Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, -

- kaltinamas LR BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2016-10-25 apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 3,46 promilių, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sumušė savo mažametį sūnų M. G., gimusį (duomenys neskelbtini) – sudavė kumščiu į kojas ne mažiau 3 smūgių, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų abiejose blauzdose.

Kaltinamasis A. G. kaltu pagal LR BK 140 str. 3 d. neprisipažino ir parodė, kad butą (duomenys neskelbtini) jis nuomojasi, ten gyveno su sūnumi M., kur jo buvusi žmona gyvena jis nežino. Sūnus iš šeimos buvo paimtas kai jam buvo 3 metai, nes girtavo jo motina. Jis dirba, negirtauja, sūnumi rūpinasi. 2016-10-25 susitiko draugą, namuose su juo išgėrė 0,7 litro degtinės, tuo metu sūnaus namuose nebuvo. Jis nuėjo į parduotuvę, grįždamas namo pastebėjo, kad sūnus šokinėja ant 5 aukšto lango palangės, todėl jį nuo lango nutempė už ausies, aprėkė, tačiau nemušė.

Iš pagarsintų teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo M. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad kai grįžta iš mokyklos, persirengia ir eina pas krikšto mamą, o tėtis žino, kad jis būna pas krikšto mamą. Tą dieną jis ilgai buvo, kai jau norėjo eiti namo, tėčio namuose nebuvo, ėjo į ketvirtą aukštą, jo ten tėtis visada gerdavo, rūkydavo. Kai būna vakaras, būna tamsu ir atrodo, kad naktis, todėl tėtis pagalvojo, kad jis per anksti atėjo. Kai atėjo, jis dar buvo negirtas, pabuvo pas draugus, jų tėvų nebuvo, jie irgi gėrė su jo tėčiu, jie žaidė, žiūrėjo filmus. Reikėjo eiti namo, jis ruošėsi, o tėtis buvo visas girtas, vos galėjo paeiti, sakė, kad atidarytų duris, bet buvo raktus palikęs namuose, tada jis jam trenkė per galvą, pasakė, kad eitų namo, nuėjo namo, žaidė „Lego“, jis nuėjo miegoti. Kai žaidė su „Lego“, tėtis atėjo, pradėjo jį tampyti, mėtyti, daužyti, neleido nei užmigti, nei gulint pažaisti. Jie jau buvo beveik užmigę, kažkas pas juos pastukseno, pažiūrėjo pro akutę, buvo policininkai, klausė, kur tėtis, ar namuose, sakė, kad yra, tada jie atėjo ir jį pradėjo kelti. Tada juos vežė į komisariatą, klausė jo, ar turi artimųjų, kurie gyvena arčiau jo, pasakė, kad turi. Klausė, ar turi telefoną, sakė, kad neturi, policininkas paėmė jo tėčio telefoną ir paieškojo krikšto mamos numerio. Paskambino, atvažiavo jo krikšto mama su vyru, jis pas juos tą dieną nakvojo. Po mokyklos ėjo į dienos centrą, paskui jį nuvežė į „SOS vaikų kaimą“, ten buvo daug linksmiau, nei pas tėtį, dabar ten jaučiasi kaip namuose. Įvykis vyko lapkričio mėn., gal 8 d., kažkur apie 9 val. Žino, nes jam jau pasakė, kad pusę dešimtos, reikėjo miegoti. Į dienos centrą neidavo, nes nebuvo įdomių daiktų, tada eidavo pas krikšto mamą, jos vardas R. Kai dar buvo pas krikšto mamą, ji sakė, kad gal jau per vėlu, kad eitų namo. Grįžęs nuėjo į penktą aukštą, o raktų neturėjo, nes juos pamiršo namuose. Pažaidė su draugais, galvojo, kur raktai, nuėjo į ketvirtą aukštą, paklausė tėčio, ar nebuvo paėmęs jo raktų, jis paprašė, kad tėtis atrakintų duris, jis klausė, kur jo raktai, sakė „būk čia“. Jis susinervino, sakė, kad nebus čia, jam neįdomu, jam visados reikia sėdėti čia, kai jis yra. Paėmė raktus, nuėjo namo, užsirakino, buvo atėjęs tėtis, norėjo atidaryti duris, bet negalėjo, nes buvo užsukęs iš vidaus. Tada jis nuėjo į ketvirtą aukštą. Jis atsirakino, nuėjo pas draugą D., klausė, ar jis gali pas jį ateiti pažaisti. Jie žaidė su Lego, kai jis išėjo, pamiršo užrakinti duris, tėtis atėjo, klausė, kodėl neatėjo pasirodyti, sakė kada grįžo, jį pradėjo mėtyti, tampyti, klausė, kur buvo. Kai tėtis išgeria, pamiršta viską, pamiršo, kad buvo atėjęs, pamiršta, kur cigaretes padeda, alų. Paėmė už ausų, už maikės pakėlė, metė į lovą. Po to įlindo ten, kur laikoma patalynė, užsidarė, tėtis sakė atidaryti, sakė „neatidarysiu, nes tu mane muši“. Jis jį norėjo vieną kartą išmesti pro balkoną ar langą, tik jis užrakino duris ir jam nepavyko. Tą vakarą jis jam sakė, kad nenori jo matyti, arba pabėgs iš namų ir važiuos į „(duomenys neskelbtini)“. Tėtis sako, kad niekur nevažiuos, jis jam sakė, kad jam iš vis čia kalėjimas, grįžus namo jau nebegalima išeiti į lauką, kai pasikviečia draugus, tėtis jo visus draugus išvaro. Vėliau atsigulė į lovą, kai jis nuėjo rūkyti, jis užmigo, jis jį pakėlė, pradėjo su keliais jam per kojas daužyti, jis jam vos nesulaužė kojų. Trenkė kumščiu per veidą, delnu, vieną kartą trenkė į kaktą dešinėje pusėje. Jis tris arba keturis kartus trenkė jam kumščiu į kojas. Trenkė į abi kojas, į dešinę koją vieną kartą, į kairę du kartus, po to buvo mėlynės. Jam pakaušyje buvo guzas. Kai jam trenkė, galvojo, kad jam tik rūpi jį daužyti, gerti ir rūkyti, jis jį kaip žaisliuką laiko. Kai jį mušė, labai skaudėjo. Policija paskambino jo krikšto mamai, paprašė, kad vieną dieną leistų jam pernakvoti. Su krikšto mama R. kalbėjo apie tai, kas jam buvo, ką jam darė, sakė, kad jį mušė, kad padarė tris arba keturias mėlynes, sakė parodyti, užtepė tepalu, neatsimena kokiu. Juo daugiau rūpinasi krikšto mama ir pusseserė J. Jo mėlynes apžiūrėjo krikšto mama ir gydytojas, jį pas gydytoją palydėjo teta iš „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 35-37).

Liudytoja J. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), ji prižiūrėjo A. G. šeimą, teikė jam socialines paslaugas. Dėl alkoholio vartojimo kaltinamasis buvo nukreiptas lankytis pas specialistą, šis pranešė, kad po keleto susitikimų A. G. pareiškė, kad dėl alkoholio vartojimo gali save reguliuoti pats ir į užsiėmimus nustojo vaikščioti. A. G. sūnus lankė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dienos centrą, ten jis buvo ir 2016-10-25, ten turėjo pokalbiui ateiti jo tėvas A. G., tačiau neatvyko. 2016-10-26 apie 13.00 val. ji kalbėjosi su M. G., šis pasakė, kad 2016-10-25 vakare jį namuose kumščiais per kojas mušė girtas tėvas už tai, kad jis vėlai grįžo į namus, rodė kraujosruvas ant kojų. Vaikas grįžo į namus vėlai dėl to, kad centre laukė tėvo ir su juo būtų grįžęs į namus, o šis neatėjo. M. sakė, kad tėvas girtauja, tačiau nori gyventi su juo.

Liudytoja M. Š. parodė, kad yra M. G. krikšto mama, su juo bendrauja, tačiau retai. Ji žinojo, kad jis buvo paimtas iš šeimos dėl motinos girtavimo ir gyveno vaikų kaime. Kai M. nuo 2016 metų pradžios gyveno su tėvu, jis kartais pas ją užeidavo, apie tai, kad tėvas girtauja ar smurtauja – nesakė. 2016-10-25 vakare jai paskambino policininkas ir paprašė M. paimti, nes jo tėvas yra girtas. Tą naktį M. nakvojo pas juos, nesakė, kad tėvas jį sumušė, kraujosruvų nerodė.

Iš Bendrojo pagalbos centro ir policijos įvykio ataskaitos matyti, kad 2016-10-25 20.11 val. paskambino pranešėja, kuri nurodė, kad girdi kaip kitoje laiptinėje bute verkia berniukas, girdisi vyriškas riksmas, ji mano, kad tėvas jį muša (b.l. 7-9).

Iš Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos matyti, kad 2016-10-26 15.09 val. paskambino J. V. ir pranešė, kad M. G., gim. (duomenys neskelbtini), atėjęs į vaikų dienos centrą pasiskundė, kad būdamas girtas tėtis jį vakar vakare sumušė, buvo kviesta policija, matosi mėlynės ant kojų (b.l. 10).

Iš tarnybinio pranešimo ir fotonuotraukų matyti, kad 2016-10-26 ant M. G. kojų buvo užfiksuotos kraujosruvos (b.l. 11-12).

Iš 2016-10-27 specialisto išvados Nr. G 3273/2016(01) matyti, kad M. G. nustatytos abiejų blauzdų poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-10-25). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant šios išvados 1-ame punkte nustatytus sužalojimus. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą (objektus), neužsifiksavo (b.l. 41).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2016-10-25 20.32 val. kaltinamajam A. G. buvo nustatytas 3,46 promilių girtumas (b.l. 54).

Iš bylos medžiagos ir liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis A. G. buvo įtrauktas į socialinės rizikos šeimų sąrašą, buvo duomenų, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to su juo buvo vykdoma socialinė veikla.Bylos dokumentais įrodyta, kad įvykio metu A. G. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis tą dieną turėjo atvykti pas socialinę darbuotoją, to nepadarė, sūnaus iš dienos centro nepasiėmė, dėl ko šis galimai vėlai grįžo į namus.Kraujosruvų buvimą ant M. G. kojų patvirtina byloje esantys dokumentai ir liudytojų parodymai, specialisto išvadoje nurodyta, kad jos nebūdingos griuvimui, aplinkybę, kad įvykio metu A. G. buvo girtas patvirtina bylos dokumentai, kad jis triukšmavo, o sūnus verkė patvirtina byloje esantys dokumentai, apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo M. G. parodė, kad jį sumušė būtent girtas tėvas, sudavė smūgius gulinčiam per kojas už tai, kad jis vėlai grįžo į namus, ir taip visiškai įrodyta, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d..

Kaltinamasis A. G. neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę A. G. teismas atsižvelgia į jo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jis baustinas laisvės atėmimo bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad A. G. praeityje neteistas, dirba, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, yra pagrindai taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. A. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta LR BK 72² str. - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovaudami M. G. pareiškė 6000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kuris tenkintinas iš dalies. Įrodyta, kad dėl kaltų A. G. veiksmų jo mažametis sūnus patyrė fizinius sužalojimus, jautė skausmą, patyrė stresą, dėl to prarado galimybę augti šeimoje, šiuo metu gyvena globos namuose, todėl žalos dydis nustatytinas 2000 eurų.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d. ir nubausti 9 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2016-10-26 iki 2016-10-27 (1 dieną).

Vadovaujantis LR BK 72² str. skirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš A. G. 2000 eurų M. G. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.