Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal BK 199² str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., ši bausmė subendrinta su 2006-12-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 3 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Tauragės rajone, tikslesnė vieta nenustatyta, tyrimo metu nenustatytiems asmenims jam toliau gabenti perdavus Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu apmokestinamas ir Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintas prekes – 39950 vnt. pakelių cigarečių „Jin Ling“, pagal Europos Bendrijos kombinuotą nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamas kodu 2402.20.90, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų taisyklių 5 p. nustatyta tvarka, apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis, ir kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 117852,50 Lt, tai yra viršija 250 MGL dydžio sumą, nenustatytam asmeniui pasamdžius jį už nenustatytą atlygį šias prekes, pakrautas į V. B. priklausantį automobilį „F. T. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 ir 3.4 punktų reikalavimus, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, gabeno automobiliu „F. T. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šią transporto priemonę, 2007 m. sausio 4 d., apie 00.10 val., Jurbarko rajone, Jurbarkų seniūnijoje, Mikutaičių kaimo ribose, keliu Jurbarkas–Skaudvilė, Jurbarko miesto link, priekyje jo važiuojant nenustatyto asmens vairuojamam automobiliui „VW Passat“ ir rodant kelią, kur važiuoti, vežė, t. y. neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymu apmokestinamas ir Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintas prekes - 39950 vnt. pakelių cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 117852,50 litų, tai yra viršija 250 MGL dydžio sumą, tačiau buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės pareigūnų. Tokiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² str. 1 d.

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas spėjimais, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl V. K. kaltės

Savo apeliaciniame skunde nuteistasis iš esmės ginčija tik teismo išvadą apie tai, kad jis žinojo, jog neturėdamas reikiamų dokumentų gabena Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu apmokestinamas ir Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintas cigaretes. Apeliantas skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, teigia, kad apie krovinį nieko nežinojo. Šiuos apelianto teiginius apygardos teismas atmetė kaip nepagrįstus, nurodydamas duomenų visumą, įrodančią, jog V. K. veikė tiesiogine tyčia. Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad V. K. žinojo, jog automobilyje „Ford“ yra cigaretės, nepaženklintos specialiais ženklais.

Iš tiesų, byloje apklausti liudytojai R. J. ir A. G. patvirtino, kad stabdomas kaltinamasis iš pradžių nestojo, po to, kai sustojo, prisipažino, kad veža cigaretes. Tokius parodymus liudytojai patvirtino ne tik akistatoje su V. K. ikiteisminio tyrimo metu, bet ir duodami parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nors apeliantas skunde teigia, kad šie liudytojų parodymai yra melagingi, teismas šiuos apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Apeliantas jau pirmosios instancijos teisme teigė, kad jį sulaikę pareigūnai meluoja, sakydami, jog V. K. sulaikytas pripažino vežęs cigaretes. Nuteistasis teigė, kad jie tokius parodymus davė tik praėjus mėnesiui po jo sulaikymo, be to, jis ne kartą skundė šių pareigūnų veiksmus, todėl jie ir apkalba apeliantą.

Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad liudytojai R. J. ir A. G. tokius parodymus davė iškart po įvykio, o ne praėjus mėnesiui po apelianto sulaikymo. Jie buvo apklausti 2007-01-04 ir jau tuomet parodė, kad sulaikytas apeliantas iškart prisipažino vežęs cigaretes. Tokius parodymus, kaip minėta, jie patvirtino akistatos su V. K. metu bei duodami parodymus teisme. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas būtų skundęs minėtų liudytojų, kaip valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, veiksmus, ar kad pastarieji būtų nuteistajam grasinę ar darę kitokį neteisėtą poveikį. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. K. nuo pat pirmosios apklausos, kuomet dar prisistatė E. M. , buvo apklausiamas dalyvaujant paskirtam gynėjui. Jokių pastabų dėl apklausos eigos ar neteisėto poveikio nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas nepareiškė.

Apeliantas skunde, apklaustų kaip liudytojai, pareigūnų parodymų neteisingumo įrodymą nurodo ir tai, kad jį sustabdę pareigūnai iš anksto žinojo, kad bus vežamos cigaretės, todėl, anot V. K. , jiems nebuvo jokio reikalo jo klausti, ką jis veža. Šis teiginys taip pat nepagrįstas.

