Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013 m. liepos 29 d., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, būdamas neblaivus, snaudė automobilyje Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvažiavo policijos pareigūnai, liepė pateikti patikrinimui dokumentus. G. K. jiems padavė visus dokumentus, pakluso nurodymui išlipti iš automobilio. Su šiuo pareigūnų ekipažu nebuvo jokio konflikto. Po to atvažiavo kitas policijos ekipažas. Vienas pareigūnas grubiu tonu liepė jam išlipti iš automobilio G. K. buvo girtas, tarp jo ir pareigūno iš antrojo ekipažo įvyko žodinis konfliktas. Kaltinamasis buvo išlipęs iš automobilio, bet konflikto metu jis vėl atsisėdo į automobilį ir atsisakė iš jo išlipti. Kodėl nepakluso policijos pareigūno reikalavimui išlipti iš automobilio, šiuo metu paaiškinti negali, mano, kad taip pasielgė dėl girtumo. Sėdėdamas automobilyje, kaltinamasis atsisegė kojų protezus. Staiga pareigūnas pravėrė automobilio dureles ir pradėjo purkšti į saloną ašarines dujas. G. K. graužė gerklę, degino akis, jis nieko nematė, buvo nusisegęs kojų protezus, išlipti iš automobilio nebegalėjo. G. K. instinktyviai patraukė į save dureles, norėdamas jas uždaryti ir netyčia prispaudė pareigūno ranką. Tyčia prispausti pareigūno ranką ir ją sužaloti nenorėjo, uždarydamas dureles nepastebėjo, kad ranka yra salone. Apimtas panikos, G. K. išdaužė savo automobilio langą. Tada jis buvo grubiai išvilktas iš automobilio. Jis priešinosi sulaikomas, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Išvilktas iš automobilio, būdamas be kojų protezų, jis galėjo judėti tik pasiremdamas abiem rankom, todėl smogti nukentėjusiajam nenorėjo ir negalėjo. Pareigūnas šovė G. K. į nugarą elektrošoko prietaisu ir G. K. nurito ant žemės. G. K. įvykio metu buvo girtas, todėl neatsimena, ar smogė pareigūnui A. R. į krūtinę.

Nukentėjusysis, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnas, A. R. parodė, kad 2013 m. liepos 29 d.,22 val., tarnybos metu, iš bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio kaltininkas, vairavęs automobilį Audi A6, pasišalino iš įvykio vietos. Netrukus budėtojas radijo ryšiu informavo, kad patrulių ekipažas surado ir sulaikė autoįvykio kaltininką (duomenys neskelbtini) sankryžoje. A. R. buvo atsakingas už autoįvykių tyrimą, todėl vyko į įvykio vietą aplinkybių nustatymui. Atvykęs į nurodytą vietą, matė iš automobilio Audi A6, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) išlipantį kaltinamąjį. A. R. priėjus prie kaltinamojo, šis vėl įlipo į automobilį ir užsirakino dureles. Patrulių ekipažo pareigūnai buvo paėmę kaltinamojo automobilio durelių užrakto nuotolinio valdymo pultelį, juo atrakino automobilį. A. R., atidaręs kairės pusės priekines dureles, pareikalavo kaltinamojo išlipti iš automobilio. Kaltinamasis iš automobilio išlipti atsisakė, plūdosi necenzūriniais žodžiais, spjovė A. R. į veidą ir užsimojęs trenkė jam ranka į krūtinę. Smūgis nebuvo stiprus ir fizinio skausmo nesukėlė, tačiau spjūvis į veidą ir necenzūriniai žodžiai A. R. įžeidė ir pažemino. Kaltinamasis automobilyje nusisegė kojų protezus. Pareigūnai bandė kaltinamąjį ištraukti iš automobilio, įspėjo, kad nepaklusus reikalavimui išlipti, bus panaudotos ašarinės dujos. Šis įspėjimas kaltinamojo nepaveikė ir jis iš automobilio neišlipo. A. R. į automobilio saloną pripurškė ašarinių dujų ir, įkišęs į automobilį guminę lazdą, norėjo ją užkabinti už kaltinamojo riešo ir taip ištempti G. K. iš automobilio. Kaltinamasis tuo metu sugriebė už vairuotojo durelių rankenėlės ir uždarė automobilio dureles, prispausdamas A. R. ranką. Nepavykus turimomis specialiomis priemonėmis išlaipinti G. K. iš automobilio, buvo iškviestas kitas policijos ekipažas, turintis elektroimpulsinį prietaisą Po kiek laiko kaltinamasis iš vidaus išdaužė automobilio priekinį lango langą ir per keleivines dureles pats išlipo iš automobilio. Jis, būdamas be kojų protezų, pasiramstydamas rankomis ėmė artintis prie policijos tarnybinio automobilio, ketindamas į automobilį įlipti. Tuo metu į pagalbą jau buvo atvykęs dar vienas policijos ekipažas. Šio ekipažo pareigūnas panaudojo elektrošoką, iššaudamas kaltinamajam į nugarą. Tik panaudojus elektrošoką, kaltinamasis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2013-09-20 Nr. G 2072/13(03) konstatuota, kad A. R. padaryta dešinio dilbio sumušimas su masyvia poodine-minkštųjų audinių kraujosruva dilbio priekiniame paviršiuje, daliniu lenkiamųjų raumenų ir vidurinio nervo pažeidimu. Sužalojimas atsirado nuo dilbio sumušimo –suspaudimo ir galėjo gautis automobilio durelėmis prispaudus ranką, ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 39).

Nukentėjusysis G. D. parodė, kad 2013 m. liepos 29 d., jis patruliavo su vyresniuoju patruliu M. Š. ir vyresniuoju patruliu R. Ž.. Apie 22.30 val. radijo ryšiu išgirdo pastiprinimo prašymą atvykti į (duomenys neskelbtini) sankryžą, Klaipėdos m. Pranešime buvo nurodyta, kad asmuo priešinasi sulaikymui, neklauso komandų. Atvykus į nurodytą vietą, ten buvę policijos pareigūnai paaiškino, kad automobilyje Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sėdintis asmuo yra agresyvus, atsisako išlipti iš automobilio. Pareigūnai šiaip ne taip atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles ir bandė kaltinamąjį ištraukti iš automobilio. Staiga jis pats iššoko iš automobilio ir, plūsdamasis necenzūriniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais: „pyderai“, gaidžiai, ir kitais žodžiais, iškėlęs rankas, puolė prie G. D.. G. D. mano, kad kaltinamasis norėjo jam smogti į koją, ar į lyties organą, todėl atsitraukė nuo kaltinamojo ir įspėjęs jį, kad bus panaudotas elektrošokas, liepė sustoti. Kaltinamasis nesustojo, bėgo, pasiremdamas į žemę rankomis, link policijos pareigūnų automobilio, todėl G. D. panaudojo elektroimpulsinį prietaisą, šaudamas jam į nugarą. Elektroimpulsinį prietaisą prieš akivaizdžiai neįgalų asmenį panaudojo todėl, kad kaltinamasis buvo neprognozuojamas ir nepakluso teisėtam jo reikalavimui nebėgti prie policijos pareigūnų automobilio ir nelipti į jį. Tik panaudojus šią specialiąją priemonę kaltinamasis nurimo. Jam buvo uždėti antrankiai ir jis atvežtas į Klaipėdos miesto 2 policijos komisariatą. Kada ir kaip buvo sužalotas policijos pareigūnas A. R., nukentėjusysis G. D. nematė. Jam pačiam smūgių kaltinamasis nesudavė. G. D. jokia žala nebuvo padaryta. Dėl kaltinamojo vartojamų keiksmažodžių G. D. pasijuto įžeista ir pažemintas. Keiksmažodžius kaltinamasis vartojo konkrečiai policijos pareigūnų atžvilgiu.

