Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai, civilinei ieškovei, nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminei atstovei V. S.,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je L. M., gim. 1995 m. gegužės 28 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, (duomenys neskelbtini) moksleivė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Plungės m., neteis­ta, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., BK 284 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji pažeidė viešąją tvarką ir nežymiai sužalojo mažametį, t.y. 2012 m. vasario 9 d., apie 10³⁰ val., viešoje vietoje - Plungės „Senamiesčio“ vidurinės mokyklos pirmo aukšto koridoriuje, pertraukos tarp pamokų metu, matant M. J., D. M. ir kitiems moksleiviams, dėl įvykusio vakarykščio konflikto su G. S. mokyklos valgykloje ir tualete, kaltinamoji L. M. mažametei L. S., gim. 1998-03-07, ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė smūgį per veidą ir ją pastūmė, taip padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus: poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, papiktino nukentėjusiuosius M. J. ir D. M., dėl mažametės sužalojimo turtinę ir neturtinę žalą patyrė jos motina V. S., šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamoji L. M. duodama parodymus teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog su G. S. konfliktavo išvakarėse dėl to, kad ji iš mokyklos valgyklos bandė išmesti berniuką, kurį užstojo, konfliktas tarp jų vyko ir mokyklos tualete. Kitą dieną per pertrauką pamačiusi ateinančią G. S. tyčia ją pastūmė savo petimi ir pastaroji atsitrenkė į sieną. Kai ją ėmė įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, G. S. ranka sudavė nestiprų smūgį per veidą. Per abu kartus smurtas pavartotas nestiprus, didelių sužalojimų negalėjo būti padaryta, todėl ieškinių nepripažįsta. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltę įrodo kiti surinkti ir ištirti įrodymai:

ikiteisminis tyrimas byloje inicijuotas Telšių (dabar Klaipėdos) apskrities VPK Plungės rajono PK KPP tyrėjos J. K. tarnybiniu pranešimu, apie gautą pranešimą iš ligoninės priėmimo skyriaus, dėl G. S. sužalojimo. (b.l. 3).

Nukentėjusioji G. S. teisme parodė, kad dieną prieš tai ji budėjo mokyklos valgykloje, vienas moksleivis triukšmavo, todėl jį išprašė iš valgyklos. Tai nepatiko L. M. ir ji pradėjo šaukti ant jos, tą pačią dieną mokyklos tualete jai grasino, o kitą dieną, pertraukos metu, ją pastūmė ir sudavė ranka per veidą. Daugiau jos mušti neleido M. J.. Dėl sumušimo kreipėsi į gydymo įstaigą, jai buvo nustatytas sveikatos sutrikdymas, dėl padarytos neturtinės žalos jos atstovė pareiškė ieškinį.

Specialisto išvadoje Nr. G95/12(07) konstatuota, kad G. S. poodinė kraujosruva dešiniame skruoste padaryta kietu buku daiktu ne mažiau vieno trauminio faktoriaus pasėkoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata buvo sutrikdyta mažiau nei 10 d. (b.l. 7-8).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. S. prašo iš kaltinamosios ir jos tėvų priteisti 10.000 Lt dukrai G. S. ir 10.000 Lt jai neturtinei žalai atlyginti, dėl G. S. patirto skausmo, baimės ir streso, jos patirto streso ir pergyvenimų, bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusysis M. J. teisme parodė, kad einant su G. S. mokyklos koridoriumi, kaltinamoji ranka sudavė smūgį per veidą G. S. ir norėjo suduoti dar, tačiau jis sugriebė ranką ir mušti nebeleido. Toks kaltinamosios elgesys jį papiktino, civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji D. M. teisme parodė, kad išvakarėse G. S. susibarė su L. M. dėl iš valgyklos išvaryto berniuko. Kitą dieną, pertraukos metu, mokyklos koridoriuje, ji matė kaip kaltinamoji tyčia petimi užkliuvo ir pastūmė G. S., delnu trenkė jai per veidą. Ji buvo arti, toks kaltinamosios elgesys ją papiktino, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja V. M. teisme parodė, kad mokykloje ji dirba socialine pedagoge. Kaltinamoji mokykloje žinoma kaip neigiama asmenybė, apie konfliktą jai žinoma iš kitų moksleivių paaiškinimų. Konfliktas kilo dėl nedrausmingo moksleivio valgykloje, keikėsi abi, L. M. pavartojo smurtą prieš G. S..

Liudytoja V. Š. teisme parodė, kad konflikto priežastis jai nėra žinoma, tik matė, kaip mokykloje kaltinamoji sudavė ranka G. S., abi keikėsi.

Liudytoja L. Č. teisme parodė mačiusi, kaip koridoriuje kaltinamoji petimi pastūmė nuketėjusiąją G. S., jai sudavė ranka per veidą.

Liudytoja O. P. teisme parodė mačiusi, kaip koridoriuje kaltinamoji sudavė ranka per veidą G. S..

Liudytoja M. Z. teisme parodė, kad iš vakaro ir kitą dieną kaltinamoji su nukentėjusiąja pykosi, viena kitą keikė necenzūriniais žodžiais, matė kaip kaltinamoji ranka trenkė G. S..

Civilinė atsakovė I. M. ieškovių G. S. ir V. S. ieškinį prašė atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą, ieškovo valstybinės ligonių kasos ieškinio pagrįstumo klausimą paliko teismui spręsti.

Kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais.

Surinkti ir ištirti įrodymai įrodo kaltinamosios kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei nukentėjusiajai G. S., jos veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kita kaltinamosios veika kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais. Veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką ir šis sutrikdymas buvo realus.

Ištirtais įrodymais nustatyta viešoji vieta – mokykla, pertraukos tarp pamokų metu, matant kitiems asmenims, todėl pripažintini įžūliais. Šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamosios veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Abi nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip dviejų nusikaltimų – viešosios tvarkos pažeidimo ir fizinio skausmo sukėlimo mažametei – idealioji sutaptis.

Bausmės skyrimas. Skiriant bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo ypatumais nepilnamečiui.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamoji teisiama už du nesunkius nusikaltimus, nusikalto ir yra nepilnametė, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, į policiją dominančių vaikų kartoteką įrašyta nuo 2007 m. sausio mėnesio, mokosi, ankstesnės mokymo įstaigos charakterizuojama neigiamai.

BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įgyvendinant bausmės paskirtį šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 140 str. 2 d. numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, teismas kaltinamajai skiria griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau atidedant jos vykdymą ir paskiriant įpareigojimą, tokiu būdu apribojant jai galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o tai skatins laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Už nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d., teismas skiria laisvės atėmimui sankcijoje numatytą alternatyvią bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Civiliniai ieškiniai. Ieškovo - Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai. Nuostoliai padaryti kaltinamosios neteisėtais veiksmais, todėl turi būti atlyginami visiškai. (CK 6.251 str.). Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 14). Nors L. M. yra nepilnametė, už padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, tačiau jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jos tėvai – I. M. ir V. M., nepilnametės tėvai. (CK 6.276 str. 1 ir 2 d.).

Ieškovų G. S. ir V. S. ieškinys tenkintinas iš dalies. Reikalavimas dėl priteisimo išlaidų už advokato pagalbą tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokato padėjėja R.Buinevičienė teikė teisinę pagalbą nukentėjusiosioms, V. S. turėjo išlaidų apmokant advokato padėjėjo paslaugas (4 pinigų priėmimo kvitai), todėl spręstinas jų išieškojimo klausimas. Netenkintinas reikalavimas dėl pirkto kuro pagal teismui pateiktus kasos čekius, neturint duomenų kokiu transportu buvo naudojamasis (kuro suvartojimo normos), kokį atstumą buvo važiuota, kodėl dalinai buvo naudojamas ūkininkų (žalias) dyzelinas.

Reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai G. S. klausimą, teismas įvertina nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sveikatos sutrikdymo mastą. Atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš mažametę, kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas ir patirti dvasiniai išgyvenimai, buvo gydoma stacionariai gydymo įstaigoje. Teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka patirtiems fizinio ir moralinio pobūdžio nuostoliams, todėl priteistina neturtinė žala mažintina vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, jog padaryti nesunkūs nusikaltimai, į kaltinamosios turtinę padėtį – yra nepilnametė, nedirbanti, būtų neteisinga ir neprotinga visiškai tenkinti 10.000 Lt nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

Nukentėjusiosios V. S. sveikata nusikalstamais veiksmais nebuvo sutrikdyta, tačiau dėl jos dukrai G. S. padaryto sužalojimo ji patyrė išgyvenimus. Dėl aptartų motyvų nuosprendyje sprendžiant G. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, V. S. priteistina neturtinė žala mažintina vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir pa­skir­ti jai 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti jai terminuoto laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuonis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę nustatyti 8 (aštuonis) mėnesius.

Pritaikius BK 92 str. 1 ir 2 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 82 ir 87 str. nuteistajai paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą - įpareigoti nuteistąją visą šį laiką mokytis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti motinai, panaikinti.

Priteisti iš L. M., o jai neturint turto ar uždarbio kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, iš motinos I. M. ir tėvo V. M. lygiomis dalimis,1.770,65 Lt (tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt litų 65 ct) gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai.

Priteisti iš L. M., o jai neturint turto ar uždarbio kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, iš motinos I. M. ir tėvo V. M. lygiomis dalimis, 3.000 Lt (tris tūkstančius litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti G. S., 1.000 (tūkstantį litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti V. S., 1.100 Lt (tūkstantį šimtą litų 00 ct) išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą V. S., likusioje dalyje ieškinį atmesti. Nepilnametei G. S. priteistų pinigų tvarkytoja paskirti jos motiną V. S..

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skundu ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės rajono apylinkės tei­smą.