- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-458-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17323-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dori darbai“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dori darbai“ ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 83,00 Eur skolą, 2,06 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovei žodinės sutarties pagrindu buvo suteiktos nuotekų išvežimo paslaugos. Už suteiktas paslaugas atsakovei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra DD Nr. 06639 83,00 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti per 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo. Atsakovė iki šiol už suteiktas paslaugas nesumokėjo.
3. Nurodė, jog paslaugas atsakovei ieškovė teikė ne pirmą kartą ir už ankstesnes paslaugas buvo atsiskaityta. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, ragindama sąskaitą apmokėti geranoriškai, tačiau atsakovė nurodė, kad atliekant darbus dėl neatsakingo ieškovės darbuotojų autotransporto priemonių statymo buvo apgadinta veja, paliktos provėžos ir tepalų dėmės ant kelio. Gavusi šią informaciją, ieškovė nurodė, kad išsiaiškins situaciją ir susisieks su atsakove.
4. Teigė, jog iš pradžių ieškovė buvo linkusi prisiimti atsakomybę ir informavo atsakovę, kad galėjo taip atsitikti, jog darbininkai paliko provėžas. Dėl paliktų tepalo dėmių ieškovė nuo pat pradžių griežtai nesutiko, kadangi pati po atliktų darbų patikrino autotransporto priemonę ir ji buvo nepažeista, o ir variklio gedimų transporto priemonė neturėjo. Norėdama geranoriškai išspręsti situaciją, ieškovė pasiūlė atsakovei užfiksuoti tai kaip eismo įvykį, tačiau atsakovė su tuo nesutiko ir pasiūlė sumažinti paslaugų kainą.
5. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugos suteiktos buvo laiku ir tinkamai bei tai, kad patikrinusi visą turimą informaciją ir įrodymus, ieškovė įsitikino, kad žalos nesukėlė, ieškovės vadovas nematė pagrindo mažinti paslaugų kainą ir dėl to patirti papildomus nuostolius.
6. Pažymėjo, jog atsakovė neinformavo ieškovės apie situaciją iki tol, kol ieškovė neparagino atsakovės apmokėti sąskaitos. Nuo atliktų darbų buvo praėjusios 5 dienos, todėl ieškovė suabejojo, kad žala tikrai buvo sukelta dėl jos darbuotojų kaltės ir nusprendė įvertinti turimus įrodymus. Praėjus 3 mėnesiams nuo paslaugų teikimo, atsakovė pareiškė papildomą nuostolį - kliudytas vandens šulinio kraštas.
Šalies argumentai
7. Ieškovė pateikė kelio nuotraukas, teigdama, jog iš nuotraukų yra akivaizdu, kad kelias yra netvarkingas, neasfaltuotas, todėl jokia papildoma žala sukelta nebuvo. Gatvė, kurioje buvo atliekamos ieškovės teikiamos paslaugos, yra siaura ir dviem sunkiasvorėms transporto priemonėms prasilenkti yra praktiškai neįmanoma, todėl darė išvadą, kad provėžos gatvėje atsirado anksčiau, nei buvo suteiktos paslaugos atsakovei arba po jau suteiktų paslaugų, nes informacija iš atsakovės apie tariamą žalą buvo pateikta praėjus net 5 dienoms po paslaugų suteikimo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkanti. Nurodė, jog ieškovė nuotekų išvežimo paslaugas suteikė, tačiau paslaugų teikimo metu suniokojo greta jos sklypo esantį gerbūvį - veją, joje paliko provėžą, paliko tepalų dėmes ant kelio bei kliudė vandens šulinio kraštą. Apie tai informavo ieškovę, pateikdama situacijos fotografijas. Manė, jog žalos pobūdis ir mastas nedidelis, o ieškovė į situaciją reaguos adekvačiai, operatyviai ir sugadinimus pašalins. O jeigu ieškovė to padaryti negalės, tuomet anuliuos sąskaitą už paslaugas.
9. Atsakovės vertinimu, mokėti už neprofesionaliai suteiktas paslaugas, jų teikimo metu padarant žalą prie jos esančiam gerbūviui, būtų neteisinga.
10. Nurodė, jog ieškovė sau prieštarauja, prašo apmokėti sąskaitą už paslaugas, kurių teikimo metu padaryta žala ir žalos faktą pripažįsta. Ieškovė, pripažindama savo kaltę, jai siūlė neteisėtą būdą problemai išspręsti, tai yra užpildyti atgaline data eismo įvykio deklaraciją įvykio, kuris įvyko 2019-11-07. Nurodė, jog padarytą žalą užfiksavo trijose fotografijose. Patvirtino, jog paslauga buvo suteikta 2019-11-07, o žala užfiksuota 2019-11-08.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės J. G. ieškovei UAB „Dori darbai“, 83,00 Eur skolą, 2,06 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 85,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė 15,00 Eur žyminį mokestį bei 121,00 Eur išlaidų už teisines advokato paslaugas.
12. Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), buvo suteiktos nuotekų išvežimo paslaugos. Už suteiktas paslaugas atsakovei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra DD Nr. 06639 83,00 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti per 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo. Atsakovė iki šiol už suteiktas paslaugas ieškovei nesumokėjo.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė, manydama, jog ieškovė, apgadindama vandens šulinį, padarė jai turtinę žalą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, prašydama atlyginti jai padarytą turtinę žalą, tačiau tai negali būti pagrindas atsisakyti mokėti už jau suteiktas paslaugas. Nurodė, jog atsakovės argumentai, kad ieškovė suniokojo greta jos sklypo esantį gerbūvį, taip pat neatleidžia nuo pareigos sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo prijungti naujus įrodymus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas nusprendė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kas neatitiko ekonomiškumo ir operatyvumo užtikrinimo procese .
14.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, neišsamiai vertino įrodymus, pažeisdamas įrodymų ir įrodinėjimo vertinimo taisykles.
14.3. Teismas, tenkindamas ieškinį, savo sprendimą grindė vieninteliu motyvu - atsakovės besąlygiška pareiga vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, nors pati ieškovė, teikdama paslaugas, pažeidė sutartį, pagal ją veikė nesąžiningai ir neprotingai.
14.4. Prie ieškinio ieškovė pridėjo 11 kelio fotografijų, kuriomis norėjo sukurti įspūdį, jog paslaugų teikimo metu gatvė buvo kapitaliai rekonstruojama, todėl ji niekaip negalėjo pažeisti paslaugų sutarties, o žala negalėjo būti padaryta. Nurodė, jog nuotraukose užfiksuoti darbai buvo atliekami prieš 8 metus. Atsakovė pridėjo keletą fiksacijų iš oficialaus Google internetinio puslapio, kurios aiškiai parodo, kada buvo atliekami (duomenys neskelbtini) gatvės remonto darbai. Tokiu būdu, ieškovės teiginiai apie gatvės remontą paslaugų teikimo metu yra melagingi. Atsakovė byloje pridėjo keletą fotografijų, kaip gatvė prie ginčo namo atrodo šiuo metu.
14.5. Ieškovė į bylą nepateikė jokio patvirtinimo, kad autotransporto priemonė, su kuria teiktos paslaugos, yra tvarkinga ir nepažeista.
14.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei užkrauna pareigą procese veikti aktyviai (savo teises ginti teikiant priešieškinį). Atsakovė dėl ieškovės veiksmų teikiant paslaugas patyrė didesnę žalą (340,47 Eur), nei ieškovės suteiktų paslaugų kaina (83,00 Eur). Tačiau atsakovė šioje byloje nesiekė ir nesiekia prisiteisti visos - 340,47 Eur žalos sumos, o siekia, jog šių įrodymų dėl patirtos žalos pagrindu būtų atmestas ieškinys, todėl atsakovė priešieškinio neteikia, o savo teisėtus interesus gina atsiliepimu į ieškinį.
Atsiliepimas
2. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Atsikirtimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Nurodė, jog ieškovė įvykdė tinkamai savo prievolę, t. y. suteikė atsakovei nuotekų išvežimo paslaugas. Tuo tarpu atsakovė savo sutartinės prievolės nevykdė, per 14 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo, neatsiskaitė už suteiktas nuotekų išvežimo paslaugas.
15.2. Pažymėjo, kad atsakovės argumentai dėl greta pastarosios sklypo suniokoto gerbūvio, nėra pagrindas atsakovei atsisakyti sumokėti už jau suteiktas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
1. Pagal civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
2. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė 2008-09-27 sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisykles; ištrauką iš bendrijos internetinio puslapio apie konkrečių gatvių priskyrimą sodininkų bendrijai; bendrijos pažymą apie pareigą tokių taisyklių laikytis bei prašo naujus įrodymus prijungti prie bylos. Nurodė, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu (tiksliau - jų nebuvimu), nes atsakovei buvo didelė staigmena, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertins atsakovės pateiktos pozicijos ir įrodymų. Nurodė, jog šių įrodymų prijungimas prie bylos yra būtinas teisingam bylos išnagrinėjimui, šie įrodymai patvirtina atsakovės poziciją, kad ši, be kita ko, privalo tvarkyti sodų gatves, teritorijas tarp sklypų, greta sklypo esančius plotus tvarkyti savo lėšomis ir pan.
3. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
4. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsiradusį būtinumą teikti naujus įrodymus. Byla tvarkoma elektronine forma ir kiekviena iš šalių turėjo galimybę bet kuriuo metu susipažinti su bylos medžiaga bei naujai pateiktais įrodymais. Šios konkrečios bylos atveju naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), todėl apeliantės naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami visų bylos aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis).
Dėl teismo veiksmų įrodinėjimo procese
5. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kas neatitiko ekonomiškumo ir operatyvumo užtikrinimo procese.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 441 straipsnyje numatytais atvejais teismui suteikta diskrecijos teisė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kuri turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 12, 13 ir 17 straipsniai). Esant įrodymų nepakankamumui, o taip pat prieštaringiems ir neišsamiems įrodymams, teismas turi bylos aplinkybes tirti iš esmės, o ne formaliai.
7. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, gavęs atsiliepimą į ieškinį, vadovaudamasis CPK 225 straipsnio 6 dalimi, 228 straipsniu, manydamas, kad tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdį, o 2020 m. rugsėjo 7 d., matydamas, kad sudaryti taikos sutartį nėra galimybės bei kad byla parengta nagrinėti teismo posėdyje, priėmė nutartį dėl bylos nagrinėjimo iš esmės žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2020 m. spalio 26 d.
8. Įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, siekiant geriau ir išsamiau pasirengti bylos nagrinėjimui, buvo pirmosios instancijos teismo teisėjo pasirinkta bylos nagrinėjimo forma, suteikta įstatymo, kuri nepažeidė proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų laikymosi.
Dėl apeliantės pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas
9. Ginčo, jog 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovei, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė suteikė nuotekų išvežimo paslaugas, kurių vertė 83 Eur, byloje nėra.
10. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis), o vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Įrodymų, jog ieškovė nuotekų išvežimo paslaugas būtų atlikusi netinkamai, nekokybiškai, į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovė turėjo prievolę sumokėti 83 Eur už jai suteiktas paslaugas pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą DD Nr. 06639, todėl ieškovės reikalavimus pagrįstai tenkino.
11. Apeliantė teigia, jog ieškovė pažeidė sutartį, todėl jai nekyla pareiga atsiskaityti su ieškove.
12. Su tokiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, jokių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent ieškovė, suteikusi atsakovei paslaugas, suniokojo greta jos sklypo esantį gerbūvį - veją, joje paliko provėžą, paliko tepalų dėmes ant kelio bei kliudė vandens šulinio kraštą, į bylą nepateikta. Antra, šias aplinkybes atsakovė ieškovei nurodė tik gavusi iš ieškovės PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui, t. y. lapkričio 12 d., praėjus 5 dienoms po paslaugų suteikimo. Tai patvirtina šalių susirašinėjimas. Trečia, atsakovės į bylą pateiktos nuotraukos, patvirtinančios gerbūvio, už kurį ji atsakinga, remiantis sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklėmis, priežiūrą, darytos kitą dieną po paslaugų suteikimo, t. y. lapkričio 8 d. Atsakovės pateiktose nuotraukose užfiksuoti gerbūvio pažeidimai, tačiau nefiksuota, kas, su kokia transporto priemone, kada ir kokiu būdu šiuos pažeidimus padarė. Byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė ar kas kitas matė, jog būtent ieškovė sugadino greta jos sklypo esantį gerbūvį.
13. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Dėl to atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus bei savo atsikirtimuose nurodydama, jog dėl ieškovės veiksmų patyrė nuostolius, nurodytus 2020 m. rugpjūčio 4 d. sudarytoje lokalinėje sąmatoje 340,47 Eur sumai, ir būtent dėl šios priežasties atsisakė apmokėti už suteiktas paslaugas, teigdama, jog būtent ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, privalo šias aplinkybes, t. y. ieškovės neteisėtus veiksmus, įrodyti. Tokių įrodymų į bylą nebuvo pateikta.
14. Ta aplinkybė, jog ieškovė, sužinojusi apie galimą atsakovės teisių pažeidimą, iš pradžių diskutavo su atsakove dėl padarytų pažeidimų, siūlė pildyti deklaraciją, o vėliau tai padaryti atsisakė, motyvuodama, jog nenustatė, kad būtent ieškovės transportas sugadino gerbūvį, taip pat nepateikė jokio patvirtinimo, kad transporto priemonė, su kuria teiktos paslaugos, yra tvarkinga ir nepažeista, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės neteisėtų veiksmų nepatvirtina. Ieškovės neteisėtų veiksmų nepatvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovė į bylą pateikė senas (duomenys neskelbtini) gatvės nuotraukas, kurios neatitinka esamos situacijos.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apeliantės argumentams, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir pateikė teisingas išvadas dėl ieškovės reikalavimų, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
16. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo padarytoms išvadoms, konstatuoja, kad apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių neteisėtus ieškovės veiksmus, todėl nesant vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų veiksmų, ieškovei negali kilti civilinė atsakomybė.
17. Dėl visų šioje nutartyje išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
18. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 3 d.).
19. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 72,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovės ieškovei priteistinos pastarosios apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas
Nutaria:
Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovės J. G. atsakovei UAB „Dori darbai“ 72,60 Eur (septyniasdešimt du eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.