- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-793-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00315-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. B. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui L. B. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2010-04-30 su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo L. B. priteisti 7826,25 Lt aplinkai padarytai žalai atlyginti (b.l. 1-2). Nurodė, kad atsakovas 2009-09-02 žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, t.y. vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, dirvožemio apsauga, miško naudojimo apribojimai, natūralios pievos bei ganyklos, organizavo darbus, kurių metu savavališkai sunaikinta Musės apsaugos juostoje buvusi žolinė augmenija (ją užpylus iš Musės upės iškastu žvyru ir išvažinėjus vikšrine technika). Tuo buvo pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 126.4 bei 208 p. reikalavimai. Taip pat savavališkai sunaikinta miško paklotė ir be leidimo savavališkai nupjauti žali medžiai: 1 uosis (40 cm kelme), 5 baltalksniai (12, 14, 11, 11, 12 cm kelme), 1 gluosnis (32 cm kelme), iš viso 5,73 m³ medienos. Šiais veiksmais pažeisti Miškų įstatymo 9 str. 6 d., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 Nr. 799, 21 p. reikalavimai. Už šį pažeidimą 2009-09-07 L. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Atsakovas 2009-09-08 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros nutarimu pagal ATPK 51¹³ str. 1 d. nubaustas 500 Lt bauda, pagal ATPK 62¹ str. 1 d. nubaustas 300 Lt bauda, galutinė administracinė bauda paskirta 500 Lt. Nutarimo administracinėje byloje atsakovas neskundė, paskirtą baudą sumokėjo. Neteisėta atsakovo veika gamtai buvo padaryta 7826,25 Lt žala, kurios atsakovas gera valia neatlygina.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2010-05-06 preliminariu sprendimu (b.l. 19-20) ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo L. B. ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai 7826,25 Lt žalos, padarytos gamtai, atlyginimą.
Atsakovas L. B. pateikė prieštaravimus (b.l. 28-29) ir prašė panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-05-06 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, jog tvarkant pakrantę atsakovui nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype buvo numatyta nuo nendrių, išvirtusių medžių, jų šakų įvairių sąnašų. Pagal suderintą valymo darbų projektą, atsakovas privalėjo dėl technikos darbų padarytus dirvožemio pažeidimus atstatyti į pradinę padėtį. Šiuo savo įsipareigojimus atsakovas yra pradėjęs vykdyti. Atstačius pakrantės būklę natūra, bus panaikinta atsiradusi žala.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu (b.l. 42-43) prašė patenkini ieškinį. Nurodė, jog atsakovas klaidingai tvirtina atlikęs pakrantės valymo darbus, iš tiesų buvo atliekami upės vagos gilinimo darbai. Bylos duomenys patvirtina, jog upės apsaugos juostos žolinė augmenija buvo sunaikinta užpilant ją iškastu gruntu. Tokie darbai prieštarauja net ir vėliau gauto projekto sąlygoms. Pažymi, jog seniūnija negali išduoti leidimų atlikti darbus upės apsaugos juostoje, juo labiau negali išduoti leidimų dėl medžių kirtimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2010-11-04 sprendimu (b.l. 70-73) paliko nepakeistą Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-05-06 preliminarų sprendimą ir priteisė valstybei iš atsakovo 22,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas iš 2009-09-02 vietos apžiūros akto sprendė, kad Musės upės apsaugos juosta pažeista 379 m. ilgio (nupilta žvyru, iškastu iš Musės upės, išvažinėta vikšrine technika), dalis sukultivuota; užpiltos medžių šaknys ir dalis kamieno 3 baltalksnių 10, 11 ir 14 cm skersmens; nupjauti žali medžiai, pažeista miško paklotė (iškultivuota ir išvažinėta vikšriniu traktoriumi 0,5 ha plote). Šie pažeidimai užfiksuoti ir 2009-09-07 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 051178 bei 2009-09-18 nutarime Nr. VR-10.1-104-09. Ieškovo pateikto žalos dydžio paskaičiavimo teisingumo ir metodikos atsakovas neginčijo. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad savavališkai iškirstų medžių skaičius, skersmuo ir rūšis buvo užfiksuotas 2010-09-02 Vietos apžiūros akte, kuriame, dėl duomenų teisingumo pasirašė ir atsakovo atstovas. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad buvo išrauti medžių kelmai ir sukrauta medžių krūva, todėl atsakovo argumentą, jog medžiai nebuvo kertami, teismas atmetė. Taip pat teismas kritiškai įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis atstatė dirvožemį ir užsėjo upės pakrantę žole. Atsakovo ir ieškovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad žolė yra apaugusi labai netolygiai, žolė nėra kultūrinė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo atliekami papildomi darbai pakrantėje, kad buvo pirktos žolės sėklos, dirvožemis ir pan. Įvertinęs byloje esančius įrodymų visetą, teismas pripažino, jog labiau tikėtina, jog atsakovas padarė žalą gamtai, t.y. iškirtęs medžius, sunaikinęs Musės upės apsaugos juostoje buvusią žolinę augmeniją, vėliau jos neatkūrė. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-11-11 raštu Nr. (31)-1.2-2803-(331) neprieštaravo numatytiems darbams, tačiau nurodė sąlygą, kad bus įvykdytos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2009-09-05 planavimo sąlygos. Minėtose sąlygose buvo nurodytos priemonės darbų metu pažeistos teritorijos sutvarkymui ir atkūrimui. Tačiau tokių priemonių projekte nėra numatyta. Vykdant upės dugno valymo darbus, nurodyta, jog iškastos sąnašos neturi būti sandėliuojamos vandens telkinio apsaugos juostoje, o želdiniai, kurie bus sunaikinti vykdant veiklą upės apsaugos juostoje ar zonoje turi būti atkurti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas L. B. apeliaciniu skundu (b.l. 82-83) prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Teigia, jog byloje pateiktas 2009-09-02 vietos apžiūros aktas bei 2009-09-07 administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina tik tiek, kad buvo atliekami Musės upės valymo darbai, kuriems atlikti buvo derinamas projektas. Pateiktas projektas patvirtina, jog atliekant pakrantės valymą turėjo būti naudojama technika, dėl ko upės pakrantė negalėjo būti neišvažinėta. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog buvo nukirsti žali medžiai. Nebuvo pagrindo remtis vietos apžiūros akto duomenimis vien dėl to, kad jis buvo pasirašytas atsakovo atstovo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo atstovavimo faktą, pasirašant minėtą apžiūros aktą. Nuotraukos patvirtina, jog medžiai buvo išrauti vėjo, o ne nukirsti, nes matosi kelmai. Aplinkybė, jog žolė yra netolygiai suaugusi, taip pat neleidžia daryti išvados, jog pažeistos teritorijos nebuvo užsėtos. Atstatymo procesas negali būti baigtas per vieną sezoną. Be to, iš nuotraukų negalima vertinti, jog žolė nėra kultūrinė. Atsakovas neginčija fakto, jog pradėjus upės valymo darbus jis dar neturėjo suderinto projekto už ką buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau tai nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog valymo darbai buvo atliekami nesilaikant vėliau suderinto projekto sprendinių. Žala buvo apskaičiuota dar net nepradėjus atstatomųjų darbų. Pateiktas projektas patvirtina, jog žalą numatyta atlyginti natūra, tik nustačius jog pasibaigė terminas atlyginti žalą natūra, galėjo būti priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo pinigais.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu (b.l. 88) prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimą palikti nepakeistą. Pasak ieškovo, upės apsaugos juosta buvo pažeista ne tik ją išvažinėjant technika, bet ir užpilant iškastu gruntu ir išlyginant vietoje. Užpilant iškastu gruntu bei nešmenimis buvo sunaikintas augalinis sluoksnis ir žolinė augmenija. Nei augalinis sluoksnis, nei žolinė augmenija iki šiol nėra atstatyta – nenuimtas iškastas gruntas bei sąnašos, neužsėta žolinė augmenija. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog buvo vykdomos aplinkos atkūrimo priemonės, kadangi atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl išankstinio pritarimo gavimo ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymo, nepateikė nei nustatytų dokumentų, nei dokumentų, pateisinančių vykdytus darbus. Pažymi ir tai, jog savavališkais medžių kirtimas bei upės apsaugos juostos sudarkymas vyko 2009-09-07, o darbų projektas buvo rengiamas jau po minėtų savavališkų veiksmų. Teismui ieškinys pateikta dėl 7 medžių iškirtimo. Iš tiesų buvo iškista 19 medžių, tačiau 12 iš jų buvo sausuoliai, todėl jie, skaičiuojant aplinkai padarytą žala, nebuvo vertinami.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teisme patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su apeliantui nustatyta pareiga kompensuoti gamtai padarytą žalą pinigais, pagrįstumą.
