Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriui, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal Reglamento (EEB) Nr. 574/72 14 straipsnio 7 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 19 straipsnio 2 dalį valstybės narės, kurios teisės aktai taikytini, kompetentinga įstaiga išduoda pažymėjimą, liudijantį kad tokie teisės aktai yra taikytini.

Todėl asmuo, kuriam, remiantis minėtų reglamentų nuostatomis, taikomi kitos ES valstybės narės socialinį (įskaitant ir sveikatos) draudimą reglamentuojantys teisės aktai, galėtų būti atleidžiamas nuo VSD įmokų mokėjimo Lietuvoje už laikotarpį nuo 2004-05-01, jeigu šis asmuo Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateiktų atitinkamos formos galiojančią pažymą (E 101 pažymą dėl taikytinų teisės aktų; EI 02 pažymą dėl siuntimo dirbti arba savarankiškai dirbančio asmens veiklos termino pratęsimo; E 103 formos pažymą dėl pasirinkimo teisės įgyvendinimo, išduotas remiantis Reglamentu (EEB) Nr. 1408/71, arba remiantis Reglamentu (EB) 987/2009 išduotą Al pažymėjimą „Pažymėjimą dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų“ arba Reglamento (EB) 987/2009 1 straipsnio d punkte nurodytą struktūrizuotą elektroninį dokumentą), patvirtinančią kitos ES valstybės narės socialinio draudimo teisės aktų taikymą. Pareiškėjas nepateikė minėtų dokumentų, todėl atleisti jį nuo priskaičiuotų VSD įmokų mokėjimo, nėra pagrindo.

Taip pat nurodė, kad VSDFV Alytaus skyrius 2015-06-18 priėmė išvadą Nr. DI-30 „Dėl D. J. individualios įmonės teisės nemokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų už individualios įmonės savininką D. J.“. Šios išvados pagrindu buvo anuliuotos už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2011-06-30 priskaičiuotos PSD įmokos (198,80 Eur), todėl D. J. individualios įmonės skola sumažėjo iki 3198,96 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad D. J. individualios įmonės skola Fondo biudžetui nebuvo sumokėta, VSDFV Alytaus skyrius vykdė įmonės įsiskolinimo išieškojimą priverstine tvarka. Nepavykus skolos išieškoti VSDFV Alytaus skyrius 2015-02-05 priėmė sprendimą Nr. D50-909 dėl 3397,76 Eur skolos išieškojimo ir 2015-02-05 išsiuntė Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinei komisijai susigrąžinimo prašymą ir (arba) prašymą Nr. (8.34) Rl-3115 imtis atsargumo priemonių į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją. 2015-05-20 iš Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo komisijos gauta forma R018, kad išieškojimas pradėtas vykdyti.

Atsakovas taip pat akcentavo, kad pagal VSD įstatymo 16 straipsnio 8 dalį teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai jos turėjo būti sumokėtos, ir priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005-01-01 atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų skoloms. Įmonei pradėjus įmokų, delspinigių ir baudų priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos, o priverstinio išieškojimo terminas nutraukiamas (VSD įstatymo 16 straipsnio 10 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Alytaus skyrius priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjo individualios įmonės ėmė vykdyti nuo 2001 m., priverstinio išieškojimo terminas nutrūko.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius 2015 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. D50-909 nusprendė išieškoti priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš D. J. individualios įmonės turto skolą, kuri 2015-02-05 yra 3397,76 Eur, iš jų: įmokų 3224,97 Eur, delspinigių 172,79 Eur (b. l. 10) ir susigrąžinimo prašymu ir (arba) prašymu imtis atsargumo priemonių kreipėsi į Jungtinę Karalystę dėl skolos išieškojimo iš D. J. (b. l. 41-45). VSDFV Alytaus skyrius 2015 m. birželio 18 d. išvada nustatė, kad pareiškėjas gali nemokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo 2010-07-01 iki 2011-06-30 (b. l. 25) ir pranešimu apie reikalavimo atsiėmimą arba sumos sumažinimą kreipėsi į Jungtinę Karalystę dėl reikalaujamos sumos sumažinimo, bendra suma 3198,96 Eur (b. l. 38-40). Pareiškėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašydamas panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus sprendimą (b. l. 26,27). VSDFV 2015 m. liepos 9 d. sprendimu Nr.(9.8) I-4686 „Dėl Fondo valdybos Alytaus skyriaus veiksmų“, atsisakė panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus sprendimą (b. l. 11-14).

Ginčas byloje kilęs dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2015-02-05 sprendimo ir VSDFV 2015-07-09 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas savo nesutikimą su ginčijamais sprendimais iš esmės grindžia keliais motyvais. Pirma, tai, kad turėtų būti skaičiuojamas priverstinio išieškojimo senaties terminas, dėl ko praėjus daugiau nei 5 metams nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos, priverstinio išieškojimo institutas, priskaičiuotiems įsiskolinimams už atsakovo nurodytus laikotarpius, negali būti taikomas. Ir antra, tai, kad VSD įstatymas nenumatė pareigos įmonei mokėti už savininką valstybinio socialinio draudimo įmokų, kadangi D. J. IĮ realiai veiklos nevykdė nuo 2000 m., t. y. nuo tada, kai pareiškėjas išvyko gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją. Be to, nurodė, kad jis jokios informacijos apie D. J. IĮ mokestinius įsiskolinimus iš atsakovo likviduojant įmonę bei vėliau, nebuvo gavęs.

Pagal VSD įstatymo 16 straipsnio 8 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu), teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėtos ir priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos, o priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų skoloms. Pagal to paties VSD įstatymo 16 straipsnio 10 dalį, pradėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos, o priverstinio išieškojimo senaties terminas nutraukiamas. To paties VSD įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje taip pat nurodoma, kad nutrauktas priverstinio išieškojimo senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas priverstinio išieškojimo senaties terminui nutraukti, o iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Alytaus skyrius vykdė D. J. individualios įmonės įsiskolinimo išieškojimą priverstine tvarka: kreipėsi į antstolius, teikė mokėjimo nurodymus į draudėjo sąskaitas kredito įstaigoje: 2001-07-31 sprendimu Nr. 631 dėl 966,46 Eur (3337,00 Lt), 2003-11-19 sprendimu Nr. 177 dėl 966,46 Eur (3337,00 Lt), 2005-04-07 sprendimu Nr. D17-135 dėl 966,46 Eur (3337,00) Lt ir 2005-07-27 sprendimu Nr. 588 dėl 1060,59 Eur (3662,00 Lt), 2008-05-20 sprendimu Nr. 1717 dėl 3026,22 Eur (10448,95 Lt) 2008-07-21 sprendimu Nr. 2919 dėl 172,79 Eur (596,61 Lt) bei vėlesniais sprendimais (b. l. 37,48,84,90-103). Nepavykus skolos išieškoti nurodytomis priemonėmis, VSDFV Alytaus skyrius priėmė 2015 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. D50-909 išieškoti priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš D. J. individualios įmonės turto skolą, kuri 2015-02-05 yra 3397,76 Eur, iš jų: įmokų 3224,97 Eur, delspinigių 172,79 Eur ir susigrąžinimo prašymu ir (arba) prašymu imtis atsargumo priemonių kreipėsi į Jungtinę Karalystę. VSDFV Alytaus skyrius 2015 m. birželio 18 d. išvada nustatė, kad pareiškėjas gali nemokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo 2010-07-01 iki 2011-06-30 ir pranešimu apie reikalavimo atsiėmimą arba sumos sumažinimą kreipėsi į Jungtinę Karalystę dėl reikalaujamos sumos sumažinimo, bendra suma 3198,96 Eur. Visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad dėl D. J. IĮ laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų ir delspinigių 2001-07-31 buvo pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros, kurios tęsiasi iki šiol, jos niekada nebuvo nutrūkusios, todėl akivaizdu, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas yra nutrauktas (VSD įstatymo 16 straipsnio 10 dalis). Dėl išvardintų priežasčių visi pareiškėjo argumentai apie tai, kad suėjus 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminui, priverstinio išieškojimo institutas priskaičiuotiems D. J. IĮ įsiskolinimams, negali būti taikomas, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką, priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005-01-01 atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų skoloms, o VSD įmokų, delspinigių ir baudų mokėjimo skoloms, kurios atsirado iki 2005-01-01, VSD įstatyme nustatytas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas (pvz., LVAT 2006-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1406/2006; 2007-05-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-526/2007, 2009-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-203/2009). Be to, akcentuotina, kad pagal VSD įstatymo, galiojusio iki 2005-01-01, 38 straipsnio 8 dalies redakciją apskaičiuotos, bet į Fondo biudžetą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos buvo išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad VSD įstatymas nenumatė pareigos įmonei mokėti už savininką valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį kada D. J. IĮ realiai veiklos nevykdė, t. y. nuo 2000 m. sausio mėn., kai pareiškėjas išvyko gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją.

Pareiškėjo argumentai dėl to, kad įmonė neprivalėjo mokėti už jį minimu laikotarpiu, atmestini kaip nepagrįsti, nes ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 1997-05-24 iki 2007-12-27), pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (VSD įstatymo 4 str.), individualių (personalinių) įmonių savininkai buvo privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu bazinei pensijai gauti (VSD įstatymo 4 str. 1 d. 6 p.) ir privalėjo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Dėl šių priežasčių, atsakovas teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo, kad Įmonė už D. J., kaip savininką, turėjo sumokėti už laikotarpį nuo 1997-05-24 iki 2007-12-27 (iki likviduojamos įmonės statuso suteikimo dienos b. l. 51) viso 3026,67 Eur VSD įmokų ir 172,79 delspinigių už laiku nesumokėtas VSD įmokas., dėl ko atsakovo priimti ir pareiškėjo ginčijami sprendimai yra pagrįsti, teisėti, dėl ko naikinti juos nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis jokios informacijos apie D. J. IĮ mokestinius įsiskolinimus iš atsakovo likviduojant įmonę bei vėliau, nebuvo gavęs yra visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esančiai medžiagai, todėl atmestini. Pareiškėjas 2007-11-28 prašymu kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių, prašydamas peržiūrėti jo bylą, nes yra informuotas, kad turi sumokėti apie 10000 Lt įsiskolinimą (b. l. 32), dėl ko pripažintina, jog pareiškėjas žinojo apie savo įsiskolinimą Fondo biudžetui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad VSDFV Alytaus skyriaus 2015-02-05 sprendimas Nr. D50-909 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka iš D. J. individualios įmonės bei VSDFV 2015-07-09 sprendimas Nr.(9.8) I-4686, kuriuo paliktas galioti VSDFV Alytaus skyriaus 2015-02-05 sprendimas, yra teisėti ir pagrįsti, pagrindo juos panaikinti nėra, dėl ko pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.