Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-02-23 · Civilinė byla Nr. e2-2576-955/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-23
Bylos Nr.
e2-2576-955/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21875-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
D. D.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Valdemara Kuktienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2576-955/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21875-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.2.2.12; 2.6.10.2.4.2; 2.6.38; 3.1.7.8; 3.1.17; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.7.3; 3.2.8.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,dalyvaujant ieškovei D. P., jos atstovei advokato padėjėjai Valdemarai Kuktienei,atsakovui D. D.,

išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Surdokaitei,

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Povilienei,

viešame parengiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui D. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucijos teikiančios išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui D. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucijos teikiančios išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Šalys posėdžio metu pateikė teismui 2018 m. vasario 22 d. sudarytą taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti (el. b. l. 74–76). Taikos sutartyje nurodo, kad taikos sutarties pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293, 294 straipsniuose šalims yra žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalimi taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalys taikos sutartyje susitarė dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei kitus ginčytinus klausimus.

Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Šalys taikos sutartyje nurodė, kad taikos sutarties sudarymo sąlygos ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnyje šalims yra žinomos ir suprantamos.

Įvertinus šalių pateiktos taikos sutarties turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl tvirtinama (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).

Patvirtinus taikos sutartį civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Šalims išaiškinamos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnyje, tai yra, kad teismui patvirtinus taikos sutartį bei nutraukus bylą, šalys nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

2017 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos (el. b. l. 26–27).

Šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Paduodant ieškinį, ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2017 m. spalio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo pagrindu, todėl patvirtinus byloje taikos sutartį, iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 37,00 Eur (10,00 Eur (150,00 Eur × 12 mėn. × 3% × 75% × 25% = 10,12) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 8,00 Eur (1 480,00 Eur × 3% × 75% × 25% = 8,33) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir 19,00 Eur (100,00 Eur × 75% × 25% = 18,75) už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo) (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Nors šalys taikos sutartyje (6.1. punkte) susitarė, kad kiekviena šalis pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovei buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir dėl šių išlaidų šalys negali spręsti pačios, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos, atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Taikos sutartimi buvo išspręstas ginčas šeimos byloje, taikus susitarimas priimtas abiem šalims padarius tam tikras nuolaidas, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98, 99, 185 straipsniai, 2018 m. vasario 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1221).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294–295 straipsniais,

nutaria:

Patvirtinti ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 22 d. sudarytą sutartį tokiomis sąlygomis:

Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta

Šalys susitaria, jog nepilnamečio vaiko L. D., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su mama D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečių vaikų išlaikymas

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiui vaikui L. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) iki jo pilnametystės. Šią sumą D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja pervesti į D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Luminor banke už einamąjį mėnesį iki mėnesio 31 d., išlaikymą mokant kas mėnesį, o D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja išlaikymo įsiskolinimą – 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) nepilnamečiui vaikui L. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) išmokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, mokant kas mėnesį periodiškai po 41,67 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 67 ct). Išlaikymo įsiskolinimas iki 2020 m. sausio 31 d. mokamas kartu su išlaikymu bendroje 191,67 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 67 ct) sumoje, šią sumą pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Luminor banke.

Bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka

Šalys neprašo nustatyti konkrečios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, kadangi tarp šalių šiuo klausimu ginčo nekyla.

Reikalavimų atsisakymas

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisako nuo dalies reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jį sumažindama iki 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymasŠalys susitaria, kad kiekviena iš jų pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.Šalys susitaria, kad išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu bei įteikimu šioje civilinėje byloje, valstybei atlygins D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Šalių prašymai

Šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones šalys prašo panaikinti patvirtinus taikos sutartį.

Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnyje, 294 straipsnyje, tai yra šalims yra žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį bei nutraukus bylą šalys nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Šalys pareiškia, kad taikos sutartis atitinka šalių interesus, sudaryta gera valia ir neprieštarauja geros moralės principams. Ši taikos sutartis šalių perskaityta, suprasta ir pasirašyta. Šalys prašo patvirtinti šią taikos sutartį ir bylą nutraukti.

Civilinę bylą Nr. e2-2576-955/2018 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui D. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucijos teikiančios išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nutraukti.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2017 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui L. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. lapkričio 6 d.) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29010-955/2017 priėmimo.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 37,00 Eur (trisdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepriteistinos.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė