Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, du kartus teistas, tačiau teistumas išnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. V. nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. liepos 28 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name, tyčia trenkdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytą smūgių kiekį savo mažametei dukteriai G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ją sužalojo, padarydamas paviršinį šlaunies sumušimą, tuo nukentėjusiajai – mažametei dukteriai G. V. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. liepos mėnesį, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo mažametę dukrą G. V.. Kai ši dukra liepos mėnesį apie dešimt dienų buvo namuose, tai kažkurią dieną D. V. dukrai ranka sudavė per kažkurią koją, nes greičiausiai dukra neklausė. Šiaip D. V. nelinkęs dukros mušti. Bet kartais G. V. būna labai nepaklusni, todėl turbūt jai ir trinktelėjo per koją. Kiek atsimena, jis jai sudavė vieną kartą. Jis iš pat pradžių nepripažino savo kaltės, nes bijojo būti nubaustas, nenorėjo, kad iš būtų atimta dukra. Tačiau šiuo metu dukra jau yra motinos B. A. priežiūroje, teismo keliu mergaitei gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Nei D. V. motina, nei sugyventinė nėra smurtavusios prieš G. G. V. linkusi prisigalvoti, meluoti. D. V. gailisi smurtavęs prieš dukrą ir melavęs per melo detektoriaus tyrimą, sutinka, jog baudžiamoji byla būtų baigta kuo greičiau (1 t., b.l. 132).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios G. V. ir liudytojų B. A., J. A., R. L., S. V. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nepilnametė nukentėjusioji G. V. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad mėlynės atsirado dėl to, kad mušė V., tėvas ir močiutė. Mušė, nes reikėjo anksti keltis, dirbti, ravėti daržus, plauti indus, o ji nieko nedarė. Ne vieną kartą tėvas ir močiutė mušė ranka. Kiti kartai baisesni, dažnai spardydavo tėvas ir pamotė į kojas, į ranką, į pilvą, į nugarą buvo skaudžiausiai. Mušdavo kiekvieną dieną. Močiutė, tėtis ir pamotė mušdavo, kad jų neklausė. G. V. nedirbdavo, nesikeldavo. Kai keldavo, vis tiek gulėdavo. G. V. išsikepdavo tik bulvių. V. užkurdavo ugnį, o G. V. paskui darydavo valgyti. Moka bulves ir blynus išsikepti. Ji nuo penkerių metų gyvena su tėčiu, kuris dar baisiau už V. mušdavo, nors buvo ramesnis. Po to eidavo pasivaikščioti, susitaikydavo, tėtis ką nors nupirkdavo, bet paskui vėl tas pats būdavo. Jie eidavo į parką pasisupti ir pačiuožinėti, kad susitaikytų po mušimo. Kartais ir šiaip nueidavo į parką (duomenys neskelbtini), net kai nebūdavo susipykę. Su broliais ir seserimi nelabai sutaria: gražiai žaisdavo, o kartais susipykdavo. G. V. vienai reikėdavo vaikus perrengti, uždėti sauskelnes ryte ir vakare. V. to nedarydavo. G. V. pirkdavo broliams sauskelnes, drabužėlius: nupirko gražias kelnytes, buteliukus. Reikėdavo nupirkti valgyti parduotuvėje. Pirkdavo sulčių, arbatos. Tėvas ir pamotė duodavo pinigų. G. V. pinigų nesuskaičiuoja, bet pardavėjos pasakydavo, kiek reikia mokėti. Močiutė irgi mušdavo, kai pas ją gyveno dar prieš tėtį. Močiutė grasino G. V. mamai, sakė negražius žodžius. Ji ateina pas tetą J. ir grasina mamai, nes jai nepatinka, kad G. V. pas mamą būna (1 t., b.l. 14-16).

Liudytoja B. A. parodė, kad turi dukrą G. V., kuri nuo 2013 m. teismo sprendimu gyvena su tėvu D. V., kuriam priskirta G. V. globa. 2017-07-28 d., nuvažiavo pas savo dukrą, kuri gyvena kartu su D. V., adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus rado neblaivų D. V., kuris leido pasiimti dukrą, tik liepė parvežti iki 2017-08-16, kadangi jam nedavė pinigų, kurių jis prašė. Visada pasiimdama dukrą pas save, pasirašo pasižadėjimą su vaiko teisių skyriumi, kad nuo tos dienos dukra bus pas B. A., ir kad dukrą parveš numatytą dieną. Važiuojant į namus, dukra pradėjo pasakoti, kad D. V. verčia ją dirbti, t.y. ravėti daržą, taip pat prižiūrėti D. V. ir jo sugyventinės bendrus vaikus, o kai svečiuojasi D. V. sugyventinės brolis, G. V. tenka miegoti ant čiužinio. Dukra tuose namuose visada pavalgo paskutinė, nes tėvas yra pasakęs, kad pirmiau pavalgo suaugusieji, vėliau D. V. ir sugyventinės bendri vaikai, o tik paskui G. V.. 2017-08-01 d. dukra vėl pradėjo kalbėti, kad tėtis ją muša. Dukra nenori sugrįžti pas tėvą į namus, nes kai tik pasako, kad reikės važiuoti pas tėvą, ji pradeda verkti ir sako, kad nenori, nes ten ją muša. Apžiūrėjusi dukros kūną, rado kraujosruvų ant kojų ir ant kairio šono. Dukra teigė, kad kraujosruvos yra nuo D. V. sumušimų, tačiau kada tiksliai ją mušė ir kaip, ji nesakė. 2017-08-08 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių, minėjo, kad bus sprendžiama situacija. Nori, kad G. V. globą priskirtų B. A., nes tėvas D. V. ją muša ir dažnai girtauja. D. V. G. V. neprižiūri, kai ją pasiėmė, ji buvo aprengta purvinais drabužiais ir nenuprausta. Su D. V. negyvena kartu, nes jis yra smurtavęs prieš B. A., dėl to kreipėsi į teisėsaugą. Kai pasiėmė dukrą su savimi 2017 m. liepos pabaigoje, po kelių dienų netyčia pastebėjo, kad dukros dešinė koja mėlyna nuo sumušimo. Dukra paaiškino, kad ją mušė tėvas ir sugyventinė. Dėl to kreipėsi į policiją. Dukrą tėvas leido pasiimti tik vasarai, iki rugsėjo pradžios, nes į mokyklą dukra turėjo eiti iš tėvo ir močiutės namų. Kai G. V. pasakė, kad turės ją grąžinti pas tėvą ir močiutę į namus iki rugsėjo, po poros dienų nuo pasiėmimo, dukra pradėjo pasakoti apie patirtą smurtą. Nurengusi dukrą pamatė sumušimo žymes. Iš karto kreipėsi į policiją ir medikus. Kai dukra pradėjo pasakoti apie patiriamą smurtą, B. A. ją apžiūrėjo, tačiau į policiją kreipėsi ne iškart, nes pati gulėjo ligoninėje. 2017-07-28 dukrą pasiėmė nešvariais drabužiais, murziną, tačiau maudydama smurto žymių nepastebėjo. 2017-08-06, kai G. V. nukrito nuo malkų krūvos, ji nusibrozdino abiejų kojų kelius (1 t., b.l. 30-31, 37-38, 42-44).

Liudytoja J. A. parodė, kad pas ją nuo 2017-07-28 buvo sesers dukra G. V., jos aplankyti ateidavo močiutė B. V.. 2017-07-31 ant G. kūno matėsi smurto žymės: ant kojų ir pilvo mėlynės. Mergaitė sakė, kad ją mušė tėvas D. V. ir pamotė V., pasakojo, kad tėvas ją yra mušęs ne kartą (1 t., b.l. 65).

Liudytoja R. L. parodė, kad 2017-08-08 atvykusi B. A. pasakojo, jog atostogavusi dukra G. kalbėjo, kad tėvas prieš ją smurtavo. B. A. atvyko pasikonsultuoti, ką daryti, teigė, kad dukra nenori grįžti gyventi pas tėvą. Kokiomis aplinkybėmis tėvas smurtavo prieš dukrą nenurodė. Būnant kabinete, G. V. parodė tik ant kojos benykstančią kraujosruvą (1 t., b.l. 78-79).

Liudytoja S. V. parodė, kad 2017-08-08 pas ją kreipėsi B. A., kuri paaiškino, kad ant dukros G. V. kūno mato sužalojimus. S. V. apžiūrėjo visą mergaitę. Buvo nustatytas paviršinis šlaunies sumušimas dešinės šlaunies srityje, o kitų smurto žymių nesimatė (1 t., b.l. 85-87).

Iš 2017-11-02 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017-08-08 G. V. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje diagnozuotas paviršinis šlaunies sumušimas. G. V. sveikata dėl šio sužalojimo sutrikdyta nežymiai (1 t., b.l. 28).

Iš 2018-02-22 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. V. tyrimo poligrafu metu, jam pateikus klausimus dėl dukros G. V. mušimo, neigė ją mušęs, tačiau taip atsakydamas, sakė netiesą (1 t., b.l. 97-98).

Visi šie byloje esantys duomenys pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų B. V. (1 t., b.l. 55-56) ir R. V. parodymai (1 t., b.l. 69-70) nei patvirtina, nei paneigia kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Tuo tarpu liudytojos V. B. parodymai, kad D. V. nėra mušęs savo dukros G. V. (1 t., b.l. 48-49) vertintini kritiškai, nes juos paneigia paties kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikaltimą, nukentėjusiosios parodymai bei kiti byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas sveikatai padarytas savo dukrai, t.y. asmeniui, su kuriuo kaltinamasis susijęs artimais ryšiais ir byloje yra duomenų, kad tai nebuvo vienintelis smurtavimo atvejis prieš G. V.. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad D. V. teistas du kartus, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas vieną kartą praeityje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d., po kartą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir 181 str. 1 d., nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, turintis keturis mažamečius vaikus, duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 1-2 d., 3 d. 2 p., 5 d., Lietuvos Respublikos 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio 2011 m. balandžio 28 d. (Žin., 2011, Nr. 49-2374) redakcija), kadangi Lietuvos Respublikos 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017 m. spalio 6 d., griežtinami baudų dydžiai). Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti D. V. skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės dydį labiau nei prašo prokuroras, nėra. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš dukrą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 135-136) įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai – kompaktinio disko laikmena su garso (vaizdo) įrašu (1 t., b.l. 17) ir DVD diskas (tyrimo vaizdo įrašas) (1 t., b.l. 99) yra byloje ir paliktini joje saugoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir nubausti 45 MGL (1694,70 Eur) bauda.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. pagrindu D. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 MGL (1129,80 Eur) baudą, kurią nuteistasis įpareigojamas sumokėti savanoriškai per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą D. V. privalo įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 str.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinio disko laikmeną su garso (vaizdo) įrašu ir DVD diską (tyrimo vaizdo įrašą) palikti saugoti byloje.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Biržų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs D. V. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.