Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio ( kolegijos pirmininkas), Sigito Bagdonavičiaus, Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo D. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams.

Priteista iš D. V. 69 268 nukentėjusiajam S. O. neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 1 d., apie 16.27 val., Panevėžyje, J. J. gatvėje, ties namu numeris 18, vairuodamas automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo pasitikėjimo pažeidė Kelių eismo taisyklių 28 ir 133 punktų reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio atsižvelgdamas į važiavimo, kelio ir meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, automobilio nesuvaldė, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ta juosta važiavusiu traktoriumi DEUTZ FAHR AGROTRON M620DCR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tempiančiu srutvežį RANG STRUP, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio traktorius kliudė gatvės apšvietimo stulpą ir jį apgadino, be to, buvo sunkiai sutrikdyta automobilio VW PASSAT keleivio S. O. sveikata, - jam nustatyta kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio skeveldriniai įspaustiniai lūžiai, kaukolės pamato kairės vidurinės duobės kaulų lūžiai, galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės skilties sumušimas.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. M. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-26 nuosprendį dėl Panevėžio miesto nurodydamas, jog apylinkės teismo 2012-03-26 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Prokuroras skunde prašo pagal BK 281 str. 3d. D. V. paskirti laisvės atėmimą 2 metams, taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant D. V. per tą laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, vadovaujantis BK 67 str. ir 68 str. D. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- draudimą naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas D. V. paskyrė tokią bausmės rūšį, kurios negalėjo paskirti pagal tuo metu galiojusią BK 281 str. redakciją. Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla buvo numatytas BK 281 str. 1 ir 3 dalių sankcijose kaip švelniausia iš alternatyvių bausmių, tačiau atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla galėjo būti skiriamas tik tada, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas padaromas vairuojant transporto priemonę darbinės veiklos srityje, t.y. dirbant darbą, susijusį su transporto priemonės vairavimu. Transporto priemonės vairavimas negalėjo būti laikomas užsiėmimu tam tikra veikla tuo metu galiojusio BK 45 str. prasme, jeigu jis buvo nesusijęs su asmens darbine veikla. Tokią praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose. Šios apžvalgos išvadų 20 p. yra konstatuota, jog asmenims, kurie BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė ne darbinės veiklos srityje, ši bausmė neskiriama. D. V. veikos padarymo metu dirbo UAB “Danera" direktoriumi, todėl tai, kad jis vairavo transporto priemonę nelaikytina užsiėmimu tam tikra veikla. D. V. tiesioginės darbinės pareigos nebuvo susijusios su vairuotojo darbu. Todėl pirmosios instancijos teismas D. V. paskyrė netinkamą bausmės rūšį, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tais atvejais, kai eismo įvykį sukelia asmuo, kuris transporto priemonę vairavo ne darbinės veiklos srityje, tačiau teismas padaro išvadą, kad bausmės paskirčiai pasiekti tokiam asmeniui būtina uždrausti vairuoti transporto priemones, jam turi būti skiriama BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise. Be to, šioje byloje pirmosios instancijos teismas apsvarstė tik švelniausios bausmės ir griežčiausios bausmės skyrimo galimybę. Skirdamas bausmę apylinkės teismas turėjo įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia padariniai, KET pažeidimo pobūdį (ar kelių eismo taisyklės buvo pažeistos šiurkščiai, sąmoningai), taip pat kaltininko asmenybę (ankstesnius kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų pobūdį). D. V. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus: visiškai neatsižvelgė į važiavimo, kelio ir meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Šios nusikalstamos veikos padariniai itin sunkūs- nukentėjęs neteko 65% darbingumo. Iš byloje esančių liudytojų parodymų matyti, kad D. V. važiuodamas dideliu greičiu lenkė automobilių koloną, nors važiavimo sąlygos akivaizdžiai buvo sudėtingos, kas rodo, jog jis KET pažeidė sąmoningai, o ne atsitiktinai. Todėl darytina išvada, jog D. V. padaryti KET pažeidimai yra labai šiurkštūs, nes sukėlė didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Nusikalstamą veiką D. V. padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą ((duomenys neskelbtini) . 4d. greitį viršijo daugiau kaip 30 km.). Be to, 2011-09-06 D. V. vairuodamas automobilį parbloškė pėsčiąją, ėjusią pėsčiųjų perėja šviečiant žaliam šviesoforo signalui, už ką jis buvo 2012-02-03 Panevėžio m. apylinkės teismo nubaustas 20 MGL (2600Lt) bauda. Tai rodo, kad D. V. išvadų nepadarė ir toliau automobilį vairuoja pažeisdamas KET ir keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes laikytina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti tik skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą. D. V. vertintinas kaip nedrausmingas ir neatsakingas vairuotojas, todėl bausmės paskirčiai užtikrinti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 68 str. D. V. bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. D. V. veiką padarė būdamas neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai.

Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2012 m. kovo 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti kitą bausmės rūšį, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, o tuo atveju, jeigu būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, tai pritaikius LR BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymą atidėti, sumažinti priteistą civilinį ieškinį iki 14000 Lt.

Nuteistasis skunde nurodo, jog teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ko pasėkoje neteisingai paskyrė bausmę. Teismo atliktas įrodymų įvertinimas dėl galimybės taikyti BK 75 str., nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų teisingam baudžiamojo įstatymo pritaikymui, išnagrinėjimu (BK 41, 54, 59 str.). Mano, kad toks BPK 20 str. 5 d. reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes jis sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Nuteistasis teigia, jog skundžiamame teismo nuosprendyje teisingai nurodoma, kad veikos padarymo metu - 2010 m. vasario 1 d., galiojanti LR BK 281 str. 3 d. redakcija (2003 07 04 įstatymu Nr. IX-1706 (nuo 2003 07 25) numatė keturių rūšių bausmes: teisės, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą arba baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkių metų. Tačiau paskirdamas teisės vairuoti atėmimą teismas faktiškai ne palengvino, o pasunkino ne tik nuteistojo padėtį, tačiau ir nukentėjusio padėtį, nes skirdamas bausmę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams, teismas užkirto kelią ne tik nuteistajam užsidirbti sau ir savo šeimai pragyvenimui, bet ir galimybę atlyginti nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį, kuris yra per didelis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nuteistasis skunde nurodo motyvus, jog nesutinka su teismo išvada, kad S. O. buvo užsisegęs saugos diržą, kadangi ši faktinė aplinkybė iki galo liko neištirta, nes teismas atmetė prašymą skirti teismo medicininę-autotechninę ekspertizę tikslu nustatyti, ar S. O. autoįvykio metu buvo prisisegęs saugos diržus, kas galėjo turėti įtakos jo sužalojimo laipsniui. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 90 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr. 2K-228/2007, 2K-38/2008, 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-211/2011 irkt). Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė įvykdė įstatymo numatytą prievolę ir 8632 Lt (2500 EUR) draudimo išmoką nukentėjusiajam S. O. neturtinės žalos atlygino, kad nuteistasis nukentėjusiajam sumokėjo 2100 Lt, S. O. teismas priteisė 69 268 Lt. sumą. Ši suma per didelė, nes padarytas neatsargus nusikaltimas, nukentėjusysis yra jaunas ir darbingas, turi nekilnojamojo turto, jo nedarbingumo lygis nuo 80 procentų sumažėjo iki 65 procentų, kad jis jau susirado darbą, gali vairuoti automobilį. Atsižvelgus į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, o svarbiausia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybes, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą bei formuojamą teismų praktiką, teismo priteista artima teismų praktikoje priteisiamai maksimaliai sumai neteisinga. Teismas, priteisdamas tokio dydžio civilinį ieškinį, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, nukrypo nuo Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, neatsižvelgė į Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje naudojamus kriterijus - šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamas, ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius. Taip pat teismas nepakankamai objektyviai atsižvelgė ir vertino nuteistojo šeimyninę padėtį - jog jis išlaiko 2 mažamečius vaikus, gauna minimalias pajamas, kito vertingo turto neturi. Todėl priteistas civilinis ieškinys mažintinas iki 14000 Lt, sumos, kadangi pats nukentėjusysis iki bylą perduodant teismui, pageidavo būtent tokios sumos.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo - atmestinas.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su prokuroro skunde pakankamai plačiai išdėstytais skundo argumentais dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo ir D. V. netinkamai paskirtos bausmės. Sutiktina, jog pirmosios instancijos teismas D. V. paskyrė tokią bausmės rūšį, kurios negalėjo paskirti pagal veikos metu galiojusią BK 281 str. redakciją. Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, kuris veikos padarymo metu buvo numatytas BK 281 str. 1d. ir 3 d. sankcijose, galėjo būti skiriamas tik tada, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas padaromas vairuojant transporto priemonę darbinės veiklos srityje, t.y. dirbant darbą, susijusį su transporto priemonės vairavimu. D. V. veikos padarymo metu dirbo UAB "Danera" direktoriumi, t.y., įmonės vadovu, todėl jo tiesioginės darbinės pareigos nebuvo susijusios su vairuotojo darbu.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad D. V. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus: neatsižvelgė į važiavimo, kelio ir meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Šios nusikalstamos veikos padariniai sunkūs- nukentėjusysis neteko 65% darbingumo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog D. V. važiuodamas gana dideliu greičiu lenkė automobilių koloną, nors važiavimo sąlygos akivaizdžiai buvo sudėtingos, o tai rodo, jog KET reikalavimai pažeisti sąmoningai, o ne atsitiktinai. Darytina išvada, jog D. V. padaryti KET pažeidimai yra šiurkštūs, tuo sukeltas pavojus ne vieno eismo dalyvio saugumui. Be to, nusikalstamą veiką D. V. padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d. už greičio viršijimą (leistiną greitį viršijo daugiau kaip 30 km/val.). Nagrinėjamas nusikaltimas nėra vienintelis, kurį D. V. padarė eismo saugumo srityje. 2011-09-06 jis, vairuodamas automobilį, parbloškė pėsčiąją, ėjusią pėsčiųjų perėja šviečiant žaliam šviesoforo signalui, už ką pagal BK 281 str. 1 d. jis nuteistas 2012-02-03 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu. Nusikaltimas, už kurį D. V. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarytas prieš ką tik paminėtąjį, tačiau aptartos aplinkybės rodo, jog D. V. ir toliau vairavo nusikalstamai neatsargiai, reikiamų išvadų nedarydamas. Sutiktina su prokuroro argumentais, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., tarp jų ir teisingumo principo įgyvendinimas, D. V. siektini skiriant rūšimi griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą. Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, reikšmingų parenkant bausmės dydį, D. V. skirtinas laisvės atėmimas, kiek švelnesnis už sankcijos vidurkį. Pastarosios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., D. V. atidėtinas, paskiriant įpareigojimus, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. D. V. už tyčinius nusikaltimus neteistas, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai ir laisvės atėmimo bausmės atidėjimas su kitomis priemonėmis padarys nuteistajam pakankamą poveikį. Kadangi D. V. vertintinas kaip nedrausmingas ir neatsakingas eismo dalyvis, šiurkščiai pažeidinėjantis KET reikalavimus, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 str. - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemonę. Šioje dalyje atmestini nuteistojo argumentai dėl uždraudimo vairuoti, nes jo, kaip įmonės vadovo darbas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, be to, taikant šią priemonę, kaltininko asmeniniai interesai nėra svarbesni už visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą kelyje.