Liudytoja, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pareigūnė, O. V. parodė, kad 2013 m. liepos 29 d., apie 22 val., tarnybos metu, važiuodama (duomenys neskelbtini), pastebėjo kelkraštyje stovintį, eismo įvykio metu apgadintą, automobilį. Įvykio vietoje buvę asmenys paaiškino, kad įvykį sukėlęs ir šį automobilį apgadinęs automobilis AUDI, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pareigūnai nuvažiavę nukentėjusių asmenų nurodyta kryptimi, (duomenys neskelbtini) sankryžoje pamatė stovintį AUDI, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje, vairuotojo vietoje, sėdėjo kaltinamasis G. K.. O. V. paprašė kaltinamojo pateikti automobilio dokumentus. Kaltinamasis dokumentus pateikė. G. K. buvo akivaizdžiai girtas, tačiau su O. V. nekonfliktavo, keiksmažodžių nenaudojo. Apie surastą autoįvykyje dalyvavusį automobilį, informavo Kelių policijos biuro pareigūnus. Buvo atvykusi G. K. žmona, ji sunervino kaltinamąjį, iššaukė jo agresiją. G. K. tai įlipdavo į automobilį, tai vėl iš jo išlipdavo. O. V., siekdama, kad kaltinamasis nepasišalintų iš įvykio vietos, paėmė jo automobilio raktelį. Atvykus Kelių policijos biuro pareigūnams, G. K. įlipo į automobilį ir jame užsirakino. A. R. su kaltinamuoju G. K. bendravo mandagiai. Priėjęs prie automobilio, pareikalavo kaltinamojo išlipti iš automobilio. G. K. iš automobilio išlipti atsisakė. G. K. ėmė plūstis necenzūriniais žodžiais. A. R. atidarė vairuotojo dureles ir bandė vairuoją išlaipinti iš automobilio. Vairuotojas priešinosi A. R., užsitrenkė dureles ir vėl užsirakino. Pareigūnas A. R. įspėjo kaltinamąjį G. K., kad nevykdant teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bus panaudotos ašarinės dujos. G. K. nepakluso šiam reikalavimui ir toliau sėdėjo automobilyje. A. R. paimtu raktu atrakino automobilio dureles ir panaudojo specialią priemonę- ašarines dujas. A. R. purškiant ašarines dujas, G. K. stengėsi uždaryti dureles ir, paveiktas dujų, prispaudė A. R. ranką. A. R. sušuko iš skausmo. G. K. užsidarė dureles, iš vidaus ėmė daužyti priekinį automobilio stiklą ir jį įskėlė. Jis pro dešinės pusės priekines dureles išlipo iš automobilio ir, judėjo tolyn nuo automobilio pasiremdamas į žemę rankomis, stengėsi išvengti sulaikymo. O. V. išgirdo įspėjimą, kad bus panaudotas elektros šoko prietaisas. G. K. buvo sulaikytas ir surakintas antrankiais tik po to, kai pareigūnai panaudojo jo atžvilgiu elektroimpulsinį prietaisą. Sulaikymo metu kaltinamasis G. K. vartojo necenzūrinius žodžius, kokius konkrečiai pasakė žodžius, šiuo metu neįvardins, tačiau asmeniškai O. V. jo pavartoti necenzūriniai žodžiai neįžeidė. O. V. neatsimena, ar kaltinamasis smogė A. R. į krūtinę, panaudojo kitus fizinio smurto veiksmus.

Liudytojas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pareigūnas, A. J. patvirtino liudytojos O. V. parodymus ir papildomai parodė, kad atvykus kelių policijos biuro pareigūnams, kaltinamasis G. K. įlipo į automobilį. Pareigūnas A. R. atidarė automobilio vairuotojo dureles ir pareikalavo kaltinamojo išlipti iš automobilio. Kaltinamasis nepakluso šiam reikalavimui ir pradėjo A. R. įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, pro atidarytas dureles kumščiu vieną kartą smogė A. R., spjovė į veidą ir užsidarė automobilyje. Siekdamas sulaikyti pažeidėją, A. R. nuotolinio valdymo distanciniu pulteliu atrakino automobilio dureles ir panaudojo spec. priemonę – ašarines dujas, bei sugriebęs kaltinamąjį už pažasties, bandė jį ištempti iš automobilio. Tuo metu kaltinamasis G. K. stengėsi uždaryti dureles ir prispaudė A. R. ranką. G. K. pritrūko oro, todėl jis išdaužė automobilio langą ir po kurio laiko pats išlipo iš automobilio. A. J. pastebėjo, kad kaltinamasis yra be abiejų kojų protezų. Kaltinamasis ėmė judėti aplink automobilį, remdamasis į žemę rankomis. A. J. išgirdo kito perspėjimą, kad bus panaudotas elektrošokas. Pareigūnas G. D. panaudojo elektrošoko prietaisą ir tik po to G. K. buvo sulaikytas. Ant A. R. dilbio matėsi sužalojimo žymės: nubrozdinimas, patinimas, jis skundėsi rankos skausmu.

Liudytojas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pareigūnas, R. Ž. parodė, kad 2013 m. liepos 29 d., 22.30 val., patruliuojant kartu su patruliais M. Š. ir G. D., radijo ryšio priemonėmis sulaukė pareigūnų pagalbos prašymo sulaikant neblaivų asmenį (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdos m. Atvykus į nurodytą vietą, M. Š. ir G. D. išlipo iš automobilio padėti kolegoms, o R. Ž. nuvažiavo apsukti tarnybinį automobilį. R. Ž. nematė, kaip buvo sulaikytas G. K.. Apsukęs automobilį privažiavo prie įvykio vietos ir į jo vairuojamą automobilį buvo įsodintas kaltinamasis G. K., kurio rankos buvo surakintos už nugaros. R. Ž. akivaizdoje G. K. jokių įžeidžiančių ar necenzūrinių žodžių nevartojo.

Liudytojas O. D. parodė, kad jis dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biure. 2013 m. liepos 29 d., apie 22 val., iš bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., važiuojantis automobilis, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį “Citroen“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Į įvykio vietą tarnybiniu automobiliu Mitsubishi L200, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko vyresnysis patrulis A. R.. Praėjus kuriam laikui, A. R. pranešė, kad sulaikomas asmuo G. K., pasipriešino ir jį sužeidė, todėl reikalinga pagalba. Apie įvykį telefonu informavo Klaipėdos AVPK budėtoją ir pats, tarnybiniu automobiliu Ford Transit, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į įvykio vietą. Atvykus O. D., kaltinamasis G. K. jau buvo išvežtas į policijos komisariatą. A. R. skundėsi skausmu rankoje. Organizavus kaltinamojo automobilio išvežimą techninės pagalbos automobiliu, su A. R. parvažiavo į Kelių policijos biurą. Kadangi A.R. stipriai skaudėjo dešinę ranką, akivaizdžiai matėsi rankos tinimas, buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba ir A. R. išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. O. D. nematė, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas A. R., tačiau nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamasis jo ranką privėrė automobilio durelėmis. Apžiūrėdamas kaltinamojo automobilį, O. D. pastebėjo, kad yra sulankstytas kairės pusės priekinių durelių stiklo rėmas.

Liudytoja kaltinamojo sutuoktinė G. K. parodė, kad G. 2013 m. liepos 29 d., apie 21.30 val., paskambino G. K. ir kalbėdama su juo suprato, kad G. K. yra neblaivus. G. K. jai paaiškino, kad sėdi automobilyje, stovinčiame (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Atvažiavusi į nurodytą vietą, G. K. pamatė, kad G. sėdi automobilyje AUDI A6. Šalia stovėjo policijos pareigūnai ir laukė kito ekipažo. Iš pareigūnų pokalbio suprato, kad G. K. įtariamas sukėlęs autoįvykį. Atvyko kitas policijos ekipažas ir policijos pareigūnas įsakmiu tonu nurodė G. K. išlipti iš automobilio. G. K. atsisakė išlipti iš automobilio, užsidarė automobilyje ir nusiėmė kojų protezus. Netrukus policijos pareigūnas atidarė automobilio dureles ir į automobilį įkišo ranką su „bananu“, bei bandė ištemti G. K. iš automobilio. Nepavykus ištempti G. K., pareigūnas į automobilio saloną per praviras duris ėmė purkšti dujas. G. K., norėdamas apsisaugoti nuo purškiamų dujų, uždarė automobilio dureles ir prispaudė durelėmis policininkui ranką. Policininkas nuo skausmo sušuko. Kai pagaliau policijos pareigūnams pavyko G. K. ištraukti iš automobilio salono, jį paguldė ant žemės ir norėjo uždėti antrankius. G. K. pabandė atsikelti ir rankomis įsikibo į šalia stovėjusį mikroautobusą. Tuo metu jam į nugarą pareigūnai šovė elektrošoko prietaisu. Po šio įvykio G. K. buvo išdegintos akys. Kai G. po elektrošoko buvo be sąmonės, jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo sužalotos akys, apdeginta nugara. Sulaikymo metu pareigūnai įžeidinėjo G. K., todėl jis jiems atsakė tuo pačiu, pavadindamas juos įvairiais necenzūriniais žodžiais.

Asmens blaivumo testo pažyma patvirtina, kad įvykio metu G. K. buvo neblaivus. 2013 m. liepos 29 d., 23.53 val. jam nustatytas 2,23 prom. girtumas (b.l. 86).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. K. pasipriešino tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, panaudodamas prieš policijos pareigūną A. R. fizinį smurtą, bei įžeidė savo pareigas atliekančius policijos pareigūnus A. R. ir G. D.. Kaltinamasis G. K. neneigė, kad nepakluso policijos pareigūno A. R. reikalavimui išlipti iš automobilio ir jame užsirakino, o šiam pareigūnui bandant jį ištempti iš automobilio ir sulaikyti, priešinosi ir plūdosi keiksmažodžiais, pavadindamas A. R. „pyderu“. Kaltinamasis paaiškino, kad taip elgėsi dėl girtumo ir dėl, jo nuomone, nemandagaus A. R. bendravimo su juo. Nukentėjusysis A. R. patvirtino, kad kaltinamasis buvo įtariamas girtas vairavęs automobilį, sukėlęs eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalinęs. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą tyrimo aplinkybių išsiaiškinimui, kaltinamasis atsisėdo automobilio vairuotojo vietoje ir užsirakino. A. R. pareikalavo kaltinamojo išlipti iš automobilio. Kaltinamasis šiam reikalavimui nepakluso, o pareigūnui pravėrus automobilio dureles, ėmė plūsti jį įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, spjovė į veidą ir ranka smogė į krūtinę. Liudytojas policijos pareigūnas A. J. pavirtino, kad A. K. nepakluso pareigūno A. R. reikalavimui išlipti iš automobilio ir, sėdėdamas automobilyje plūdo A. R. necenzūriniais žodžiais, spjovė į jį bei trenkė A. R..

BK 290 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu, kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš principo tiek ATPK 187 straipsnio 2 dalies, tiek BK 290 straipsnio paskirtis yra ta pati, t. y. sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinės teisės pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-505/2010). Vertinant BK 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus; kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka: ar šie žodžiai buvo vartojami prieš pareigūnus pašalinių žmonių akivaizdoje, gatvėje, kurioje buvo (nebuvo) žmonių.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad policijos pareigūnams sustabdžius A. K. vairuojamą automobilį, įtariant, kad kaltinamasis, vairuodamas šį automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilio salone buvo jaučiamas alkoholio kvapas, todėl pagrįstai buvo nutarta patikrinti vairuotojo blaivumą, į įvykio vietą iškviestas kelių policijos biuro pareigūnų ekipažas. Atvykus Kelių policijos biuro pareigūnams, kaltinamasis G. K. atsisėdo į automobilį ir užsirakino. Kelių policijos pareigūnui A. R. pareikalavus kaltinamojo išlipti iš automobilio blaivumo patikrinimui ir kitų eismo įvykio aplinkybių nustatymui, G. K., vartodamas įžeidžiančius žodžius (,,gaidžiai“, „asilai“, „pydarai“ ir kitus necenzūrinius žodžius) ir spjaudamas A. R. į veidą, įžeidė savo pareigas einantį policijos pareigūną – A. R.. Be to, G. K. nevykdė minėtų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų – išlipti iš automobilio, užsirakino automobilyje, o policijos pareigūnui A. R. atidarius automobilio dureles ir pabandžius jėga išlaipinti G. K. iš automobilio, smogė jam ranka į krūtinę ir vėl užsidarė bei užsirakino automobilyje. Policijos pareigūnams panaudojus prieš G. K. specialiąją priemonę – ašarines dujas, G. K. išlipo iš automobilio ir viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims, stebintiems jo sulaikymo procedūrą, toliau plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais. Taigi policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Kaltinamąjį G. K. papiktino jau pats Kelių policijos biuro pareigūnų atvykimo faktas ir jis pradėjo įžeidinėti policijos pareigūną A. R., vadindamas jį ,,gaidžiu“, „pyderu“, nevykdė teisėto jo nurodymo išlipti iš automobilio, tyčia spjovė į policijos pareigūną ir trenkė ranka jam į krūtinę. Prievarta išlaipintas iš automobilio, G. K. ir toliau įžeidinėjo policijos pareigūnus – A. R. ir G. D., vadindamas juos ,,pyderais“, ,,gaidžiais“, kitais necenzūriniais žodžiais. G. K. įžeidžiančius žodžius vartojo viešai, t. y. kitų žmonių akivaizdoje, juos girdėjo ne tik policijos pareigūnai, kuriems įžeidimai buvo adresuoti, bet ir jų kolegos (policijos pareigūnė O. V.), taip pat kaltinamojo žmona G. K., pašaliniai asmenys, stebėję G. K. sulaikymo procesą. Įžeidžiantys žodžiai buvo adresuoti konkrečiai tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Tiek pasakytų necenzūrinių orumą žeidžiančių žodžių prasmė, tiek jų adresatai, tiek situacija, kuriai esant šie žodžiai buvo pasakyti, tokių žodžių sakymo tikslas – pažeminti savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – kaltinamajam G. K. buvo suprantami ir aiškūs. Šie kaltinamojo G. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip BK 286 ir 290 straipsniuose numatytų nusikaltimų ideali sutaptis.

Prokurorė, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, pateikė prašymą pakeisti kaltinamajame akte nurodytas veikos esmines faktines aplinkybes ir veikos kvalifikavimą (b.l. 170), prašydama G. K. veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto perkvalifikuoti į 139 straipsnio 1 dalį. Prokurorės prašyme pakeisti kaltinimą faktinės G. K. veikos aplinkybės išdėstytos taip: