, ir nesant V. P. prieštaravimo, procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prokurorės pasiūlytos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas – laisvės apribojimas – ir jų trukmė yra tinkamos kaltinamajai. Paskyros bausmes, jos subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu, nes kaltinamosios padaryti nusikalstami veiksmai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai V. P. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Taip pat tenkintinas prokurorės prašymas taikyti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. P. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 66 str. ir 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., laiką, kurį V. P. išbuvo laikinai sulaikyta (nuo 2017-07-06 iki 2017-07-07, t. y. 1 parą) pakeisti į 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas ir, vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., įskaityti į bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi ir 72² straipsniu, V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti ją 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. P. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti turintį reikšmės daiktą – peilį, saugomą pas A. P., toliau jai palikti naudotis ir disponuoti savo nuožiūra.

Išaiškinti V. P., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė