Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-12 · Administracinė byla Nr. A-756-694-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-12
Bylos Nr.
A-756-694-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
K. B.
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A756-694/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui K. B., jo atstovui advokatui A. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Valstybės įmonei Registrų centras ir Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K. B. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 2008/01-4R-34;

2) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Ministerija) panaikinti 2007-12-21/22 d. rašte Nr. (1.23.)-7R11859 galintį turėti pareiškėjui neigiamų pasekmių, neteisingą, neatitinkantį tikrovės faktą: „Todėl ginčas kilo...ne tarp Jūsų ir centrinės įmonės“;

3) įpareigoti Ministeriją pateikti pareiškėjui jį bei jo nuosavybę liečiančią informaciją ir išsamiai atsakyti į visus konkrečius jo klausimus. Klausimus, į kuriuos prašoma įpareigoti atsakyti Ministeriją, K. B. išsamiai išdėstė patikslintame skunde (b.l. 3-9, t. I). Patikslintame skunde K. B. taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl jį suklaidinusios reklamos, kurią savo buklete Komisija paskelbė: „Komisija nagrinėja ginčus, jei fizinis ar juridinis asmuo kreipėsi į centrines valdymo institucijas dėl informacijos pateikimo, tačiau įstatyme nustatytu laiku jos negavo ar gavo neišsamią...“. Pažymėjo, kad Komisija jo ginčą su Ministerija dėl informacijos pateikimo nagrinėti atsisakė ir tuo pareiškėją apgavo, dėl to jis turėjo rūpesčių ir patyrė išlaidų.

Skundą K. B. grindė tuo, kad suklaidintas klaidinančios reklamos 2008 m. vasario 21 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas padėti iš Ministerijos gauti konkrečią ir išsamią informaciją, kurios nebuvo gavęs; prašė Komisijos įpareigoti Ministeriją panaikinti 2007-12-21/22 rašte Nr. (1.23.)-7R11859 galintį turėti jam neigiamų pasekmių, neteisingą, žinomai melagingą ir neatitinkantį tikrovės faktą, išvadą (įrašą): „Todėl ginčas kilo... ne tarp Jūsų ir centrinės įmonės“. Komisija 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 2008/01-4R-34 pareiškėjo skundą atmetė.

K. B. paaiškino, jog nesutinka su Komisijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 2008/01-4R-34, nes mano, kad toks sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio reikalavimams. Teigia, kad Komisija netinkamai pritaikė įstatymus, neteisingai nustatė aplinkybes, padarė neteisingas išvadas, iškreipė ir neteisingai interpretavo K. B. prašymus, neišreikalavo jo prašomų įrodymų. 2008 m. vasario 21 d. pareiškėjas skunde Komisijai pateikė labai išsamiai ir konkrečiai suformuluotus klausimus, prašė padėti gauti jį ir jo nuosavybę liečiančią informaciją, tačiau Komisija neišnagrinėjo visų klausimų, o ginčijamu sprendimu paskleidė „savo demagogijas“ (kalba netaisyta) apie tariamus pareiškėjo lūkesčius, tariamą jo nepasitenkinimą, tariamus spėliojimus.

K. B. teigimu, Komisija neteisėtai atsisakė nagrinėti jo skundą dėl prašymo įpareigoti Ministeriją pateikti pareiškėjui informaciją apie Ministerijoje 2008 m. sausio 4 d. vykusį posėdį bei kitą informaciją, taip pat dėl prašymo įpareigoti Ministeriją panaikinti 2007-12-21/22 rašte Nr. (1.23.)-7R11859 nustatytą žinomai melagingą, neatitinkantį tikrovės faktą, motyvuodama tuo, kad teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pabrėžė, kad tokio pobūdžio ginčas jokiame teisme nėra nagrinėjamas.

Patikslintame (papildomame) skunde pareiškėjas K. B. prašė:

1) įpareigoti Ministeriją paneigti 2008 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (1.23.)-7R-3593 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad „ginčas kilo tarp jo ir Registrų centro filialo“;

2) įpareigoti Valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – ir Registrų centras) paneigti 2008 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (1.4./1060)s-2939 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad „Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė... Visais atvejais iš K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu“;

3) įpareigoti Registrų centrą paneigti 2008 m. sausio 25 d. raštu Nr. (1.21./1020)s-605 paskelbtas žinomai melagingas žinias, neatitinkantį tikrovės faktą (parodymą), jog „Visais atvejais iš p. K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu... Pabrėžtina, kad šis pilietis nė karto neskundė Centrinio registratoriaus sprendimo... Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė...Vilniaus filialo 2007 m. gegužės 16 d. priimtas sprendimas yra paliekamas galioti“;

4) įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialą (toliau – ir Registrų centro Vilniaus filialas) paneigti 2007 m. birželio 28 d. raštą Nr. IN(5.1.15.)-23627 „kaip žinomai melagingą ir neatitinkantį tikrovės“ (kalba netaisyta);

5) priimti atskirąją nutartį dėl Ministerijos įvykdytų Ministerijos Darbo reglamento 81 ir 197 punktų, Ministerijos nuostatų 6.5 ir 10.4 punktų, LR viešojo administravimo įstatymo 1 ir 19 straipsnių, 20 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 23 straipsnio 5 ir 7 dalių, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies bei 34 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3, 7 ir 13 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 2 ir 5 dalių ir kitų įstatymų pažeidimo;

6) priimti atskirąją nutartį dėl Registrų centro įvykdytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1, 19 straipsnių, 23 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3, 7 ir 13 straipsnių, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio, 25 straipsnio 2 ir 5 dalių ir kitų įstatymų pažeidimo;

7) priimti atskirąją nutartį dėl Registrų centro Vilniaus filialo įvykdytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 ir 34 straipsnių, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 ir 7 straipsnių, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, 42 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 4 punkto, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 76, 78.1 ir 78.2 punktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio, 25 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies ir kitų įstatymų pažeidimo.

Papildomo skundo pirmąjį ir antrąjį reikalavimus pareiškėjas K. B. grindė tuo, kad juose minimi Ministerijos ir Registrų centro raštai (juose pateiktos aukščiau minėtos išvados) gali sukelti jam neigiamas pasekmes.

Pagrįsdamas trečiąjį reikalavimą, K. B. paaiškino, jog, priešingai nei nurodyta Registrų centro 2008 m. sausio 25 d. rašte Nr. (1.21.)/1020)s-605, jis 2008 m. sausio 4 d. Ministerijoje įvykusio posėdžio metu, į kurį buvo pakviestas ir kuriame dalyvavo direktoriaus pavaduotojas registrui R. K. bei vyriausioji juriskonsultė K. G., taip pat 2008 m. sausio 9 d. prašymu pateikė Teritorinio nekilnojamojo turto registratoriaus Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1988 m. kovo 23 d. Pastatų teisinei registracijai atlikti išvadą ir kitus dokumentus. Akcentavo, kad 2008 m. sausio 4 d. vykusio posėdžio metu ir 2008 m. sausio 9 d. prašymu pareiškėjas Ministerijai uždavė keletą jį dominančių klausimų, tačiau atsakymų į juos negavo. Teigia, jog Registrų centras neteisus sakydamas, kad Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Registrų centro komisija) 2007 m. liepos 3 d. sprendimų Nr. 242 ir 269 K. B. neskundė, nes šiuos sprendimus pareiškėjas yra apskundęs.

Ketvirtąjį reikalavimą įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą paneigti 2007 m. birželio 28 d. raštą Nr. IN(5.1.15.)-23627, apie kurio egzistavimą pareiškėjas teigia sužinojęs tik 2008 m. liepos 14 d., jis grindė tuo, kad šiuo raštu Registrų centro Vilniaus filialas žinomai melagingai teigia tikrovės neatitinkantį faktą, kad K. B. prašomos Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro pažymos Nr. 1396 nėra. Nurodė, kad iš tikrųjų minėta pažyma yra Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 13/11737 I tome (b. l. 77). Mano, kad tokiu būdu Registrų centro Vilniaus filialas ne tik tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnį ir 34 straipsnio 2 dalį, bet ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnį, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų 76 ir 78.4 punktų reikalavimus.

Papildomame skunde K. B. paaiškino, kad jo 2007 m. birželio 18 d. prašymo ir pateiktų dokumentų Registrų centro Komisija neišnagrinėjo, į užduotus klausimus neatsakė. Paaiškino, kad ginčas kilęs tarp jo ir Registrų centro dėl Registrų centro 2007 m. gegužės 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija dėl registro Nr. 10/204641 įrašų. Tvirtina, jog ginčo tarp minėtų šalių Registrų centro komisija apskritai turėjo nenagrinėti.

Papildomai K. B. paaiškino, kad su Komisijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 2008/01-4R-34 jis nesutinka ir dėl to, kad šis sprendimas yra šališkas. Teigia, kad Komisija privalėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą ir nusišalinti nuo ginčo tarp pareiškėjo ir Ministerijos, nes Komisija skiriama Ministerijos teikimu.

K. B. pabrėžė, kad Ministerija ir konkrečiai jos tarnautojas sekretorius A. K. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nes į pareiškėjo skundus, kuriuose jis skundė paties A. K., jo pavaldinių Registrų departamento direktoriaus K. N. ir Registrų departamento registrų teisinio reguliavo skyriaus vyriausio specialisto A. P. veiksmus, A. K. atsakydavo Ministerijos vardu.

Šalies argumentai

Atsakovas Ministerija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundo teismui pagrindas – Komisijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 2008/01-4R-34, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Ministerijos 2008 m. vasario 1 d. atsakymo Nr. (1.23.)-7R-997 į 2008 m. sausio 9 d. prašymą buvo atmestas. Nurodė, kad Ministerija, atsakydama pareiškėjui, vadovavosi LR viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, kurioje tvirtinama, jog paaiškėjus, kad skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja teismas, pareiškimo nagrinėjimas sustabdomas kol teismas išnagrinės skundą. Paaiškino, kad galiojantys teisės aktai atsakymo pareiškėjui pateikimo metu nenustatė Ministerijai teisės vertinti Registrų centro kaip Centrinio registratoriaus ar jo filialų priimtų sprendimų. Tvarka, kuria skundžiami Registrų centro filialų ir Centrinio registratoriaus (Registrų centro) priimti sprendimai bei skundų nagrinėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose. Prašymo Ministerijai padavimo metu, K. B. jau buvo pateikęs skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Registrų centro ir Registrų centro Vilniaus filialo sprendimų panaikinimo ir įpareigojimų atlikti veiksmus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu K. B. skundą atmetė. Toliau ginčas, kurio reikalavimai iš esmės tapatūs šioje byloje keliamiems reikalavimams, sprendžiamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Ministerija paaiškino, kad tiek Ministerijai pateiktame pareiškime, tiek skunde Komisijai ir patikslintame skunde teismui K. B. nepateikė konkrečių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų pataisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis, o 2008 m. sausio 4 d. Ministerijoje įvykusio susitikimo metu K. B. buvo paaiškinta, kad vien tik skundo pagrindu daryti taisymus Nekilnojamojo turto registre nenumato galiojantys teisės aktai.

Atsiliepime į patikslintą (papildomą) pareiškėjo K. B. skundą atsakovas Ministerija nurodė, kad su pareiškėjo papildomame skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka ir prašė papildomą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad papildomame skunde pareiškėjo išdėstyti reikalavimai niekaip nesisieja su pirminiu patikslinto skundo dalyku, t. y. su reikalavimu panaikinti Komisijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 2008/01-4R-34, ir vienintelė abiejų skundų reikalavimus jungianti grandis – K. B. siekimas pakeisti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto - ūkio pastato, esančio Savanorių prospekte Nr. 244, Vilniuje, duomenis. Nurodė, kad su reikalavimu įpareigoti Ministeriją paneigti žinias: „ginčas kilo tarp jo ir Registrų centro filialo <...>. Pažymėtina, kad ginčijama nuosavybė nėra K. B. paveldima <...>. K. B. kvestionuoja kelių dešimčių senumo dokumentus ir nuosavybės įrašus“, Ministerija nesutinka dėl dviejų priežasčių, t. y. dėl to, kad K. B. nepateikė įrodymų, kad šie teiginiai neteisingi, ir dėl to, kad raštas, kurio frazės ginčijamos, nėra oficialus sprendimas, kuris gali sukelti neigiamas pasekmes pareiškėjui. Dėl papildomo skundo reikalavimo priimti atskirąją nutartį dėl Ministerijos įvykdytų eilės teisės aktų pažeidimų, Ministerija paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 108 straipsnio 1 dalimi, išimtinė teismo teisė yra spręsti, ar buvo pažeisti įstatymai ir teisės aktai, todėl K. B. tokios iniciatyvos neturėjo teisės imtis ir šis jo reikalavimas skunde teismui negalėjo būti pareikštas.

Šalies argumentai

Atsakovas Registrų centro Vilniaus filialas su K. B. skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčas šioje byloje iš esmės susijęs su Registrų centro Vilniaus filialo ir Registrų centro sprendimais atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis, dėl kurių Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra priėmęs sprendimą atmesti pareiškėjo K. B. skundą kaip nepagrįstą, o pareiškėjui šį sprendimą apskundus, toliau ginčas sprendžiamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsniu, bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, mano, kad pareiškėjo skundas šioje byloje atmestinas kaip nepagrįstas arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu byla stabdytina, kol bus išspręsta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal pareiškėjo K. B. skundą nagrinėjama administracinė byla atsakovams Registrų centrui ir Registrų centro Vilniaus filialui.

Atsiliepime į patikslintą (papildomą) skundą atsakovas Registrų centro Vilniaus filialas nurodė, kad su šiame skunde išdėstytais Registrų centro Vilniaus filialui adresuotais reikalavimais nesutinka, nes Registrų centro filialas negali būti įpareigotas paneigti savo 2007 m. birželio 28 d. raštą Nr. IN(5.1.15.)-23627 „Dėl informacijos pateikimo“ dėl to, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio, t. y. pareiškėjui K. B. nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl ginčas nelaikytinas kilusiu viešojo administravimo srityje.

Atsakovas Registrų centras su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamas Ministerijos 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. (1.23)-7R-11859 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra pagrindo. K. B. keliami reikalavimai yra susiję su Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau išnagrinėta administracine byla Nr. I-8004-3/2007, kurioje pareiškėjo K. B. skundas atsakovams Registrų centrui ir Registrų centro Vilniaus filialui buvo atmestas kaip nepagrįstas. Akcentavo, kad Registrų centro komisija, nagrinėdama K. B. skundą, veikė pagal įstatymą.

Atsiliepime į patikslintą (papildomą) pareiškėjo K. B. skundą Registrų centras nurodė, kad su papildomame skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindamas, kad papildomame skunde pareiškėjo ginčijami Registrų centro 2008 m. sausio 25 d. raštas Nr. (1.21./1020)s-605 ir 2008 m. balandžio 22 d. raštas Nr. 1.4./1060)s-2939 (jų dalys) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 15 dalies taikymo prasme negali būti laikomi šio įstatymo nustatyta tvarka skundžiamais administraciniais aktais. Pareiškėjo K. B. atžvilgiu administracinis aktas buvo priimtas 2007 m. liepos 3 d. (sprendimas Nr. 242), pareiškėjas jį apskundė ir akto teisėtumas bei pagrįstumas jau buvo nagrinėtas tiek Vilniaus apygardos administraciniame, tiek ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismuose. Paaiškino, kad 2008 m. sausio mėn. Registrų centro direktoriaus pavaduotojas registrui R. K. gavo žodinį Ministerijos Registrų departamento direktoriaus K. N. pavedimą paaiškinti dėl K. B. skundo ir susitikimo, įvykusio 2008 m. sausio 4 d. Ministerijoje. Registrų centro 2008 m. sausio 25 d. Nr. (1.21./1020)s-605 rašte ir buvo pateikta prašoma informacija. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 3 d. Registrų centras gavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės A. R. raštą Nr. 4D-2008/2-185/3D-1033 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame Seimo kontrolierė prašė paaiškinti tam tikras aplinkybes. K. B. skundžiamame 2008 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 1.4./1060)s-2939 buvo pateikta prašoma informacija Seimo kontrolierei. Šis, kaip ir 2008 m. sausio 25 d. raštas Nr. (1.21./1020)s-605, yra informacinio pobūdžio raštai, kurie K. B. nesukuria jokių teisių ir pareigų, nekeičia pareiškėjo K. B. atžvilgiu priimto administracinio akto (Registrų centro komisijos 2007 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. 242). Akcentavo, jog atsižvelgiant į tai, kad papildomame skunde ginčijami Registrų centro raštai nėra administraciniai aktai, Registrų centras neprivalėjo apie juos informuoti K. B.. Nurodė, kad reikalavimai pripažinti, jog Registrų centras paskelbė žinomai melagingas žinias, galinčias turėti neigiamų pasekmių, neteisėtai nustatytą neatitinkantį tikrovės faktą, duotą parodymą, kad Registrų centras pažeidė visumą teisės aktų, negali būti tenkinti, nes tam tikrų faktų pripažinimas gali būti tik motyvas teismui priimant sprendimą dėl kitų K. B. reikalavimų, o ne atskiras skundo reikalavimas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo K. B. skundą dalyje dėl skunde suformuluotų reikalavimų įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją paneigti 2008 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (1.23.)-7R-3593 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad „ginčas kilo tarp jo ir Registrų centro filialo“, įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą paneigti 2008 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (1.4./1060)s-2939 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad „Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė... Visais atvejais iš K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu“, įpareigoti Registrų centrą paneigti 2008 m. sausio 25 d. raštu Nr. (1.21./1020)s-605 paskelbtas žinomai melagingas žinias, neatitinkantį tikrovės faktą, kad „Visais atvejais iš p. K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu... Pabrėžtina, kad šis pilietis nė karto neskundė Centrinio registratoriaus sprendimo... Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė...Vilniaus filialo 2007 m. gegužės 16 d. priimtas sprendimas yra paliekamas galioti“, įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą paneigti 2007 m. birželio 28 d. raštą Nr. IN(5.1.15.)-23627 kaip žinomai melagingą ir neatitinkantį tikrovės, priimti atskirąją nutartį dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įvykdytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Darbo reglamento 81 ir 197 punktų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 6.5 ir 10.4 punktų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1, 19 straipsnių, 20 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 23 straipsnio 5 ir 7 dalių, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies bei 34 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3, 7 ir 13 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 2 ir 5 dalių ir kitų įstatymų pažeidimo, priimti atskirąją nutartį dėl valstybės įmonės Registrų centro įvykdytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1, 19 straipsnių, 23 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3, 7 ir 13 straipsnių, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio, 25 straipsnio 2 ir 5 dalių ir kitų įstatymų pažeidimo, priimti atskirąją nutartį dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo įvykdytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio ir 34 straipsnių, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 ir 7 straipsnių, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, 42 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies 4 punkto, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 76, 78.1 ir 78.2 punktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio, 25 straipsnio 2 ir 5 dalių ir kitų įstatymų pažeidimo, priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėją suklaidinusios reklamos, kurią savo buklete Vyriausioji administracinių ginčų komisija paskelbė: „Komisija nagrinėja ginčus, jei fizinis ar juridinis asmuo kreipėsi į centrines valdymo institucijas dėl informacijos pateikimo, tačiau įstatyme nustatytu laiku jos negavo ar gavo neišsamią...“ nutraukė.

Kitoje dalyje pareiškėjo K. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 16 d. K. B. kreipėsi į Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu ištaisyti nekilnojamojo daikto - ūkinio pastato 2Ilp., esančio Savanorių pr. 244, Vilniaus m., registro duomenis. Registrų centro Vilniaus filialas 2007 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. S(5.1.14.)-19019 (Komisijos byla, b. l. 88) K. B. prašymo netenkino. Pareiškėjas K. B., skųsdamasis Registrų centro filialo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimu, 2007 m. birželio 18 d. kreipėsi į Registrų centrą (Komisijos byla, b. l. 85-87). 2007 m. liepos 3 d. K. B. prašymą (skundą) nagrinėjo Registrų centro komisija, kuri K. B. skundo netenkino ir paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą (Komisijos byla, b. l. 80-81).

K. B., nesutikdamas su Registrų centro komisijos 2007 m. liepos 3 d. priimtu sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Registrų centro ir Registrų centro Vilniaus filialo sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo K. B. skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą.

2007 m. lapkričio 29 d. K. B. su ikiteisminiu pareiškimu „Dėl valstybės įmonės Registrų centras suklastotų oficialių dokumentų“ (Komisijos byla, b. l. 64-70) kreipėsi į Ministeriją ir nurodė, kad skundžiasi Registrų centro ir Registrų centro komisijos veiksmais. Pareiškėjas K. B. prašė Ministeriją išnagrinėti jo pareiškimą ir įpareigoti Registrų centrą: griežtai laikytis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimų „Nekilnojamojo turto registratoriaus Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro Pastatų teisinei registracijai atlikti išvadų atžvilgiu“; panaikinti 2007 m. gegužės 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 10/204641) su istorija įrašus (4.5 p., 4.8 p., 4.16 p., 4.18 p. ir 2.2 p.), kaip neatitinkančius Nekilnojamojo turto registratoriaus Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro Pastatų teisinei registracijai atlikti išvadų; panaikinti Registrų centro komisijos 2007 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 242 bei sprendimą Nr. 269; sudaryti teisingą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dėl registro Nr. 10/204641. Ministerija 2007-12-21/22 raštu Nr. (1.23)-7R-11859 (t. 1 b. l. 11) K. B. atsakė, kad išnagrinėjusi pareiškimą nustatė, jog ginčas kilo tarp jo ir Vilniaus filialo dėl filialo įrašytų duomenų apie ginčo turtą ir atsisakymo ištaisyti duomenis, o ne tarp pareiškėjo K. B. ir centrinės įmonės, todėl Registrų centro komisija yra kompetentinga nagrinėti ginčą ikiteisminio nagrinėjimo būdu; išaiškino, kad Registrų centro filialų ir centrinio registratoriaus sprendimų apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30-32 straipsniuose, o Ministerija neatlieka nei filialų, nei centrinio registratoriaus priimtų sprendimų revizijos; nurodė, kad pareiškėjo K. B. keliamo ginčo ikiteisminio nagrinėjimo stadija yra nebeįmanoma, nes ginčas buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris byloje 2007 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą. Šį sprendimą pareiškėjas K. B. apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Ministerija nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, pareiškimo nagrinėjimas sustabdomas, kol teismas išnagrinės apeliacinį skundą.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 9 d. su prašymu K. B. kreipėsi į ministrą P. B. (Komisijos byla, b. l. 57-62), be kita ko, nurodydamas, kad 2008 m. sausio 4 d. jis buvo pakviestas į Ministeriją, kur susitiko su Registrų departamento direktoriumi K. N. ir kitais darbuotojais, kad K. N. ignoravo jo prašymus ir neatsakė į pateiktus klausimus, neparodė 2007 m. gegužės 16 d. sprendimo. Pareiškėjas K. B. prašė ministrą padėti gauti kvalifikuotus, išsamius paaiškinimus ir atsakymus į konkrečius klausimus, susijusius su jo ir jo paveldėtinos nuosavybės dokumentais. K. B. skundėsi Registrų centro ir jo filialo tarnautojų veiksmais ir klausė, kodėl Registrų departamento direktorius K. N. neišnagrinėjo jo klausimų, išdėstytų Ministerijai įteiktame 2007 m. lapkričio 29 d. pareiškime ir užduotų žodžiu 2008 m. sausio 4 d. vykusio posėdžio metu. Ministerija 2008 m. vasario 1 d. raštu Nr. (1.23)-7R-997 (Komisijos byla, b. l. 49-50) atsakė pareiškėjui K. B., nurodydama, kad ji nei pagal Ministerijos nuostatus, nei pagal kitus galiojančius teisės aktus neturi įgaliojimų vertinti Registrų centro filialų bei Registrų centro kaip Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų, juos panaikinti arba pakeisti, taip pat spręsti ginčų, susijusių su Nekilnojamojo turto registre įrašytais duomenimis apie ginčo turtą ir atsisakymus šiuos duomenis ištaisyti. Nurodė, kad Ministerija, kaip vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga, Registrų centrui vadovauja tik metodiškai, kad Ministerijos 2007 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. (1.23.)-7R-l 1859 pareiškėjui K. B. buvo paaiškinta Registrų centro filialų ir Centrinio registratoriaus sprendimų apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarka ir nurodyta, jog, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi (paaiškėjus, kad skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas) pareiškimo administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės jo apeliacinį skundą. O dėl duomenų ištaisymo atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnį klaidų ištaisymo procedūra gali būti taikoma tik skaičiavimo, spausdinimo ar kitokioms techninėms klaidoms ištaisyti. Rašte Ministerija nurodė, kad, atsižvelgus į teisminius ginčus, išsamūs atsakymai ir išaiškinimai dėl 2008 m. sausio 9 d. skundo klausimų nepateikiami. Rašte, taip pat, teigiama, kad įvertinus prašyme išdėstytas aplinkybes dėl Ministerijos darbuotojų netinkamų veiksmų, taip pat, dėl 2008 m. sausio 4 d. Ministerijoje įvykusio susitikimo, buvo gauti paaiškinimai iš Registrų departamento direktoriaus K. N., šio departamento Registrų teisinio reguliavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A. P. bei Registrų centro atstovų, dalyvavusių 2008 m. sausio 4 d. pasitarime, kuriais remiantis nebuvo nustatyta, kad šie tarnautojai neatliko savo pareigų. Šiame rašte Ministerija paaiškino ir pareigūnų veiksmų bei priimtų teisės aktų apskundimo tvarką.

Pareiškėjas K. B., nesutikdamas su Teisingumo ministerijos atsakymu, 2007 m. vasario 21 d. su skundu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. vasario 1 d. rašto Nr. (1.23.)-7R-997 ir 2007-12-21/22 rašto Nr. (1.23.)-7R-11859“ (Komisijos byla, b. l. 1-8) kreipėsi į Komisiją. Skundu Komisijai K. B. prašė: įpareigoti Ministeriją pateikti jam 2008 m. sausio 4 d. Ministerijoje įvykusio posėdžio sprendimą ar išvadas (pareiškėjas skunde Komisijai teigia negaunantis 2008 m. sausio 4 d. Ministerijoje įvykusio posėdžio, į kurį buvo pakviestas, sprendimo ir išvadų, negalintis sužinoti kas tame posėdyje dalyvavo); įpareigoti Ministeriją, pasitelkus pavaldžias institucijas – Registrų centrą ir Registrų centro Vilniaus filialą – pateikti jam kvalifikuotus, konkrečius, išsamius atsakymus į skunde Komisijai nurodytus klausimus; įpareigoti Ministeriją panaikinti 2007-12-21/22 rašte Nr. (1.23.)-7Rl 1859 galintį turėti jam neigiamų pasekmių neteisingą įrašą „Todėl ginčas kilo... ne tarp Jūsų ir centrinės įmonės” bei nelaikyti praleistu Ministerijos 2007-12-21/22 d. rašto Nr. (1.23.)-7K-11859 apskundimo termino arba terminą atstatyti, nes savalaikiai (2008-01-09) minėtą raštą apskundė ministrui P. B.; išaiškinti, ar Registrų centras iš Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro (toliau – ir Biuras) Pastatų teisinei registracijai atlikti išvadų išrašydamas neteisingus duomenis (išrašo 4.5 p., 4.8 p., 4.16 p., 4.18 p., ir 2.2. p.), neatitinkančius Biuro išvadų, nepažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies reikalavimų, ar šio įstatymo 4 straipsnis gina niekieno nenuginčytus ir neginčijamus Biuro dokumentus, esančius Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/11757; įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą leisti pareiškėjui K. B. laisvai susipažinti su dokumentais, susijusiais su jo valdoma ir paveldėtina nuosavybe, esančia Savanorių pr. 244, Vilniaus m., bei išduoti dokumentų kopijas.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 2008/01-4R-34 (t. 1, b. l. 37-46) atsisakė nagrinėti K. B. skundą dalyje dėl Registrų centro veiksmų, t. y. dėl paskutinių dviejų aukščiau išdėstytų reikalavimų, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas K. B., gindamas savo teises šiame ginče, Registrų centro ir Registrų centro Vilniaus filialo veiksmams apskųsti pasirinko teisminį ginčo nagrinėjimo kelią, kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o dėl 2007 m. rugpjūčio 31 d. nepateiktų dokumentų kopijų K. B. kreipėsi į Ministeriją dar 2007 m. lapkričio 29 d., t. y. jis praleido skundimosi Komisijai įstatymu nustatytą terminą; taip pat nurodė, kad K. B. nepagrindė jokiu Registrų centro sprendimu savo abstraktaus skundimosi, kad jam nebuvo pateiktos prašomos dokumentų kopijos. Dėl praleisto įstatyminio termino skųstis ir įstatyminės galimybės atstatyti praleistus terminus nebuvimo, Komisija nusprendė nenagrinėti ir pareiškėjo K. B. prašymo „įpareigoti Ministeriją panaikinti 2007-12-21/22 d. rašte Nr. (1.2.3.)-7R11859 galintį turėti jam neigiamų pasekmių neteisingą įrašą „Todėl ginčas kilo... ne tarp Jūsų ir centrinės įmonės”. Likusioje dalyje, t. y. išnagrinėjusi pareiškėjo K. B. prie skundo pridėtą Ministerijos 2008 m. vasario 1 d. raštą Nr. (1.23)-7R-997, Komisija pareiškėjo skundą atmetė, paaiškindama, kad: Komisija neturi pagrindo įpareigoti Ministeriją, pasitelkus pavaldžias institucijas – Registrų centrą ir Registrų centro Vilniaus filialą – pateikti pareiškėjui K. B. kvalifikuotus, konkrečius atsakymus į skunde Komisijai nurodytus klausimus, nes ginčas dėl Registrų centro veiksmų nagrinėjamas teisme; nagrinėjamuoju atveju Ministerijos diskrecija - prašyti pasiaiškinimų iš darbuotojų bei po to sekančios išvados (rezultatai) – Komisijoje nenagrinėtina kaip neįeinanti į Komisijoje nagrinėjamų, įstatymais nustatytų ginčytinų teisinių santykių ir sprendimų dėl jų ratą; į Komisijos kompetenciją neįeina ir įpareigojimų nustatymas Ministerijai, kaip ji turėtų organizuoti metodinę priežiūrą, tarnybinių patikrinimų organizavimą Ministerijoje ar Registrų centre, tikrinti Ministerijos ar Registrų centro darbuotojų kvalifikaciją ar Registrų centro darbą. Atitinkamai pažymėjo, kad Komisija neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo K. B. prašymą įpareigoti Ministeriją pateikti jam 2008 m. sausio 4 d. Ministerijoje įvykusio posėdžio sprendimą ar išvadas, nes joks sprendimas ar kitas dokumentas priimtas nebuvo, o įpareigoti jį priimti Komisija neturi teisinio pagrindo.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo K. B. skundo pagrindinis reikalavimas – Komisijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 2008/01-4R-34 teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. kiti du šioje sprendimo dalyje aptariami pareiškėjo K. B. skundo reikalavimai laikytini išvestiniais iš reikalavimo panaikinti minėtą Komisijos sprendimą. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad reikalavimai įpareigoti Ministeriją panaikinti 2007-12-21/22 rašte Nr. (1.23.)-7R11859 galintį turėti pareiškėjui K. B. neigiamų pasekmių, neteisingą, neatitinkantį tikrovės faktą „Todėl ginčas kilo...ne tarp Jūsų ir centrinės įmonės“ ir įpareigoti Ministeriją pateikti pareiškėjui K. B. jį bei jo nuosavybę liečiančią informaciją bei išsamiai atsakyti į visus konkrečius jo klausimus buvo nagrinėti (arba dėl jų pasisakyta) ginčijamame Komisijos sprendime. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas K. B. skunde prašo teismo įpareigoti Ministeriją atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau, formuluodamas reikalavimą įpareigoti, neprašo panaikinti atsakovės Ministerijos neteisėtus aktus ar konstatuoti neteisėtus veiksmus (neveikimą).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ginčą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, padarė išvadą, kad Komisija iš esmės tinkamai išnagrinėjo faktines ginčo aplinkybes bei tinkamai taikė teisės aktų normas, todėl 2008 m. kovo 6 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 2008/01-4R-34, kurį naikinti nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą Ministeriją atlikti veiksmus, kuriuos pareiškėjas K. B. prašė įpareigoti Ministeriją atlikti, tiek ir formuluodamas reikalavimus Komisijai (K. B. 2008 m. vasario 21 d. skundas Komisijai), tiek ir reikšdamas reikalavimus teisme.

Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 3 ir 4 dalimis padarė išvadą, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtinta imperatyvi teisės norma, reglamentuojanti pareiškėjo teisę rinktis kurią nors iš jo teises galinčių apginti institucijų ir kartu pareiga vienu metu pasirinkti tik vieną iš jų: „administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui“.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas K. B. šioje byloje iš esmės kelia ginčą, kuris jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei apeliacinės instancijos teisme, abiejuose teismuose priimant pareiškėjui K. B. nepalankų sprendimą, t. y. kelia ginčą dėl Registrų centro ir Registrų centro Vilniaus filialo veiksmų – atsisakymo Nekilnojamojo turto registre keisti nekilnojamojo daikto – ūkio pastato, esančio Savanorių pr. 244, Vilniuje, duomenis – teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas padarė išvada, kad pagrįsta laikytina Komisijos sprendimo dalis, kurioje atsisakoma nagrinėti K. B. skundo prašymus, susijusius su Registrų centro ir Registrų centro Vilniaus filialo veiksmais, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas K. B., gindamas savo teises šiame ginče, pasirinko teisminį ginčo nagrinėjimo kelią (ginčijamo Komisijos sprendimo priėmimo metu dėl Registrų centro ir Registrų centro Vilniaus filialo veiksmų pareiškėjas K. B. jau buvo kreipęsis tiesiogiai į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o šio sprendimą apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris bylos dar nebuvo išnagrinėjęs). Teismas konstatavo, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai atsisakė įpareigoti Ministeriją, pasitelkus pavaldžias institucijas – Registrų centrą ir Registrų centro Vilniaus filialą – pateikti pareiškėjui K. B. kvalifikuotus, konkrečius ir išsamius atsakymus į skunde nurodytus klausimus. Teismas padarė išvadą, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo K. B. prašymą įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą leisti jam laisvai susipažinti su dokumentais, susijusiais su valdoma ir paveldėta nuosavybe, esančia Savanorių pr. 244, Vilniuje, bei išduoti dokumentų kopijas, motyvuodama dar ir tuo, kad pareiškėjas K. B. nepagrindė savo abstraktaus skundimosi – kad jam nebuvo pateiktos prašomos dokumentų kopijos ar neleista susipažinti su dokumentais – jokiu Registrų centro sprendimu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog kartu su skundu teismui pateikiami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Teismas, įvertinęs visą tiek Komisijai, tiek ir teismui byloje pateiktą medžiagą, konkrečių dokumentų (Registrų centro sprendimų ar kitokių administracinių aktų), patvirtinančių abstraktų skundimąsi, kad pareiškėjui K. B. nebuvo pateiktos prašomos dokumentų kopijos ir neleista susipažinti su dokumentais, nerado.