Visų pirma, kaip matyti iš bylos duomenų, pareigūnai žinojo tik tai, kad cigaretės bus vežamos „Ford“ markės mikroautobusu. Kokiu konkrečiai ir su kokiais valstybiniais numeriais bus šis „Ford“ automobilis, pareigūnai nežinojo. Todėl natūralu, kad sustabdę panašų mikroautobusą, kuris, be kita ko, iškart stabdomas nesustojo, pareigūnai paklausė vairuotojo, ką jis veža. Kita vertus, net jei pareigūnai ir būtų tiksliai žinoję, jog būtent jų stabdomu mikroautobusu ir vežamos cigaretės, tai nebūtų atėmę jiems teisės užduoti tokį klausimą, juolab kad ši aplinkybė svarbi vėliau tiriant bylą ir nustatant V. K. kaltę.

Kitas apelianto argumentas dėl pareigūnų parodymų neteisingumo yra tai, kad krovinį apeliantas teigė gabenęs į Kalvariją, o ne į Marijampolę, kaip nurodė valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Tačiau savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme apeliantas teigė, jog tiksliai kur reikės važiuoti, jis nežinojo, o važiavo tiesiog paskui priekyje važiuojantį nepažįstamų asmenų automobilį, kuris ir rodė kelią. Taigi pats apeliantas tiksliai nežinojo galutinio kelionės tikslo, todėl negalima sutikti su apelianto prieštaringais pirmiau duotų parodymų bei apeliacinio skundo teiginiais dėl vietovės, į kurią neteisėtai buvo gabenamos cigaretės. Be to, tai, kur turėjo būti nugabentas krovinys, nei kvalifikuojant V. K. nusikalstamą veiką, nei bausmės dydžiui neturi jokios reikšmės.

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad liudytojų R. J. ir A. G. parodymai yra nuoseklūs ir patikimi, todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo jais abejoti.

Kita vertus, ir kiti byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina tą aplinkybę, jog apeliantas suprato ir žinojo, kad gabena neteisėtą krovinį – cigaretes – ir daro nusikalstamą veiką. Nuteistasis, veždamas krovinį, naudojosi radijo stotele, kuria jis bendravo su asmenimis, kurių prašymu, kaip teigia pats nuteistasis, jis ir gabeno cigaretes. Be to, sulaikytas V. K. prisistatė svetima pavarde ir vardu – E. M. . Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme V. K. pats pripažino, kad 2007-01-03, veždamas krovinį, į Jurbarką jis važiavo aplinkiniais keliais. Svarbi ir ta aplinkybė, kad nuteistasis, stabdomas pareigūnų, iš karto nesustojo ir važiavo tol, kol, pasak paties apelianto, jam per radijo stotį tai liepė padaryti pirmiau minėti nepažįstami asmenys. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis suprato, jog, gabendamas cigaretes, atlieka priešingus teisei veiksmus, ir visais įmanomais būdais ir priemonėmis stengėsi išvengti policijos ar valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų kontrolės bei dėl gabenamo krovinio galinčios jam kilti baudžiamosios atsakomybės.

Taigi pirmiau išvardintos aplinkybės bei liudytojų R. J. ir A. G. parodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantas žinojo, jog neteisėtai gabena cigaretes, suvokė pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo šią tyčios rūšį, t. y. tiesioginę tyčią, tačiau neteisingai suformulavo jos turinį. Teismas nurodė, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, ir jų norėjo. Šis teiginys iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalintinas, kadangi BK 199² str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Formaliosios nusikaltimo sudėties atveju įstatymų leidėjas baudžiamosios atsakomybės kilimo nesieja su atsiradusiais padariniais. Kitaip tariant, jei nusikaltimo sudėtis yra formalioji, kaip šiuo atveju BK 199² str. 1 d., tai baudžiamoji atsakomybė kyla vien už pačią veiką, nepriklausomai nuo jos sukeltų pasekmių. Todėl tiesioginė tyčia šiuo atveju pasireiškė tuo, kad V. K. žinojo, jog neteisėtai gabena cigaretes, suvokė pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Dėl bendrininkavimo instituto nuostatų taikymo

Kaip matyti iš pirmosios instancijos nuosprendžio, V. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė viršyja 250 MGL, ir tai darė bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Apeliantas skunde teigia, kad teismas net nebandė nustatyti jam inkriminuoto nusikaltimo užsakovų. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad tai buvo mėginta padaryti ikiteisminio tyrimo metu. Buvo apklausti darant šį nusikaltimą galėję dalyvauti kiti asmenys, kai kuriems iš jų buvo pareikšti įtarimai, tačiau ikiteisminis tyrimas jiems buvo nutrauktas, nesurinkus įrodymų, patvirtinančių pateiktus įtarimus dėl nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, apelianto parodymuose minimi nepažįstami jam asmenys, kurių prašymu, anot V. K. , už piniginį atlygį jis ir vežė cigaretes, liko nenustatyti. Tačiau, kaip minėta, V. K. buvo nuteistas už tai, kad BK 199² str. 1 d. numatytą nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su šiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kaip ir vieno asmens padarytos nusikalstamos veikos atveju, turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma bendrininkaujant yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 1 dalyje bei 25 straipsnyje. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie V. K. bendrininkus. Nors, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu keliems asmenims be paties V. K. ir buvo pareikšti įtarimai, tačiau jiems ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus įrodymų, patvirtinančių pateiktus įtarimus dėl nusikalstamos veikos padarymo. Todėl galima teigti, kad šie asmenys, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nėra tie, su kuriais bendrininkavo V. K. . Kiti asmenys, bendrininkavę su V. K. , ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti ir nėra realių galimybių išsiaiškinti šių asmenų – subjektų – požymius, jų kaltės turinį ir t. t. Todėl pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad V. K. bendrininkavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, minėti ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys iš esmės pripažinti kaltais padarę nusikaltimus. Tuo tarpu akivaizdu, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių minėtų asmenų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Teismo išvados apie tai, kad V. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, remiasi iš esmės vien tik paties nuteistojo parodymais, kurių nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti kitais byloje surinktais duomenimis, tarp jų ir tyrimo nenustatytų bendrininkų parodymais.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, jog V. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Todėl iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turi būti pašalintos nuostatos, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe.

Dėl neteisėtai gabentų prekių kiekio ir vertės

V. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu apmokestinamas ir Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintas prekes - 39950 vnt. pakelių cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 117852,50 litų, tai yra viršija 250 MGL dydžio sumą.

Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 p. įtvirtinta nuostata, jog fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš Europos Bendrijos muitų teritorijai nepriskirtų šalių arba teritorijų į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto leidžiamo keleiviams įvežti iš trečiųjų šalių be importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio šių prekių dvigubo kiekio. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje minimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, 8 p. nurodoma, kad atvykstantiems į Lietuvos Respublikos teritoriją iš trečiosios valstybės keleiviams leidžiama įvežti 200 vnt. cigarečių. Taigi pagal šiuos teisės aktus fiziniams asmenims leidžiama gabenti 400 vnt. arba 20 pakelių cigarečių, nepaženklintų lietuviško pavyzdžio banderolėmis. Gabenant bent 1 cigarete daugiau, pažeidžiama minėtais poįstatyminiais teisės aktais nustatyta akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tvarka ir, priklausomai nuo tokiu būdu gabenamų cigarečių vertės, tokie veiksmai užtraukia administracinę (ATPK 163² str.) arba baudžiamąją atsakomybę (BK 199² str.). Kaip matyti iš ATPK 163² str. bei BK 199² str. dispozicijų, įstatymų leidėjas atriboja administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, atsižvelgdamas į neteisėtai (pažeidžiant nustatytą tvarką) gabenamų akcizais apmokestinamų prekių vertę. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką fiziniams asmenims leidžiama gabenti 400 vnt. arba 20 pakelių cigarečių, nepaženklintų banderolėmis, šis cigarečių kiekis laikytinas gabenamu teisėtai ir nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Taigi, atribojant administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios, teisiškai reikšminga yra neteisėtai gabenamų prekių vertė, t. y. prekių, viršijančių pirmiau minėtais poįstatyminiais teisės aktais leistiną kiekį (400 vnt. cigarečių), vertė.

