Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja J.Jakubonienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

N U T A R T I S

Kaunas 2007 m. kovo mėn. 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Daivai Kaminskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui, nuteistajam E. Ž., nukentėjusiam S. D., nukentėjusio atstovui Kęstučiui Šlitui, teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl 2007 m. sausio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 6 d. ir nubaustas 6 (šešeriems) metams laisvės atėmimo su atėmimu teisės 3 (trejus) metus vairuoti transporto priemones. Tenkintas civilinis ieškinys ir iš E. Ž. nukentėjusiems S. D. bei R. D. priteista 600 (šešis šimtus) litų turtinei žalai, 3000 (tris tūkstančiai) litų, sumokėtų advokatui už darbą ir 298 273,60 (du šimtai devyniasdešimt aštuoni tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt trys lt 60 ct) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 18 d. apie 22.15 val. Kaune, Baltijos g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 59, 68, 75 punktų reikalavimus, t.y., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neblaivus vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas antra eismo juosta nuo Žiemgalių g. link Naujakurių g. ties namu Nr. 61, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo, nepraleido perėjoje į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės įėjusios pėsčiosios A. D. ir ją parbloškęs mirtinai sužalojo bei, išvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, atsitrenkęs į prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto stovėjusį autobusą Scania CN 113CL v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB ,,Kauno autobusai“, jį apgadino.

Apeliantas veikos kvalifikavimo bei bausmės neginčija, tad nuosprendis tikrinamas ir vertinamas tik apeliacinio skundo ribose.

Nors teismas, įstatymo nustatyta tvarka nevertindamas ir nepagrįsdamas neturtinės žalos dydžio nustatymo ir pažeidė BPK normų reikalavimus, pagrindo tenkinti nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą ir jo turtinės padėties pagrindu mažinti priteistą neturtinės žalos dydį, nėra.

Sutinkamai su BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamojoje byloje įgyja teisę kaltinamajam pareikšti civilinį ieškinį. CK 6.250 str. 1 d. neturtine žala laiko asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Šiuo konkrečiu atveju, teismas, nuosprendyje konstatavęs priežastinio ryšio tarp nuteistojo veikos bei pasekmių buvimą, jo kaltės pasireiškimo formos, nenustatė. Įvertinus tai, kad E. Ž. nuteistas už nusikaltimą, padaromą tik dėl neatsargumo, akivaizdu, kad ir jo padarytas nusikaltimas buvo neatsargus. Nuteistasis automobilį vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės jį vairuoti, artėdamas prie sankryžos, važiavimo greičio nesulėtino ir nepraleido per perėją ėjusios nepilnametės A. D. Šių jo padarytų pažeidimų pasekoje nepilnametė A. D. ir buvo mirtinai sužalota, tad apelianto neatsargumas buvo labai didelis. Apelianto parodymai teisme rodo, kad jis numatė, jog, neturint teisių, esant apsvaigusiam nuo alkoholio ir, nelėtinant greičio bei nesustojant ir nepraleidžiant pėsčiųjų perėja einančio žmogaus, jis, automobilio vairavimo metu gali sužeisti ir netgi mirtinai sužaloti jį, bet lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti. Įstatymai neturtinės žalos dydžiu, išreikštu pinigais, laiko bendruosius nuostolius, kurių dydį nustato teismas. Nukenytėjusių teigimu, jie dėl nepilnametės dukros mirties patyrė neturtinę žalą. Akivaizdu ir neginčytina, kad nepilnametės dukros netekimas, josios tėvams, nukentėjusiems S. D. ir R. D., kurie, dėl ypač glaudaus fizinio ir dvasinio ryšio su žuvusiąja buvo tampriai emociškai susiję, sukėlė didžiulius ir nepataisomus dvasinius išgyvenimus ir pakenkimus, kurių pasekmes šiuo metu prognozuoti sunku. Abu nukentėjusieji ir šiuo metu negali kalbėti apie žuvusią dukrą, kas rodo ne tik jų didžiulias dvasines kančias, bet ir pakenkimus bei išgyvenimus. Vadinasi, nukentėjusiųjų prašymas priteisti iš nuteistojo neturtinę žalą, yra pagrįstas. Nukentėjusieji jų patirtą moralinę žalą vertina 300.000 lt. Baudžiamieji įstatymai civilinio ieškinio įrodinėjimo baudžiamojoje byloje, nereglamentuoja, tad, sutinkamai su BPK 113 str. 2 d., sprendžiant civilinį ieškinį, turi būti taikomos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios atitinkamos civilinio proceso normos. Sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens gyvybei, nes šiuo atveju išgyvenimai yra ypač dideli. Neturtinės žalos dydį lemia pažeistos vertybės, atsiradusios pasekmės ir kiti kriterijai. CK 6.2520 str. 2 d. tikrai įpareigoja teismą, vertinant neturtinę žalą, atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neginčytina, kad, netikėta dukros žūtis, nukentėjusiems padarė didžiulę neturtinę žalą ir jiems priteista atlyginti 298.273,60 lt neturtinė žala nėra nepagrįstai didelė. Žuvusioji KET reikalavimų nepažeidė, per gatvę ėjo pėsčiųjų perėja ir josios elgesys įtakos žūčiai, neturėjo ir josios veiksmuose didelio neatsargumo požymiai, nekonstatuoti. Nukentėjusieji gi patyrė didžiulį netekties skausmą, iki šiol išgyvena siaubingą ir negrįžtamą praradimą, kurio pasekmės juos veiks ir ateityje. Nuteistojo turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam žalos atlyginimo dydžiui, tačiau, gyvybės atėmimo atveju, tai nėra ir negali būti lemiamas kriterijus neturtinės žalos dydžio mažinimui. Nuteistojo E. Ž. vardu šiuo metu tikrai joks kilnojamas ar nekilnojamas turtas neįregistruotas ir jis niekur nedirba, tačiau vien tai, pagrindo nukentėjusiems priteistos neturtinės žalos dydį laikyti nepagrindžiančiu jų lūkesčių ir priešraraujančiu teisingumo protingumo ar proporcingumo principams, neduoda. Nuteistasis yra gan jauno amžiaus ir darbingas, tad, ne tik bausmės atlikimo metu, bet ir atlikęs nustatytąją laisvės atėmimo bausmę, turi realią galimybę dirbti ir teismo priteistąją neturtinę žalą atlyginti. Be to, jo skundo teiginiai, kad šiuo metu jis yra pajėgus atlyginti 50.000 lt neturtinę žalą, rodo, kad, įregistruoto kilnojamo ar nekilnojamo turto neturėjimas bei ilgas jo nedarbas ir pajamų negavimas, nuteistojo materialinės padėties itin sunkia nepadarė, o tai, kad, galėdamas šiuo metu atlyginti 50.000 lt dydžio neturtinę žalą, jis iki šiol jokios žalos dalies neatlygino, rodo, jog nuteistasis elgiasi nesąžiningai, todėl kolegija daro išvadą, kad dabartinės turtinės nuteistojo padėties lygis, nėra ir negali būti laikomas vienu iš esminių kriterijų, leidžiančiu mažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, tad pagrindo skundo tenkinimui, nėra.

Nukentėjusiam taip pat priteistinos jo turėtos išlaidos, bylinėjantis apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo E. Ž. skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo E. Ž. nukentėjusiam S. D. 1000 lt (vieną tūkstantį) jo turėtų išlaidų bylos apeliaciniame procese.