Teismas padarė išvadą, kad teisėtai ir pagrįstai Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo K. B. prašymą įpareigoti Ministeriją panaikinti 2007-12-21/22 rašte Nr. (1.23.)-7R11859 galintį turėti pareiškėjui neigiamų pasekmių, neteisingą, neatitinkantį tikrovės faktą: „Todėl ginčas kilo...ne tarp Jūsų ir centrinės įmonės“, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas K. B. praleido įstatymo nustatytą terminą šį raštą (ar jo dalį) ginčyti. Teismas nustatė, kad Ministerijos raštas, kurio dalį pareiškėjas K. B. ginčija, priimtas 2007-12-21/22 dieną, K. B. skundas Komisijoje gautas tik 2008 m. vasario 21 d., K. B. praleido įstatymo (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje) nustatytą terminą skųsti šį raštą (jo dalį), o Komisijai įstatymai nesuteikia galimybės atnaujinti praleistą apskundimo terminą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo K. B. skundo Komisijai dalis yra susijusi su aptarnavimo kokybe Registrų centre, t. y. su pareigų atlikimo kokybe ir jos tikrinimu. Teismas konstatavo, kad Komisijai įstatymai nesuteikia teisės įpareigoti Ministeriją prašyti gauti pasiaiškinimus iš Registrų centro darbuotojų ir atitinkamai gautus pasiaiškinimus vertinti, nes tokia pareiga neįeina į Komisijoje nagrinėjamų, įstatymais nustatytų ginčytinų santykių ir sprendimų dėl jų ratą. Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, nustatyta, kad Ministerija be kitų dalykų metodiškai vadovauja registro tvarkymo įstaigai ir įstatymų nustatyta tvarka vykdo jos darbų priežiūrą, vykdo registro duomenų saugos reikalavimų laikymosi priežiūrą, nagrinėja registro tvarkymo įstaigos pasiūlymus dėl registro veiklos tobulinimo ir juos apibendrina (6.1, 6.2, 6.3 p.). Atsižvelgiant į tai teismas padarė išvadą, kad Registrų centro pavaldumas Ministerijai tarnybinio pavaldumo prasme yra sąlyginis (ribotas), o tai reiškia, kad ir į Komisijos kompetenciją neįeina įpareigojimų, susijusių su organizacine metodine darbuotojų darbo ar jo kokybės priežiūra, tarnybinių patikrinimų organizavimu Ministerijoje ar Registrų centre, nustatymas Ministerijai. Komisija ginčijamame sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo neturinti pagrindo tenkinti pareiškėjo K. B. prašymus įpareigoti Ministeriją prašyti pasiaiškinimų iš darbuotojų, įpareigoti organizuoti tarnybinius patikrinimus Ministerijoje ar registrų tvarkymo įstaigoje bei tikrinti Ministerijos ar Registrų centro darbuotojų kvalifikaciją ar registrų tvarkymo įstaigos darbą. Teismas pažymėjo, kad atitinkamai pagrįstas yra ir Komisijos teiginys, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo K. B. prašymo įpareigoti Ministeriją pateikti pareiškėjui K. B. 2008 m. sausio 4 d. Ministerijoje įvykusio posėdžio sprendimą ar išvadas, nes joks sprendimas ar kitas dokumentas priimtas nebuvo, o įpareigoti jį priimti Komisija neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas K. B. nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių Komisijos nustatytas aplinkybes, kad 2008 m. sausio 4 d. Ministerijoje įvykusio posėdžio metu turėjo būti ir buvo priimtas koks nors sprendimas, o ne vyko pareiškėjo K. B. prašymu suorganizuotas Registrų centro direktoriaus pavaduotojo R. K., juridinio skyriaus vyriausiosios juriskonsultės K. G., Registrų centro filialo direktoriaus pavaduotojos G. Z., Ministerijos Registrų departamento direktoriaus K. N. ir pareiškėjo K. B. susitikimas, kurio tikslas – atsakyti pareiškėjui K. B. į jam aktualius klausimus, t. y. suteikti informaciją.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Komisijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 2008/01-4R-34 yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti Ministeriją panaikinti 2007-12-21/22 rašte Nr. (1.23.)-7R11859 galintį turėti pareiškėjui K. B. neigiamų pasekmių, neteisingą, neatitinkantį tikrovės faktą: „Todėl ginčas kilo...ne tarp Jūsų ir centrinės įmonės“ bei įpareigoti Ministeriją pateikti pareiškėjui K. B. jį bei jo nuosavybę liečiančią informaciją ir išsamiai atsakyti į visus konkrečius jo klausimus, todėl pareiškėjo K. B. skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Sistemiškai vertindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 89 straipsnio nuostatas, teismas padarė išvadą, kad pagrindas kreiptis teisminės gynybos yra tuomet, kai pažeidžiama suinteresuotojo asmens teisė ar teisėtas interesas, ir šis pažeidimas pasireiškia konkrečiais viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu) ar aktu. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo K. B. papildomame skunde išdėstyti reikalavimai įpareigoti Ministeriją paneigti 2008-04-24 raštu Nr. (1.23.)-7R-3593 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad „ginčas kilo tarp jo ir Registrų centro filialo“, įpareigoti Registrų centrą paneigti 2008 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (1.4./1060)s-2939 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad „Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė... Visais atvejais iš K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu“, įpareigoti Registrų centrą paneigti 2008 m. sausio 25 d. raštu Nr. (1.21./1020)s-605 paskelbtas žinomai melagingas žinias, neatitinkantį tikrovės faktą (parodymą), jog „Visais atvejais iš p. K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu... Pabrėžtina, kad šis pilietis nė karto neskundė Centrinio registratoriaus sprendimo... Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė...Vilniaus filialo 2007 m. gegužės 16 d. priimtas sprendimas yra paliekamas galioti“, įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą paneigti 2007 m. birželio 28 d. raštą Nr. IN(5.1.15.)-23627 „kaip žinomai melagingą ir neatitinkantį tikrovės“ (kalba netaisyta), neatitinka skundo dalykui keliamų reikalavimų ir negali būti laikomi skundo dalyku Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme, nes pareiškėjas K. B. skunde nenurodė, kokiu būdu nurodyti informacinio pobūdžio raštai (jų dalys) pažeidžia ar ginčija jo teises arba įstatymų saugomus interesas. Reikalavimas įpareigoti panaikinti raštuose pateiktą informaciją skunde motyvuojamas tik tam tikromis prielaidomis, ateityje galinčiomis kilti pasekmėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad administraciniame teisme ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas negali būti grindžiamas prielaidomis, nes į teismą su prašymu panaikinti administracinį aktą ar įpareigoti jį panaikinti suinteresuotasis subjektas turi teisę kreiptis tik tada, kai ginčijamas administracinis aktas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Todėl pareiškėjo K. B. reikalavimai atsakovams dėl reikalavimų įpareigoti Ministeriją paneigti 2008 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (1.23.)-7R-3593 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad „ginčas kilo tarp jo ir Registrų centro filialo“, įpareigoti Registrų centrą paneigti 2008 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (1.4./1060)s-2939 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad „Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė... Visais atvejais iš K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu“, įpareigoti Registrų centrą paneigti 2008 m. sausio 25 d. raštu Nr. (1.21./1020)s-605 paskelbtas žinomai melagingas žinias, neatitinkantį tikrovės faktą (parodymą), jog „Visais atvejais iš p. K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu... Pabrėžtina, kad šis pilietis nė karto neskundė Centrinio registratoriaus sprendimo... Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė...Vilniaus filialo 2007 m. gegužės 16 d. priimtas sprendimas yra paliekamas galioti“, įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą paneigti 2007 m. birželio 28 d. raštą Nr. IN(5.1.15.)-23627 „kaip žinomai melagingą ir neatitinkantį tikrovės“ (kalba netaisyta) negali būti laikomi tinkamais reikalavimais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, todėl byla dalyje dėl šių reikalavimų nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Teismas, aiškindamas ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies nuostatą, konstatavo, kad atskirųjų nutarčių priėmimą inicijuoja ne administracinės bylos proceso šalys, bet pats teismas savo iniciatyva. Todėl pareiškėjo K. B. reikalavimai priimti atskirąsias nutartis dėl atsakovų įvykdytų teisės aktų pažeidimų, negali būti laikomi tinkamu reikalavimu ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, teismas bylą dalyje dėl reikalavimų priimti atskirąsias nutartis atsakovų atžvilgiu nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 102 straipsnio 1 dalį teismui konstatavus, kad administracinė byla turi būti nutrauktina dėl jos nepriskirtinumo administracinių teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis. Kadangi pareiškėjo K. B. skunde išdėstyti reikalavimai negali būti pareikšti teismui, nes raštai, kurių dalis prašoma įpareigoti paneigti, nesukelia teisinių pasekmių, o atskirųjų nutarčių priėmimas – teismo prerogatyva, teismas padarė išvadą, kad K. B. nėra teisinio pagrindo kreiptis su minėtais reikalavimais į kitas institucijas.

III.

Pareiškėjas K. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas taip pat prašo įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarties (t. I, b. l. 208) reikalavimą Nr. 5 išreikalauti iki 2008 m. rugsėjo 26 d. šiuos įrodymus: visą medžiagą susijusią su K. B. pareikštais reikalavimais;

Įtraukti byloje atsakovu vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotoją G. Z., VĮ Registrų centro direktorių K. S., Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą P. B.;

Sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme byla Nr. P-125-09 (dėl administracinės bylos Nr. A-261-1797/2008 atnaujinimo). Atnaujinus procesą administracinėje byloje Nr. A-261-1497/2008, sujungti administracines byla ir perduoti jas nagrinėti pirmosios instancijos teismui;

Kritiškai vertinti atsakovų parodymus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo skundo reikalavimų, t. y. neargumentavęs atmetė kai kuriuos reikalavimus.

Teismas skundą išnagrinėjo vienašališkai, pažeidė rungimosi principą.

Teismas išnagrinėjo bylą, neištyręs visų byloje esančių įrodymų.

Teismas formaliai surašė sprendimą.

Teismas, nutraukęs bylą, nenurodė konkrečiai į kurią instituciją pareiškėjas turi teisę kreiptis.

Teismas iš esmės sprendimu paliko galioti neegzistuojantį VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą.

Teismui, neįtraukus byloje atsakovu Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, pareiškėjui buvo atimta galimybė užduoti šiam asmeniui klausimus.

Teismas neišnagrinėjo pareiškėjo 2009 m. gegužės 13 d. rašytinio prašymo dėl bylos sustabdymo (t. III, b. l. 2-7) ir 2009 m. gegužės 14 d. prašymo dėl bylos atidėjimo (t. III, b. l. 48).

Teismas atsisakė prijungti prie bylos teismui pateiktą (reg. Nr. 4RT-18042) nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą Nr. 13/11737.

Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atsakovu patraukti byloje VĮ Registrų centro Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotoją G. Z..

Teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą Teisingumo ministeriją raštiškai pateikti pareiškėjui informaciją, susijusią su juo ir jo nuosavybės teisėmis valdomu turtu, ir išsamiai atsakyti į visus konkrečius pareiškėjo klausimus.

Teismas netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su Teisingumo ministru P. B. ir VĮ Registrų centro direktoriumi K. S. ir jų neįtraukė į bylos nagrinėjimą, tuo pažeisdamas ABTĮ 48 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio ir 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto normas.

Teismas netenkino pareiškėjo prašymo nušalinti teisėjus A. A. ir A. D., nors šie teisėjai anksčiau yra dirbę Teisingumo ministerijoje.

Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija buvo sudaryta tik 2008 m. gegužės 13 d., todėl neturėjo galimybės ištirti didelės apimties sudėtingos bylos.

Teismo sprendimą priėmė ne tie teisėjai, kurie nagrinėjo bylą.

Teismas nepatikrino atstovų įgaliojimų, leido jiems dalyvauti procese pagal byloje esančių įgaliojimų nepatvirtintas kopijas.

Byloje nėra faktiškai įvykusio 2009 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio protokolo.

Atsakovai VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas yra padaliniai, pavaldūs atsakovui Teisingumo ministerija pagal Teisingumo ministerijos nuostatų 10.4 punktą privalo tikrinti ministerijai priskirtų įstaigų (atsakovų) darbą, nustatyti joms uždavinius, išklausyti jų darbo ataskaitas, prireikus teikti joms nurodymus, ministerijai. Pagal nuostatų 7.5 punktą Teisingumo ministerija apibendrina teismų veiklą, o pagal 13 punktą Teisingumo ministras vadovauja teisingumo vykdymui. Todėl negalima paneigti ryšio ir priklausomumo tarp administracinių teismų ir atsakovų per Teisingumo ministeriją.

Nagrinėjama administracinė byla turi būti sustabdyta iki bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. P-125-09 (Nr. A-261-1497/2008), kurioje atnaujinus procesą, administracinė bylą Nr. I-736-561/2009 bus sujungta su administracine byla Nr. I-261-1497/2008.

Šalies argumentai

Atsakovas Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliaciniame skunde nurodyti tik neargumentuoti ir nemotyvuoti, pagrįsti apelianto emocijomis pareiškimai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bylos sustabdymo yra atmestinas, nesant ABTĮ 98 straipsnyje numatytų bylos sustabdymo pagrindų.

Prašymas dėl bylų sujungimo neatitinka ABTĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytų bylų sujungimo atvejų.

Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 14 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi Valstybės įmonės Registrų centro 2008 m. raštas Nr. (1.21./1020)s-605 ir 2008 m. raštas Nr. 1.4./1060)s-2939 nesukūrė pareiškėjui pagrindo kreiptis teisminės gynybos. Administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 ir 15 str., 22 str. 1 d.) nepriskirta nagrinėti ginčus, kuriuos kelia fiziniai asmenys dėl viešojo administravimo subjektų tarpusavio susirašinėjimo dokumentų (informacinio pobūdžio raštų). Pareiškėjo skundžiamas vieno viešojo administravimo subjekto raštas kitam viešojo administravimo subjektui negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, todėl teismas pagrįstai bei teisėtai bylą šioje dalyje nutraukė (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio pobūdžio dokumentų; teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės ir pareigos; ginčo administraciniame teisme objektu turi būti teisines pasekmes suinteresuotam asmeniui sukeliantis administracinis aktas (pvz., adm. bylos Nr. A146-244/2008; A556-151/2008; A248-255/2008).

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Teisingumo ministerijai pareikšti reikalavimai dėl melagingų žinių paneigimo, negalėjo ir negalės sukelti neigiamų pasekmių apeliantui, nes tai nėra sprendimai, kurie būtų privalomai vykdomi atitinkamų institucijų.

Apelianto prašymas išreikalauti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos jo skundų tyrimų bylą buvo išspręstas 2008 m. rugpjūčio 25 d. išsiunčiant Teisingumo ministerijai raštą. Kadangi teisme buvo nagrinėjamas skundas jau dėl ikiteismine tvarka priimto sprendimo, visa medžiaga, kuri būtina nagrinėjant patikslintame skunde keliamus reikalavimus, buvo pateikta Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Tai konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi. Taigi šis klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir negali būti vėl iš naujo nagrinėjamas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ABTĮ 108 straipsnio 1 dalį jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ir kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį. Tai yra išimtinė teismo teisė spręsti, ar buvo pažeisti įstatymai ir teisės aktai. Nagrinėjamu atveju apeliantas pats nusprendė buvus pažeidimams.

Prašymo padavimo metu apeliantas jau buvo pateikęs skundą Vilniaus apygardos teismui dėl Registrų centro ir Registrų centro Vilniaus filialo sprendimų panaikinimo ir įpareigojimų atlikti veiksmus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra tapatūs reikalavimams, kurių nepagrįstumą nustatė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendime.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.) sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo reikalavimai - įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją paneigti 2008 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (1.23.)-7R-3593 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad „ginčas kilo tarp jo ir Registrų centro filialo“; įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą paneigti 2008 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (1.4./1060)s-2939 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad „Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė... Visais atvejais iš K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu“; įpareigoti Registrų centrą paneigti 2008 m. sausio 25 d. raštu Nr. (1.21./1020)s-605 paskelbtas žinomai melagingas žinias, neatitinkantį tikrovės faktą, kad „Visais atvejais iš p. K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu... Pabrėžtina, kad šis pilietis nė karto neskundė Centrinio registratoriaus sprendimo... Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė...Vilniaus filialo 2007 m. gegužės 16 d. priimtas sprendimas yra paliekamas galioti“; įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą paneigti 2007 m. birželio 28 d. raštą Nr. IN(5.1.15.)-23627 kaip žinomai melagingą ir neatitinkantį tikrovės - negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, nes jais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų galimai juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Minėtuose raštuose, atsakant į pareiškėjo skundus bei tarpusavyje susirašinėjant dviems viešojo administravimo subjektams pateikiama tik tam tikra informacija ar jos vertinimas, kurie nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių jo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje (ABTĮ 22 str. 1 d.), todėl tokie raštai nelaikytini individualiu administraciniu teisės aktu ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ta apimti, kuria byla buvo nutraukta taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto nuostatas, atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio pobūdžio dokumentų; teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės ir pareigos; ginčo administraciniame teisme objektu turi būti teisines pasekmes suinteresuotam asmeniui sukeliantis administracinis aktas (pvz., adm. bylos Nr.A17-966/2006; A2-218/2007; A16-794/2007; A17-1007/2007; A14-1111/2007; A556-151/2008; A248-255/2008;).

Žemesnės instancijos teismas

Administracinių bylų teisenos įstatymo 108 straipsnio 1 dalies nuostatos teisę spręsti dėl atskirosios nutarties priėmimo, padarius išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ar asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, suteikia išimtinai teismui. Tad administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų: priimti atskirąją nutartį dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įvykdytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Darbo reglamento 81 ir 197 punktų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 6.5 ir 10.4 punktų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1, 19 straipsnių, 20 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 23 straipsnio 5 ir 7 dalių, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies bei 34 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3, 7 ir 13 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 2 ir 5 dalių ir kitų įstatymų pažeidimo; priimti atskirąją nutartį dėl valstybės įmonės Registrų centro įvykdytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1, 19 straipsnių, 23 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3, 7 ir 13 straipsnių, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio, 25 straipsnio 2 ir 5 dalių ir kitų įstatymų pažeidimo; priimti atskirąją nutartį dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo įvykdytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio ir 34 straipsnių, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 ir 7 straipsnių, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, 42 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies 4 punkto, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 76, 78.1 ir 78.2 punktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio, 25 straipsnio 2 ir 5 dalių ir kitų įstatymų pažeidimo; priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėją suklaidinusios reklamos, kurią savo buklete Vyriausioji administracinių ginčų komisija paskelbė: „Komisija nagrinėja ginčus, jei fizinis ar juridinis asmuo kreipėsi į centrines valdymo institucijas dėl informacijos pateikimo, tačiau įstatyme nustatytu laiku jos negavo ar gavo neišsamią...“ pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai gali būti paduotas skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, jeigu įstatymai nenustato kitaip (ABTĮ 28 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į Komisiją kreipėsi prašydamas išaiškinti, ar nepažeidinėjami įstatymai ir įpareigoti Teisingumo ministeriją, pasitelkus pavaldžias institucijas: Registrų centrą ir Registrų centro Vilniaus filialą, pateikti atsakymus į konkrečius klausimus, kuriuos jis išdėstė ir skunde pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas patikrino ir išsamiai įvertino Komisijos nustatytas faktines bylos aplinkybes bei surinktų įrodymų pagrindu padarytas išvadas, kurių materialiais duomenimis nepaneigė ir pareiškėjas savo apeliaciniame skunde. Skundą teismui padavusio asmens reikalavimų patenkinimui yra būtina konstatuoti jo reikalavimų faktinį ir juridinį pagrindą. Faktinis skundo pagrindas – tai aplinkybės, iš kurių pareiškėjas kildina savo reikalavimus, juridinis skundo pagrindas – įstatymo normos, kurios gina jo pažeistą teisę ar saugomą interesą; tam, kad atsakovas būtų įpareigotas veikti pareiškėjo reikalaujamu būdu, bylos nagrinėjimo eigoje turi būti nustatytos teisės normos, kurios įtvirtinta tokią atsakovo pareigą. Pareiškėjas, pateikdamas abstraktaus pobūdžio reikalavimą įpareigoti Ministeriją pateikti jį bei jo nuosavybę liečiančią informaciją, nenurodė kokią konkrečiai Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme numatytą informaciją jis pageidauja gauti, ir kad tokios informacijos pagal pareiškėjo kreipimąsi Teisingumo ministerija nepateikė ar atsisakė pateikti, nors ja disponuoja. Konstatuoti kokius nors konkrečius Ministerijos veiksmus (neveikimą) ar pripažinti su tuo susijusius aktus neteisėtais, pareiškėjas neprašė. Pareiškėjo reikalavimai panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 2008/01-4R-34, įpareigoti Ministeriją panaikinti 2007 m. gruodžio 21/22 d. rašte Nr. (1.23.)-7R11859 galintį turėti pareiškėjui K. B. neigiamų pasekmių, neteisingą, neatitinkantį tikrovės faktą: „Todėl ginčas kilo...ne tarp Jūsų ir centrinės įmonės“ bei įpareigoti Ministeriją pateikti pareiškėjui K. B. jį bei jo nuosavybę liečiančią informaciją ir išsamiai atsakyti į visus konkrečius jo klausimus pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad pareiškėjas šioje byloje pateiktais skundais iš esmės kelia tą patį ginčą, kuris jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, t. y. ginčą dėl Registrų centro Vilniaus filialo veiksmų – atsisakymo Nekilnojamojo turto registre keisti nekilnojamojo daikto – ūkio pastato, esančio Vilniuje, Savanorių pr. 244, duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjo K. B. prašymus administracinėje byloje, kurioje minėtas ginčas buvo išspręstas iš esmės (žr. administracinę bylą Nr. P442-125/2009).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarties (t. I, b. l. 208) reikalavimas išreikalauti visą medžiagą susijusią su K. B. pareikštais reikalavimais buvo įvykdytas (t. I, b. l. 210). Pareiškėjo prašymas įtraukti byloje atsakovu Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotoją G. Z., VĮ Registrų centro direktorių K. S., Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą P. B. buvo atitinkamai išspręstas pirmosios instancijos teisme, dėl jo pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartyje, nagrinėjant pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties. Pareiškėjo prašymas dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio, kreipiantis su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą buvo atmestas 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi (t. I, b. l. 51), tad nagrinėti šį prašymą dar kartą nėra pagrindo. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio, vykusio 2009 m. gegužės 14 d., posėdžio protokolas byloje yra (t. 3, b. l. 47-64), tik jame padaryta klaida nurodant ne 2009, o 2008 metus, kas vertintina rašymo apsirikimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė įstatymą, atsakė į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, jokių procesinių teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nepadarė, todėl sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ,,ar LR Teisingumo ministerijos nuostatų 7.5 ir 13 punktai atitinka Konstituciją ir prašyti išaiškinti, ar šioje konkrečioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl tiesioginių sąsajų (atskaitomybės) su atsakovu LR Teisingumo ministerija neturi nusišalinti nuo ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovų LR Teisingumo ministerijos, jai atskaitingų atsakovų VĮ Registrų centro ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo bei jos paskirtos Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Toks pat teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas nurodytas ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų (2002 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 1035 redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių metu) 7.5 punkte nustatyta, kad teisingumo ministerija apibendrina ir analizuoja teismų, antstolių, notarų veiklos statistiką; o 13 punkte nustatyta, kad Teisingumo ministras, vadovaudamas jam pavestai teisingumo valdymo sričiai, yra atsakingas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui. Teisėjų kolegijai pagrįstų abejonių dėl šių nuostatų konstitucingumo nekyla, be to, jos nėra susiję su nagrinėjama byla. Todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, tiek ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 ir 2 straipsniuose aiškiai įtvirtinta, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė