Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-05-28 · Civilinė byla Nr. 2A-256-267/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-28
Bylos Nr.
2A-256-267/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė, Jolanta Badaugienė, Danutė Burbulienė (pran.)
Ieškovas
J. P.
Atsakovas
V. B.
Advokatai
Saulius Alysas, Anatolij Šichovcov
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Burbulienė KopijaTeisėja A. Monstavičienė Civilinė byla Nr. 2A-256-267/2009
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,

kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Danutės Matiukienės,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovei J. P., ieškovės atstovui advokatui Anatolij Šichovcov, atsakovui V. B., atsakovo atstovui advokatui Sauliui Alysui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo dalies pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui V. B., institucijai, teikiančiai išvadą, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. P. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pripažinti, kad E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra V. B., gim. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo V. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2008-10-01 iki E. pilnametystės (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo V. B. skolą už vaiko išlaikymą už 15 mėnesių nuo 2007-07-01 iki 2008-10-01 7500 Lt sumoje, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susipažino 2006-06-08, susituokusi su atsakovu nebuvo, tačiau kurį laiką gyveno kartu, planavo kurti šeimą. Ieškovės teigimu, po kurio laiko ji pasijuto nėščia. Po dukters gimimo atsakovas atsisakė pripažinti tėvystę, todėl ji kreipėsi į teismą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikui nuo jo gimimo. Teigė, jog dukra auga, jos aprangai, maistui, vitaminams ir kitoms reikmėms mėnesiui išleidžia iki 1350 Lt, todėl dalį šių išlaidų - 500 Lt prašė priteisti iš atsakovo. Be to, pažymėjo, kad dukra turi sveikatos problemų, jai yra sutrikusi širdies veikla, todėl reikalinga ypatinga priežiūra ir papildomos išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) yra E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; 2) priteisė iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 5250 Lt ir nuo 2008-10-01 kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 350 Lt iki jos pilnametystės; 3) nustatė, kad E. P. skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jos motina J. P., a.k. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieškinį teismas atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovo V. B. 1560,45 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, jog byloje dėl tėvystės nustatymo buvo atlikta DNR ekspertizė ir gauto ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad V. B. yra E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,99999 procento tikimybe. Todėl teismas, nurodęs, kad atsakovas V. B. tėvystės neginčijo ir nepateikė kitų įrodymų, paneigiančių ekspertizės išvados pagrįstumą, nustatė, kad V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) yra E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Teismas pripažino ieškovės nurodytus faktus, kad atsakovas neteikė išlaikymo dukrai. Nurodė, jog šios aplinkybės nepaneigė ir atsakovas. Pažymėjęs, kad tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos atsirado nuo dukters E. gimimo dienos, teismas patenkino ieškovės reikalavimą priteisti dukros išlaikymą įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-10-01. Pažymėjo, jog ieškovė teismui pateikė išlaidų vaikui sąrašą, mokėjimo kvitus, kuriuose nurodyta, kad kas mėnesį vaikui reikia 1350 Lt ir vaiko išlaikymui iš atsakovo prašė priteisti 500 Lt išlaikymą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra apie 1690 Lt, o atsakovo - iki 800 Lt, teismas padarė išvadą, jog ieškovės uždarbis yra didesnis. Be to, teismas pažymėjo, kad iš atsakovo priteistas 125 Lt išlaikymas dukrai S. iš pirmos santuokos. Nurodęs, kad atsakovas neatsisako prievolės išlaikyti dukrą, pripažinęs, jog ieškovės ir jos atstovo nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos yra būtinos vaiko normaliam vystymuisi, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais teismas iš atsakovo priteisė 350 Lt išlaikymo dydį. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis būtų pakankamas tenkinant būtiniausius dukros E. poreikius. Teismas atkreipė ieškovės dėmesį, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas ieškovės reikalavimu. Išlaikymą vaikui teismas priteisė nuo ieškovės nurodytos datos ir ieškovę paskyrė vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Patenkinęs ieškinį iš dalies teismas priteisė iš atsakovo bylinėjimosi bei pašto išlaidas valstybei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti iš V. B., a/k (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 2250 Lt ir nuo 2008-10-01 kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 350 Lt iki jos pilnametystės.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl įsiskolinimo bei išlaikymo dydžio nustatymo, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.198 str., ir rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais dėl nepilnametės dukters E. P. poreikių, tačiau nesirėmė aplinkybėmis dėl atsakovo materialinės padėties. Nors teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi išlaikyti ir kitą nepilnametę dukrą S. B. , gim. (duomenys neskelbtini), tačiau išlaikymo lėšas paskirstė neproporcingai: dukrai E. P. paskyrė gerokai didesnį išlaikymą nei yra skirta kitai dukrai, kuriai yra priteistas 125 Lt dydžio išlaikymas. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis yra minimalus – atskaičius mokesčius tik 660,80 Lt. Dėl sunkios ekonominės padėties atsakovo darbovietė mažina etatus ir atsakovas yra žodžiu informuotas, kad artimiausiu metu bus atleistas iš darbo. Atsakovas jokio registruotino turto neturi. Todėl priteisus iš atsakovo 5250 Lt įsiskolinimą ir išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį, atsakovui ir kitai jo dukrai S. pragyventi lėšų būtų skirta mažiau negu vieno vaiko išlaikymui. Atsakovo manymu, tai neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų bei protingumo, teisingumo principų.

2. Teismas neteisingai įvertino ieškovės pateiktas vaiko išlaikymo išlaidas. Ieškovės paaiškinimai, kad kas mėnesį vaikui reikia pirkti patalynę, drabužius, neatitinka tikrovės bei viršija būtinus vaiko poreikius. Todėl, atsižvelgdamas į nepilnametės dukters E. P. būtinus poreikius, į savo materialinę padėtį bei galimybes, atsakovas sutinka dukrai teikti išlaikymą po 150 Lt per mėnesį bei sumokėti 2250 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Atsiliepimas

Ieškovė J. P. atsiliepimu į atsakovo V. B. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad dukters išlaikymui ieškovė kas mėnesį skiria vidutiniškai apie 1350 Lt. Tai reiškia, kad atsakovo dalis dukters išlaikyme turėtų būti 675 Lt. Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, į šalies ekonominę situaciją ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui išmokomis po 350 Lt kas mėnesį. Be to, atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, firmos direktorius, todėl ieškovei nesuprantami jo motyvai dėl sunkios materialinės padėties. Atsakovas nesistengia ieškoti darbo su geresniu darbo užmokesčiu, dirba tik už minimalią algą, žinodamas, kad turi išlaikyti du mažamečius vaikus. Todėl, ieškovės manymu, toks teismo sprendimas paskatins atsakovą ieškotis geriau apmokamo darbo, tobulėti, o ekonominė situacija ir ūkio blogėjimas yra laikinas reiškinys, kuris gali baigtis ir po pusmečio.

Šalies argumentai

Atsakovas V. B. bei jo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir nurodė, kad apeliaciniame skunde padarė rašymo apsirikimo klaidą, nes prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai E. P. išlaikymą nuo 2008-10-01 kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis ne po 350 Lt (kaip nurodyta apeliaciniame skunde), o po 150 Lt iki jos pilnametystės.

Ieškovė ir jos atstovas prašė apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimas yra skundžiamas tik išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyse.

Įstatymas nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 m.).

Lietuvos teismų praktika suformuota ta linkme, jog nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį nepilnametės dukters išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.).

Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nepilnamečio vaiko E. P. išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, ieškovės ir atsakovo turtinės padėties. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji turi geresnes galimybes išlaikyti sūnų nei atsakovas. Be to, privalu atsižvelgti ir į tai, kad išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 3 d.). Bet kuriuo atveju išlaikymą turi skirti ir tas tėvas, kuris gauna tik minimalią mėnesio algą. Vaiko išlaikymui skirta suma negali būti skiriama kitų šeimos narių poreikių tenkinimui. Pripažinęs, kad atsakovo turtinė padėtis blogesnė nei ieškovės ir tinkamai įvertinęs nepilnametės šalių dukters poreikius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, darbo užmokestis nustatytas (duomenys neskelbtini). Be to, iš atsakovo pateiktos VSDFV Šiaulių skyriaus 2009-05-21 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas tuo pat metu dirbo ir (duomenys neskelbtini), ir UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė duomenis, kad nekilnojamojo turto neturi, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą kitą registruotiną turtą. Šios bylos aplinkybės rodo, kad atsakovo darbo užmokestis keičiasi, o savo tikrosios turtinės padėties jis neatskleidė. Todėl paminėti faktai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad iš atsakovo priteistas 350 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį yra tinkamas vaiko poreikių tenkinimui.

Atsakovas V. B. nurodo, kad jis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-05-05 sprendimu yra įpareigotas teikti kitai savo dukrai S. B. išlaikymą po 125 Lt. Tačiau ieškovė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme teigė, kad išlaikymo kitam vaikui iš atsakovo išieškojimas per antstolių kontoras nėra vykdomas. Tai suponuoja išvadą, kad priverstinis išlaikymo išieškojimas būtų vykdomas tik vienam vaikui, o kitam vaikui lėšų yra skiriama pakankamai.

Ieškovė nurodo, kad dukters išlaikymas per mėnesį vidutiniškai sudaro 1350 Lt (b.l. 61). Šalių dukra yra alergiška, turi sveikatos problemų (b.l. 59). Nors atsakovas su tokia ieškovės nurodoma suma ir nesutiko, tačiau kitokio šių išlaidų dydžio nenurodė, o atsakovo atstovas advokatas S. Alysas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad minimali suma vaiko poreikiams tenkinti yra 800 Lt (b.l. 67). Pažymėtina, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 str. 2 d.). Siekiant visapusiškų vaiko poreikių patenkinimo, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis laikytinas pagrįstu ir protingu, atitinkančiu teismų praktikoje suformuotą išlaikymo dydžio nustatymo principą. Toks išlaikymas vertintinas kaip atitinkantis proporcingumo tarp vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties principą (CK 3.192 str. 2 d.) bei teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį išlaikymo dydį - nemažesnį už vieną minimalią mėnesinę algą.

Teisėjų kolegija nurodo, jog išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.).

Kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 350 Lt išlaikymo dydis yra tinkamas ir apeliacinio skundo motyvais jo mažinti nėra pagrindo, tais pačiais motyvais atmestinas ir apelianto reikalavimas sumažinti išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 2250 Lt.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais konstatuoja, kad pakeisti skundžiamą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą dalyse dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 263 str.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina 9,66 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p., b. l. 81).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 9,66 Lt (devynis litus 66 centus) pašto išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjai Jolanta BadaugienėDanutė MatiukienėKopija tikraTeisėjaD. Burbulienė