Išnagrinėjusi bylą ir šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus bei teisinius argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas, minėtus klausimus, atliko išsamų įrodymų tyrimą ir tinkamą jų, kaip visumos, įvertinimą, šių įrodymų pagrindu teisingai nustatė teisiškai reikšmingus bylos faktus, nepažeidė pačios žalos ir jos dydžio nustatymo principų (CPK 185 str.). Apeliacinio skundo argumentai priešingai teisėjų kolegijos išvadai susiformuoti prielaidų nesudaro, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūra 2009-09-07 apeliantui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VR-10.1-104-09 (b.l.3) už tai, kad šiam priklausančiame žemės sklype, kuriame yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo organizuoti neteisėti (neturint atitinkamų institucijų leidimo) darbai, kurių metu buvo pagilinta natūrali Musės upės vaga, sunaikinta jos apsaugos juostoje buvusi pakrantės augmenija, savavališkai sunaikinta miško paklotė ir iškirsti ten augę medžiai. Minėtas protokolas, vietos apžiūros aktas su fotonuotraukomis (b.l 7-16), iš dalies ir paties apelianto pateiktas paaiškinimas dėl šio įvykio aplinkybių (b.l. 5) bei faktas, kad techninio projekto išvados patvirtintos tik 2009-12-08 (b.l.31-39), sudaro pagrindą teigti, jog apeliantas inicijavo savavališkų darbų atlikimą šiame sklype, o tai, kad jis pats aktyvių fizinių veiksmų neatliko, jo atsakomybės už aplinkai kaltais veiksmais padarytą žalą nešalina. Jo savavališkus veiksmus, inicijuojant neteisėtų darbų atlikimą, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros specialistai pripažino kaltais pagal ATPK 51¹³ str. 1 d., 62¹ str. 1 d. bei paskyrė jam administracinę baudą (b.l. 4). Byloje nesama duomenų, jog minėtas 2009-09-18 nutarimas būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas, o priešingų duomenų, sudarančių prielaidas abejoti apelianto vaidmeniu, atliekant neteisėtus darbus - sunaikinant augmeniją ir iškertant medžius, ar žalos dydį paneigiančių įrodymų (paskaičiavimų pagrįstumo) nepateikė ir apeliantas. Civilinėje teisėje nėra svarbus žalą padariusio ar padėjusio jai atsirasti asmens požiūris į savo veiksmus, jų pasekmes, t.y. savo veiksmų vidinis vertinimas. Juridinę reikšmę turi tokio asmens faktinio elgesio ir tam tikro reikalaujamo elgesio standarto santykis, t.y. ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus konkrečioje situacijoje. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmais bei padarė žalą aplinkai (CK 6.246 str. - 6.249 str.), taigi privalo ją atlyginti.
Pasisakant dėl žalos atlyginimo būdo, kolegija pažymi, kad žala yra suprantama dvejopai: kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas, jo sužalojimas, turėtos išlaidos); kaip negautos pajamos (CK 6.249 str.). Kartu įstatymų leidėjas įtvirtina ir visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str.). Padarytos žalos gamtai atlyginimas, atsižvelgiant į viešo intereso buvimą, yra formalizuotas, o jos nustatymas yra sureguliuotas norminiais teisės aktais. Ieškovas, apskaičiuodamas gamtai padarytos žalos dydį (tiesioginius nuostolius), rėmėsi aplinkos ministerijos 1998-03-13 įsakymu Nr. 45 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“ ir žalos dydį nustatė pagal joje nustatytus kriterijus bei dydžius (b.l. 6). Pagal minėtos Metodikos 1 p., ji taikytina nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus (pažeidus) gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, pažeidžiant aplinkos apsaugos teisės normas ir reikalavimus, dydžiui apskaičiuoti visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Tokiu atveju nuostolių, padarytų sunaikinus ar pažeidus kraštovaizdžio kompleksus, dydis apskaičiuojamas sumuojant atskirų kraštovaizdžio objektų nuostolių dydžius. Metodikos 14 p. įtvirtinta ir tai, kad nuostolių, padarytų sunaikinus ar sužalojus želdinius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, dydis skaičiuojamas pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343. Sklypas, kuriame buvo vykdomi neteisėti darbai, yra žemės ūkio paskirties, tačiau jame nustatytos ir vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, ir dirvožemio apsaugos zona, jame taip pat yra natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos bei ganyklos žemės sklypas, ir miško naudojimo apribojimai 0,88 ha sklypo dalyje (b.l. 17-18). Todėl jokios objektyvios būtinybės vietoje visiško nuostolių atlyginimo instituto ir nustatytų žalai apskaičiuoti visiems vienodai galiojančių taisyklių taikyti įpareigojimą, numatytą CK 6.281 str., pirmosios instancijos teismui nebuvo, juo labiau, kad toks žalos atlyginimas natūra, kas reikštų buvusio natūraliai susiformavusio kraštovaizdžio grąžinimą į ankstesnę padėtį (pvz. ankstesnės upės vagos atstatymas ar buvusios natūralios pievos, užverstos gruntu ir žvyru iš upės) net ir nebūtų esamoje situacijoje įmanomas. Apelianto pateiktos nuotraukos (b.l. 67), kuriomis mėginama iliustruoti po metų susiformavusį upės pakrantės kraštovaizdį, neeliminuoja jo atsakomybės už savavališkai, t.y. neturint leidimo, atliktus darbus bei iškirstus medžius, ir nesudaro teisinių prielaidų taikyti kitus žalos atlyginimo būdus ir metodus, nei taikė pirmosios instancijos teismas.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 91), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.