Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-22 · Byla Nr. 2T-18/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-22
Bylos Nr.
2T-18/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
Pareiškėjas
RAB „Poseidon-2000“
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „ExpoTrading“
Civilinė byla Nr. 2T-18/2012
Procesinių sprendimų kategorija: 130.3.2. (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Virginijos Čekanauskaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo RAB „Poseidon-2000“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą dėl skolos ir teismo išlaidų išieškojimo iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „ExpoTrading“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismas 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu nusprendė ribotos atsakomybės bendrovės „Poseidon-2000“ naudai išieškoti iš UAB „Expo Trading“ 25 543,58 eurų dydžio sumos pagrindinę skolą, 5 000 eurų dydžio netesybas, 26 585 Rusijos rublių dydžio žyminį mokestį; likusios sumos išieškojimą atmesti.

Pareiškėjas RAB „Poseidon-2000“ 2012 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Rusijos Federacijos teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą. Be to, prašo išieškotas sumas pervesti į nurodytą banko sąskaitą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo 2013 m. sausio 3 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo palikti nenagrinėtą pareiškėjo RAB „Poseidon-2000“ prašymą dėl Rusijos Federacijos teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti. Nurodo, kad pareiškėjas teismui nepateikė šalių sudaryto arbitražinio susitarimo originalo arba tinkamai patvirtinto nuorašo, todėl prašymas pripažinti užsienio arbitražinio teismo sprendimą pateiktas nesilaikant bei Niujorko 1958 m. konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Niujorko konvencija) nustatytos tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Teisės normos, kurios turi būti taikomos sprendžiant prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą, parenkamos ne pagal sprendimą priėmusio teismo pavadinimą, o atsižvelgiant į teismo prigimtį, jo kompetenciją ir paskirtį. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismas yra Rusijos Federacijos valstybės institucija – teismų sistemos dalis, o ne komercinis arbitražas, sprendžiantis komercinius ginčus, kuomet ginčo šalys susitaria nesikreipti į teismą. Todėl nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymas ir Niujorko konvencija netaikytini, o suinteresuoto asmens teiginiai dėl minėtų teisės aktų nustatytos tvarkos nesilaikymo - nepagrįsti. Nagrinėdamas prašymą dėl Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Tarptautinė sutartis) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – LR CPK).

LR CPK 810 straipsnyje įtvirtinta nagrinėjamiems santykiams taikytina teisės normų konkurencijos taisyklė – užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos užsienio teismų sprendimų nepripažinimo sąlygos taikomos tik tais atvejais, kai užsienio valstybės su Lietuva nesieja tarptautinė sutartis.

Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (LR CPK 810 str. 5 d.). Jomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialinius ir procesinius įstatymus, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

Tarptautinė sutarties 50 straipsnyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje įtvirtinti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai. Teismas minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą nenustatė.

Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo pažymoje (b. l. 6-7) nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 2 d. Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimas įsiteisėjo ir šiuo pagrindu 2012 m. vasario 2 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Vykdymas Rusijos Federacijos teritorijoje sutinkamai su 2012 m. vasario 2 d. vykdomuoju raštu nebuvo pradėtas.

Iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo posėdžio protokolo (b. l. 13-14, 20-22) matyti, jog atsakovą UAB „ExpoTrading“ atstovavo ir teismo posėdyje dalyvavo Renat Šelest Valerjevič, veikęs pagal 2011 m. balandžio 8 d. įgaliojimą (b. l. 15-16).

Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių anksčiau būtų buvęs priimtas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas, taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, kad byla priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą dėl skolos ir teismo išlaidų išieškojimo iš suinteresuoto asmens UAB „ExpoTrading“.

Pareiškėjas RAB „Poseidon-2000“ kartu su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Rusijos Federacijos teismo sprendimą, taip pat pareiškė prašymą išieškotas sumas pervesti į nurodytą banko sąskaitą. Pareiškėjui išaiškinama, jog Tarptautinės sutarties 54 straipsnyje nustatyta, kad sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio arbitražo teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Siekdamas pripažintą ir leistą vykdyti Rusijos Federacijos teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjas turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdamas šios nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ir jos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812, 814 straipsniais,

nutaria:

pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta ribotos atsakomybės bendrovės „Poseidon-2000“ (adresu Rybackaja g. 1, Svetlyj m., 238340 Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija) naudai išieškoti iš UAB „Expo Trading“ (adresu Vytauto g. 33, Vilnius; juridinio asmens kodas 301788713; PVM mokėtojo kodas LT117300010114424744) 25 543,58 eurų dydžio sumos pagrindinę skolą, 5 000 eurų dydžio netesybas, 26 585 Rusijos rublių dydžio žyminį mokestį;

Ši nutartis per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai Egidijus ŽironasDanutė GasiūnienėVirginija Čekanauskaitė