Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. U., jo atstovei advokatei Sandrai Marcinkėnaitei-Venskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. U. atstovės Sandros Marcinkėnaitės-Venskienės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. U. 2025 m. birželio 30 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2025 m. birželio 4 d. 18 val. 24 min, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, kai užtvaras pradėjo leistis. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 173.3 punktą, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu J. U. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, paskirta 360 Eur dydžio bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams.

Pažymima, jog Pareiškėjas ilgą laiką turi vairuotojo pažymėjimą ir per 28 metų vairavimo stažą tokio pobūdžio pažeidimą padarė primą kartą; baudžiamąja tvarka apskritai nebaustas. Teigiama, kad vairavimo stažo turėjimas bei profesionalo vairuotojo pažymėjimo turėjimas rodo gerus praktinius įgūdžius kelyje. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad priėmus nutarimą, nebuvo tinkami įvertintos aplinkybės, dėl kurių specialiosios teisės atėmimo taikymas būtų neteisingas ir neproporcingas. Pažymima, kad asmuo, kartu su sutuoktine, augina 3 nepilnamečius vaikus, sutuoktinė vairuotojo pažymėjimo neturi, šeima gyvena kaime. Visi šeimai aktualūs klausimai tvarkomi (duomenys neskelbtini), o kai kurie (duomenys neskelbtini). Kaime viešasis transportas nėra išplėtotas, todėl šeimos poreikiams yra naudojamas šeimos automobilis, kurį vairuoti turi teisę tik Pareiškėjas. Pareiškėjui netekus galimybės vairuoti automobilį itin apsunktų jo šeimos bei trijų nepilnamečių vaikų gyvenimas.

Be to pats Pareiškėjas turi problemų su sveikata. Itin dažnai lankosi pas medikus arba pas kardiologus. Pareiškėjui nustatytas 50 proc. dalyvumo lygis. Taip pat pastaruoju metu suprastėjo ir sutuoktinės sveikata, dėl to dažnai vykstama pas medikus. Esant tokiai situacijai vairuotojo pažymėjimo išsaugojimas tampa itin svarbus. Pareiškėjas taip pat visada pagelbėdavo senyvai sutuoktinės krikštamotei. Pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis yra vienintelės šeimos pajamos, sutuoktinė darbo teisinių santykių neturi, augina 3 nepilnamečius vaikus, rūpinasi visa buitimi. Netekus vairuotojo pažymėjimo, tektų palikti užimamas pareigas, dėl ko stipriai nukentėtų šeimos finansai.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. U. skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje J. U. atstovė advokatė Sandra Marcinkėnaitė-Venskienė prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, byloje gautas prašymas skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad Institucija, tirdama nusižengimą ir priimdama nutarimą, pažeidė aplinkybių tyrimo, įrodymų rinkimo, vertinimo taisykles ar priėmė neteisingą, neteisėtą, nepagrįstą nutarimą. Teismo vertinimu, administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės skirtos teisingai.

ANK 421 straipsnio 1 dalyje be kita ko nurodyta, jog įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Byloje pačio pareiškėjo paaiškinimais, skunde išdėstytais argumentais bei rašytine administracinio nusižengimo medžiaga, vaizdo įrašais nustatyta, jog J. U. 2025 m. birželio 4 d. 18 val. 24 min, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę kito reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, kai užtvaras pradėjo leistis, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, J. U. už administracinių nusižengimų padarymą buvo paskirta galutinė 360 eurų dydžio eurų bauda, kuri atitinka ANK 421 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumą bei paskirtos pačios švelniausios administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams.

Pareiškėjas paties pažeidimo fakto ir jam paskirtos baudos neginčija, tačiau prašo Institucijos nutarimą pakeisti dalyje dėl administracinio poveikio priemonių ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti administracinio poveikio priemonės, priešingai nei imperatyviai numatyti ANK 421 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir ištyręs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta visuma faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad J. U. padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – įvažiavo į geležinkelio pervažą, degant draudžiamam šviesoforo signalui ir tuo momentu, kai užtvaras jau buvo pradėjęs leistis, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems asmenims, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei. Nors Pareiškėjas vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą akcentuoja tai, kad prieš įvažiuodamas į pervažą jis įsitikino, kad saugu tai daryti, buvo važiuojama gerai apžvelgiamoje vietoje, be to veiksmas vyko kaime, kur ribotas greitis, kas sudarė sąlygas saugiam eismui, tačiau šios aplinkybės, tinkamai padaryto nusižengimo pavojingumo neapibūdina, jos vertinamos išskirtinai palankiai pareiškėjui, neatsižvelgiant į kitus pavojingumą apibūdinančius aspektus. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjo valia įtvirtinti tokį reguliavimą, jog įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, suponuoja išvadą, jog tokį elgesį kelyje vertina kaip keliantį didelį pavojų kietiems eismo dalyviams ir eismo saugumui. Kad tokią veiką vertina kai pavojingą rodo ir įtvirtinta pakankamai griežta atsakomybė už ją. Todėl nors ir nenustatyta, kad būtų pažeisti kiti reikalavimai, reali žala nekilo, eismo įvykis nebuvo sukeltas, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip padarytą nusižengimą apibūdinančios mažiau pavojingu. Be to, sutiktina su Institucija, kuri atsiliepimu nurodo, jog Pareiškėjas vairavo krovininį automobilį, kurio bendroji masė didesnė kaip 12 t., kas vertinant pavojingumo požiūriu, laikytina didesnio rūšinio pavojingumo veika, nes eismo įvykio atveju potencialiai sukelia sunkesnes pasekmes.

Kaip svarbi aplinkybė akcentuojama tai, kad J. U. pažeidimą padarė nesuvokdamas, kad jis pažeidžia kelių eismo taisykles. Pareiškėjas skunde teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, kadangi jis matė kitas pervažą kertančias transporto priemones, buvo įsitikinęs, kad traukinys neatvažiuoja, mirksinčio signalo nepastebėjo, o garso negirdėjo, pažeidimas buvo atsitiktinis. Pažymėtina, kad Pareiškėjas, pateikdamas savo įvykių versiją, nenurodo faktinių aplinkybių, kurios atitiktų vaizdo įrašuose matomą situaciją. Pareiškėjas nurodo, jog prieš jį stovėjo autobusiukas, kuris pajudėjo, todėl ir Pareiškėjas pradėjo važiuoti, manė, jog tai daryti saugu, šviesoforo signalo nepastebėjo. Priešingai nei teigia Pareiškėjas, prieš jį nematyti jokio stovinčio autobusiuko, kadangi paskutinė transporto priemonė, kirtusi pervažą ta pačia kryptimi, kaip ir pareiškėjas, tai padarė 10 sekundžių prieš pareiškėjo valdomą transporto priemonę (vaizdo įrašas „20250604T182400-20250604T182600 2__T1“), taip pat, jokių stabdymo veiksmų ar bandymų sustabdyti, įsitikinti, kad saugu kirsti pervažą nebuvo, pareiškėjas net nesulėtino greičio prieš kirsdamas geležinkelio pervažą ganėtinai dideliu greičiu. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nepastebėjo mirksinčio signalo, tačiau įvykis įvyko šviesiu paros metu, matomumas buvo geras, kaip minėta, jokių transporto priemonių kertančių pervažą aplinkui nebuvo, todėl tai tik patvirtina, jog Pareiškėjas mirksinčio signalo nepastebėjo, nes prieš pasiekdamas geležinkelio pervažą jis nesulėtino greičio tam, kad įsitikintų saugiu pervažos kirtimu, jis nedėjo pastangų įsitikinti ir įvertinti koks šviesoforo signalas dega ir pan. Galiausiai, iš vaizdo medžiagos matyti, jog užtvarai pradėjo leistis prieš pareiškėjui įvažiuojant į pervažą ir jis tą aplinkybę turėjo bei privalėjo matyti. Todėl skundo argumentai, kad jis nematė besileidžiančios užtvaros, kuri leidosi priešais pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę, yra visiškai nepagrįsti, laikytini pareiškėjo gynybine versija, kuri neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir niekaip nepatvirtina šios veikos mažesnio pavojingumo. Priešingai, toks akivaizdus aplaidumas ir nerūpestingumas, rodo, kad pareiškėjas nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės.

Sutiktina su skundo argumentais, jog pareiškėjo asmenybė charakterizuojama itin teigiamai –

asmuo dirba, turi šeimą, ja rūpinasi, tačiau padaryto nusižengimo pavojingumas dėl jau anksčiau nurodytų aplinkybių neleidžia padaryto pažeidimo vertinti kaip mažareikšmio ar mažiau pavojingo nei rūšinis tokio nusižengimo pavojingumas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeidėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su darbu, finansiniais įsipareigojimais, rūpinimusi šeima, kurių įgyvendinimui reikalinga teisė vairuoti automobilį, nelaikytinos išskirtinėmis, kurios turėtų lemti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, nes asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, puoselėdamas šeiminius ryšius, vertindamas komfortą suteikiančią ir tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime pagelbėjančią teisę vairuoti automobilį, turėjo pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Pažymėtina, jog pareiškėjui skirta švelniausia sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atimta minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui – 2 mėnesiams ir tokia poveikio priemonė, teismo vertinimu, atitinka tiek veikos pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę, pavojingumą ir nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, darytina išvada, jog skiriant administracinio poveikio priemonę ir administracinę nuobaudą pareiškėjui, buvo tinkamai įvertintos visos aplinkybės, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą ar poveikio priemonę, todėl teismas konstatuoja, jog švelninti paskirtas administracinio poveikio priemones nėra pagrindo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, tiek vertinant atskirai, tiek visumoje, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes, švelnesnių nei straipsnio sankcijoje numatytų minimalių administracinio poveikio priemonių skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika, siekiant mažinti avaringumą šalyje, nei su visuomenės interesu, siekiant adekvataus nubaudimo neišvengiamumo, todėl skundžiamas Institucijos 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas, nes yra teisėtas ir pagrįstas.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 25 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 237.50 Eur. Proceso išlaidų klausimas spręstinas vadovaujantis ANK 666 straipsniu, kurio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Šiuo atveju pažymėtina, jog gynėjo dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, todėl BPK nuostatos nenumato teismui spręsti dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl bylinėjimosi išlaidų sprendimas jau buvo priimtas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 5, 7, 8 ir 9 dalimis valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis pareiškėjui (J. U.), įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą jam antrinę teisinę pagalbą, yra 100 procentų, todėl pakartotinai teisme spręsti dėl išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

nutaria:

J. U. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.