Pirmosios instancijos teismas nuteisė V. K. už tai, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno akcizais apmokestinamas prekes - 39950 pakelių cigarečių „Jin Ling“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis, kurių bendra vertė - 117852,50, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą.

Kaip matyti iš šios kaltinimo formuluotės, teismas visą gabentų cigarečių kiekį įvertino kaip gabentą pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl spręsdamas V. K. atsakomybės klausimą atsižvelgė į bendrą šio kiekio vertę. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, leistinas cigarečių kiekis bei jų vertė neturi būti įskaičiuojama ir nurodoma kaip pažeidžiant nustatytą tvarką gabentos akcizais apmokestinamos prekės. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad vieno „Jin Ling“ cigarečių pakelio muitinė vertė buvo 2,95 Lt, taigi leidžiamų gabenti 20 pakelių cigarečių vertė - 59,00 Lt.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus dėl bendrininkavimo nuostatų taikymo bei neteisėtai gabentų cigarečių kiekio ir vertės, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta kaltinimo formuluotė keistina, išdėstant ją taip:

V. K. 2007 m. sausio 4 d., apie 00.10 val., Jurbarko rajone, Jurbarkų seniūnijoje, Mikutaičių kaimo ribose, keliu Jurbarkas–Skaudvilė, link Jurbarko miesto, V. B. priklausančiu automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 ir 3.4 punktų reikalavimus, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, neturėdamas teisės vairuoti šią transporto priemonę, neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu apmokestinamas ir Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintas prekes - 39930 vnt. pakelių cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 117793,50 litų, tai yra viršija 250 MGL dydžio sumą, tačiau buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės pareigūnų. Tokiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² str. 1 d.

Ši pirmosios instancijos teismo klaida nustatant neteisėtai gabentų cigarečių kiekį ir vertę kvalifikuojant V. K. veiką įtakos neturi, kadangi ir naujai Apeliacinio teismo nustatyta V. K. inkriminuota neteisėtai gabentų cigarečių vertė vis tiek viršija 250 MGL (31250 Lt), taigi užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 199² str. 1 d.

Dėl bausmės dydžio

Pažymėtina, kad nors iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalintini teiginiai, jog V. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, taip pat šalintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe, kolegijos nuomone, nėra pagrindo švelninti V. K. paskirtos bausmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, konstatavęs, jog V. K. veika neturi aplinkybių, lengvinančių baudžiamąją atsakomybę, bet yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe), iš esmės į tai neatsižvelgė skirdamas bausmę.

Pagal BK 61 straipsnio 1, 2 dalių prasmę, byloje nenustačius kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bausmė (įvertinus ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes) turėtų būti skiriama jos dydį skaičiuojant nuo sankcijoje numatytos ir teismo pasirinktos bausmės vidurkio, ją griežtinant. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos BK 54 str. 2 d. nurodytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės šioje byloje taip pat rodo didesnį V. K. pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. K. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), nedirba. Jo padaryti nusikaltimai savanaudiški.

Tačiau, atsižvelgęs į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas V. K. paskyrė tokią bausmę, lyg būtų nustatyta ne jo atsakomybę sunkinanti, bet lengvinanti aplinkybė. V. K. pagal BK 199² str. 1 d. paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už jam inkriminuoto BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Taigi tokia bausmė nelaikytina aiškiai per griežta net ir pašalinus pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nustatytą baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl nešvelnintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. bei BK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teiginį, kad V. K. , pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno 39950 pakelių cigarečių „Jin Ling“, kurių bendra vertė - 117852,50 Lt, ir nustatyti, kad V. K. , pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno 39930 pakelių cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė - 117793,50 Lt.

Iš nuosprendžio pašalinti išvadas, kad V. K. veikė bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kitą Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.