Nuteistojo skundas dėl teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio yra nepagrįstas.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai motyvavo neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, nustatydamas jos dydį nuo teismų praktikos nenukrypo. Kiekvienu atveju turtinės žalos dydis nustatomas individualiai. Teisėjų kolegija sutinka su nuosprendyje plačiai išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartoja. Nesutiktina su nuteistojo skundo teiginiais, jog teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, nukrypo nuo Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, neatsižvelgė į Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje naudojamus kriterijus - šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamas, ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius. Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, teisingai nustatė, jog dėl kaltinamojo D. V. nusikalstamos veikos nukentėjusysis S. O. patyrė didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, iškęsdamas dvi sunkias operacijas ir skausmingus pooperacinius gydymo laikotarpius. Sunkios galvos traumos pasekmė – dešinių galūnių hemiparezė, dalinė matorinė afazija, kairio klausos nervo pažeidimas bei simptominė epilepsija (židininiai priepuoliai su antrine generalizacija), dėl to netektas 65 procentų darbingumo lygis, ilgalaikis gydymas ir reabilitacija, iš esmės pasikeitusios jo bendravimo ir saviraiškos galimybės: šiuo metu jo protiniai gebėjimai mažesni nei vidutiniai, atmintis žemesnė nei vidutinė, dėmesys vidutinis, emocinė būklė sutrikusi, gebėjimas įveikti stresines situacijas sutrikęs. Dėl to jis nebegali dirbti savo mėgstamo darbo, dėl sutrikusios kalbos, susilpusios atminties, dėmesio koncentracijos stokos, negalėjo ir negali pilnaverčiai bendrauti su šeimos nariais, dėl išsivysčiusios simptominės epilepsijos ir kitų pasekmių kyla sveikatos problemų, reikia vartoti vaistus. 2011-07-05 S. O. buvo nustatytas 65 procentų netekto darbingumo lygis, o iki to laiko buvo 80 procentų. Šie praradimai yra ypač dideli. Dėl patirtos traumos nukentėjusysis prarado galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, visiško pasveikimo galimybė, atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, yra mažai tikėtina.

Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgė ir į kaltinamojo D. V. kaltę – padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam dvasinių ir moralinių išgyvenimų, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai. Pastebėtina ir tai, jog sprendžiant dėl žalos atlyginimo dydžio teismų praktikoje kaltininko turtinė padėtis šio pobūdžio bylose nėra prioritetinis faktorius.

Teismas ištyrė bei nuosprendyje pasisakė ir dėl nukentėjusiojo S. O. veiksmų. Iš bylos medžiagos – transporto priemonės apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 10), liudytojo E. B. parodymų, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusysis S. O. ir pats būtų pažeidęs KET reikalavimus ir dėl to būtų mažintinas žalos atlyginimo dydis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p., 326 str. 2 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

n u s prendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-26 nuosprendį pakeisti: D. V. pagal BK 281 str. 3 d. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. l d., 2 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. V. per tą laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. l p., 3 d. ir 68 str., D. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.