Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 490/2010

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.9.2., 2.4.2., 2.4.7.

2010 m. spalio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal BK 281 str. 2 d. ir jam paskirta 20 MGL, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių ir šešių šimtų) litų bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d., 68 str. 1 d. V. L. uždrausta 1 (vienerių) metų laikotarpiui vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, ši terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasis BPK 352 str. ir BVK 22 str. V. L. išaiškinta, kad šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą jis privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

N. V. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir jos naudai iš AB „Lietuvos Draudimas“ priteista 3452,00 Lt, o iš V. L. jai priteista 3548 LT.

N. V. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš AB „Lietuvos Draudimas“ priteista 8326.02 Lt.

N. V. K. prašymas iš V. L. jai priteisti patirtas teisines išlaidas – 4000 litų atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad 2009-07-01 d., apie 10.47 val. Savanorių prospekte, ties pastatu Nr. 174A, Vilniuje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus aplinkai ir nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusios transporto priemonės. Atsiradus kliūčiai nespėjo laiku sustabdyti vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „BMW 320“, v/n. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. K., kuris nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusias kitas transporto priemones tarp kurių buvo ir M. D. vairuojamas automobilis „Alfa Romeo“ v/n (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu automobilio „BMW 320“, vairuotoja V. K. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei buvo apgadintas M. D. automobilis „Alfa Romeo“. Tokiu būdu V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14, 132, 134 punktų reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas V. L. atžvilgiu pritaikęs baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, BK 42, 68 str. reikalavimų nepažeidė.

BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad V. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šią veiką jis padarė pažeisdamas KET reikalavimus, eismo įvykio metu nukentėjusioji V. K. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. L. padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje neteistas (b.l. 74), turi šeimą, dirba, charakterizuojamas teigiamai (b.l.133). Kita vertus, pastarasis transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, nors administracinės nuobaudos negalioja, praeityje 7 kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 75-77). Būtent tokiais motyvais apylinkės teismas grindė sprendimą paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams. Kolegijos nuomone, V. L. itin grubiai pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, transporto priemonę vairavo neblaivus (jo neblaivumas atitinka vidutinį girtumo laipsnį) darbo dieną, Vilniaus mieste ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus bei padaryta turtinė žala. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ATPK vien už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, nesukėlusį jokių neigiamų padarinių, numato griežtas nuobaudas, susijusias su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Daryti priešingą išvadą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo V. L. tikslingumo kolegija neturi jokio pagrindo.

Apelianto skundo argumentai, kad paskirtoji poveikio priemonė labai trukdys darbui, dėl ko gali jo netekti, taip pat ir atlyginti padarytą žalą bei išlaikyti šeimą, atmestini. Iš bylos duomenų seka, kad V. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir, kaip nuteistasis paaiškino apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jo darbinė veikla tiesiogiai susijusi su automobilio vairavimu. Tačiau, kolegija įvertinusi tai, jog darbo dienos rytą V. L., vairuodamas neblaivus, važinėjo judriomis miesto gatvėmis ir tokiais savo veiksmais kėlė realią grėsmę žmonėms ir kitoms transporto priemonėms bei padarė avariją, daro išvadą, jog nuteistasis nebrangino jam suteiktos teisės vairuoti transporto priemones, elgėsi neatsakingai, negalvodamas apie tai, kad uždraudus naudotis šia teise jam gali būti atimta galimybė toliau dirbti turimą darbą bei išlaikyti šeimą.

Skunde nuteistasis nurodo, jog tik neatėmus teisės vairuoti bei dirbant, jis galės atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, net ir dirbdamas iki šio momento nukentėjusiajai žalos vis dar neatlygino.

Įvertinusi visas bylos aplinkybes konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė nepagrįstai.

Nors apeliantas teigia, kad teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pilnai prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tai prieštarauja bylos duomenims. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu V. L. nepasisakė dėl savo kaltės ir atsisakė duoti parodymus (t.1 b.l. 71), o tik teismo posėdžio metu jis atsiprašė nukentėjusiosios, t.y. tokiu būdu pripažino savo kaltę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, kadangi V. L. prisipažino ne savo noru, o verčiamas objektyvių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, išvados ir argumentai pagrįsti baudžiamosios bylos medžiaga, todėl keisti jo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. V. L. apeliacinį skundą atmesti.