- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- I-4213-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02755-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl turto arešto akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Vlantana“ teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018-07-11 turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-1465 kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–8).
Paaiškino, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI) nuo 2017-02-03, t. y. jau ilgiau nei pusantrų metų, atlieka pareiškėjos mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-09-30. Už mokestinio patikrinimo laikotarpį pareiškėjai susidarė ženklios PVM permokų sumos, dėl kurių ji kreipėsi į VMI su prašymais jas grąžinti: 2017-01-06 pateikė prašymą grąžinti 643 698,10 Eur PVM permoką už 2016 m. rugsėjo mėn., o 2017-09-25 pateikė prašymus grąžinti 3 192 655 Eur PVM permoką už 2017 m. balandžio-birželio mėn. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai dėl laiku negrąžintos PVM permokos priklauso 185 875,73 Eur dydžio palūkanos, iš kurių 79 953,62 Eur sumą 2018-07-17 VMI jau pervedė, dėl likusios dalies išmokėjimo pareiškėja yra pateikusi raštą VMI. Todėl mano, kad sprendimas skirti areštą yra susijęs ne su rizika dėl negalėjimo išieškoti galimas mokestines prievoles, o su pareiškėjos reikalavimu išmokėti palūkanas dėl laiku negrąžinamos PVM permokos. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėja ne kartą kreipėsi į Klaipėdos AVMI ir VMI dėl akivaizdžių šio mokestinio patikrinimo vilkinimo požymių, pareiškėjos patiriamos finansinės naštos dėl negalėjimo disponuoti reikšminga mokesčio permoka.
Sprendimą areštuoti pareiškėjos turtą VMI priėmė tik praėjus pusantrų metų nuo mokestinio patikrinimo pradžios. Visą laikotarpį iki galutinės permokos dalies grąžinimo, pareiškėjos turėta mokesčių permoka ne tik kad nebuvo areštuota, bet ji buvo naudojama einamosioms mokestinėms prievolės dengti, todėl VMI nuo mokestinio patikrinimo pradžios iki turto arešto, t. y. net pusantrų metų, nematė rizikos dėl pareiškėjos mokumo ir galimybių sumokėti patikrinimo metu numatomas priskaičiuoti mokesčių sumas. VMI nematė poreikio areštuoti pareiškėjos permokos mokestinio patikrinimo eigoje net ir tada, kai buvo nustačiusi didesnę numatomą priskaičiuoti sumą nei nurodoma arešto akte. VMI 2018-02-23 sprendime dėl permokos grąžinimo nurodė, kad numatoma priskaičiuoti suma yra 2 185 000,00 Eur, t. y. 751 673 Eur didesnė nei nurodyta arešto akte, tačiau pareiškėjos permokos neareštavo.
Dėl pirmojo neva padaryto pažeidimo (galimai apgaulingos buhalterijos tvarkymo ir dokumentų klastojimo), nurodyto turto arešto akte, įtarimai yra pareikšti ne pareiškėjai, o fiziniams asmenims, kurie neturėtų būti tapatinami su juridiniu asmeniu. Dėl šio, neva padaryto, pažeidimo yra areštuotas fizinių asmenų turtas. Dėl antrojo neva padaryto pažeidimo (pareiškėjos įformintų tarptautinių transporto priemonių pardavimo sandorių, kurie neva vyko kitomis aplinkybėmis) – šių sandorių aplinkybės yra tiriamos ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir nėra nustatyta, kad pareiškėja būtų pažeidusi įstatymus. Be to, pareiškėjai nėra pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo PVM srityje. Todėl, nėra nustatyta pareiškėjos mokesčių įstatymų pažeidimų. Be to, arešto akte nenurodyti jokie faktiniai pagrindai ir motyvai, kurių pagrindu paskirta mokestinės prievolės užtikrinimo priemonė, nenurodyti jokie argumentai, pagrindžiantys, jog yra pagrįsta rizika, kad pareiškėja jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Turto arešto taikymo būtinybė nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, kurie leistų daryti prielaidą, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja, pasibaigus mokestiniam patikrinimui, įgis mokestinę prievolę, pareiškėjos įsipareigojimų įvykdymas gali tapti neįmanomu ir jų užtikrinimui būtina taikyti apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad turto arešto mastas yra gerokai (daugiau nei 100 kartų) mažesnis nei pareiškėjos valdomo turto vertė, mokesčių administratoriaus pritaikytas turto areštas neatlieka savo tikslo, t. y. siekio užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, o tiesiog sukuria neproporcingas neigiamas pasekmes pareiškėjai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 66–70).
Paaiškino, kad VMI Turto arešto aktą pareiškėjai išsiuntė registruotu laišku kartu su VMI 2018-07-18 raštu, pašto siunta 2018-07-23 pristatyta ir įteikta pareiškėjai. Teigia, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas mokestinis patikrinimas dėl pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo. VMI, areštuodama pareiškėjos turtą, atsižvelgė į tai, kad mokestinio patikrinimo metu numatoma priskaičiuoti suma – 1 433 327,00 Eur – yra nemažareikšmė. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-11-04 galimai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir minėtu laikotarpiu klastojant kasos išlaidų orderius bei kitus dokumentus, buvo pasisavintos piniginės lėšos iš bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės įforminti tarptautiniai transporto priemonių pardavimo sandoriai vyko kitomis aplinkybėmis, nei apskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje bei yra požymių, jog bendrovė dalyvavo tarptautiniame PVM sukčiavime, kuomet dirbtinai sukuriamos transporto priemonių perpardavimo tarp įvairių ES valstybių narių PVM mokėtojų grandinės, sandorių grandinės su „dingusiais prekeiviais“, daro išvadą, kad ji galimai vykdė nusikalstamą veiklą bei siekė išvengti su PVM susijusių prievolių, kas laikytina sukčiavimu PVM prasme bei pati galimai dalyvavo sandoriuose, susijusiuose su PVM sukčiavimu. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad mokesčių administratoriui suteikta teisė areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjai gali būti priskaičiuota pakankamai didelė mokestinės prievolės suma (1 433 327,00 Eur) ir tokiai sumai padengti būtina užtikrinti, kad pareiškėja turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Nors pareiškėja teigia, kad jos turimas turtas neginčijamai paneigia bet kokias VMI keliamas prielaidas dėl galimų sunkumų ateityje iš pareiškėjos išieškoti mokesčių sumas, tačiau pagal VĮ Registrų centro nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam turtui yra taikoma hipoteka. Todėl teigia, kad pareiškėjos atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas iš esmės suponuoja ne tik pagrindą taikyti turto areštą, bet ir sąlygą, jog papildomai priskaičiuotos prievolės gali būti neįvykdytos, nes pareiškėja gali turtą perleisti tretiesiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovai nedalyvavo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, jos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje yra kilęs ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turto arešto akto teisėtumo bei pagrįstumo.
Pasisakant turto arešto akto teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, pažymėtina, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ). Vadovaujantis MAĮ 95 straipsniu, mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai yra: 1) delspinigiai; 2) turto areštas; 3) nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 4) hipoteka ar įkeitimas; 5) laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas. Taigi mokesčių mokėtojo turto areštas yra viena iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Pagal MAĮ 101 straipsnio 1 dalį, turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.
MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).
Šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (žr. 2011-02-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-249/2011, 2011-06-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2013-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-985/2013, 2014-03-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-711/2014). Todėl nustačius abi šias sąlygas laikytina, kad mokesčių administratorius pagrįstai pritaikė turto areštą, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą.
Pažymėtina, jog pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti patenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011). Taigi MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-850/2008; 2018-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-454-442/2018).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos atžvilgiu pradėtas mokestinis patikrinimas dėl PVM, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo. Šis mokestinis patikrinimas pradėtas Klaipėdos apskrities VMI, vykdant 2017-02-03 pavedimą (b. l. 71). Mokesčių administratorius nurodė, kad pareiškėjai patikrinimo metu numatoma apskaičiuoti 475 596 Eur GPM ir 237 798 GPM baudą. Kadangi pareiškėja laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-09-30 įformino transporto priemonių pardavimą ir, pažeisdama PVM įstatymo nuostatas, nepagrįstai taikė 0 proc. tarifą, numatoma taip pat apskaičiuoti 479 955 Eur pardavimo PVM ir 239 978 Eur PVM baudą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teigtina, jog, mokesčių administratoriaus vertinimu, pareiškėja galimai pažeidė PVM įstatymo 49 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnio 4 ir 5 dalis nepagrįstai taikydama 0 proc. PVM tarifą, taip pat nesumokėjo nurodytos sumos GPM. Taigi nagrinėjamu atveju nurodytų papildomų mokesčių sumų apskaičiavimas yra susijęs su pareiškėjos galimai padarytais mokesčių įstatymų pažeidimais, o VMI galėjo taikyti turto areštą būsimai mokestinei prievolei kaip jos užtikrinimo būdą. Pareiškėjos nurodomas argumentas, kad turto arešto akto priėmimo dienai jos atžvilgiu nebuvo konstatuoti konkretūs mokesčių įstatymų pažeidimai, nepaneigia MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pirmosios sąlygos egzistavimo, nes, kaip minėta, šios sąlygos konstatavimui pakanka preliminarios išvados (prielaidos) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus.
Vertinant antrosios sąlygos taikyti turto areštą egzistavimą, paminėta, kad pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, gali būti nustatomas remiantis tikėtino pobūdžio aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į apskaičiuotos mokestinės prievolės dydį. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjai gali būti priskaičiuota nemaža mokestinės prievolės suma (1 433 327 Eur) ir tokiai sumai padengti būtina užtikrinti, kad pareiškėja turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Nors pareiškėja nurodo, kad jos turimo turto vertė daug didesnė nei priskaičiuotų mokesčių suma, akcentuotina, kad pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, matyti, kad pareiškėjai priklausančiam turtui yra taikoma hipoteka. Pastebėtina, kad pagal mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, yra požymių, kad bendrovė dalyvavo tarptautiniame PVM sukčiavime, taigi galimai vykdė nusikalstamą veiką bei siekė išvengti su PVM susijusių prievolių. Todėl atsižvelgiant į galimai priskaičiuotiną nemažareikšmę mokesčių sumą, vadovaujantis aukščiau aptartu MAĮ 101 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimu ir taikymu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju būsimos mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas yra pagrįstas ir teisėtas bei atitinka viešąjį interesą, kad nustatyti privalomi mokesčiai būtų sumokėti. Netaikius šios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės ir mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiavus mokesčius ir su jais susijusias sumas, gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti papildomai apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Šiuo atveju turto areštas yra pateisinama priemonė, nes pareiškėja nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių faktinių duomenų, kad, pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, ji turės galimybę padengti skolą ir tokia jos galimybė nesumažės. Taigi egzistuoja ir antroji įstatyminė prielaida turto arešto taikymui – pagrįsta turto netekimo rizika. Akcentuotina, jog šiai sąlygai konstatuoti pakanka nustatyti tik tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios sudarytų prielaidas išvadai dėl galimo pavojaus, kad „gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-395-438/2016).
Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai pasinaudojo savo diskrecijos teise areštuoti pareiškėjai priklausantį turtą ir taip užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Pareiškėjos nurodomi argumentai, kad mokesčių administratorius pritaikė turto areštą tik praėjus pusantrų metų nuo mokestinio patikrinimo pradžios laikytini teisiškai nereikšmingais, nes MAĮ nenustato ribojimų kokioje stadijoje turto areštas gali būti taikomas. Pareiškėjos argumentai dėl netinkamo ginčijamo akto įteikimo jai taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų, ginčijamas sprendimas pareiškėjai išsiųstas 2018-07-20 ir įteiktas 2018-07-23.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-07-11 turto arešto aktas Nr. (23.31-08)-319-1465 yra pagrįstas bei teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijai taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl teismas neturi pagrindo šio sprendimo naikinti. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.