Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovui L. Š. ir jo atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, atsakovui S. K., trečiojo asmens UAB „Gedmita“ atstovui direktoriui G. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. patikslintą ieškinį atsakovui S. K., trečiajam asmeniui UAB „Gedmita“ dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė pilnai palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad šiuo metu ieškovo balkono stogelis jau suremontuotas, sutvarkymo darbus atliko UAB „Žygesta“ pagal 2013-07-22 pasirašytą rangos sutartį, už stogelio remontą ieškovas sumokėjo 2078,95 Lt. Remonto darbams atlikti samdė UAB „Žygesta“, kadangi nors teismo posėdžiuose atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Gedmita“ direktoriumi žadėjo atvykti pas ieškovą apžiūrėti balkoną, išmatuoti reikiamų medžiagų kiekį ir atlyginti žalą savo lėšomis suremontuojant balkoną, tačiau iki šiol pas ieškovą taip niekas ir neatvyko, ketinimai liko tik pažadais, realaus susitarimo dėl balkono stogelio nepavyko pasiekti. Ieškovas mano, kad žalą jam privalo atlyginti atsakovas S. K., nes jis organizavo namo stogo remonto darbus, samdė bendrovę šiems darbams atlikti, rinko pinigus, o vykstant stogo remonto darbams nesirūpino šių darbų priežiūra, nekontroliavo ar jie atliekami saugiai. Nurodė, kad jis nebuvo taręsis su UAB „Gedmita“ darbuotojais, kad pats pasikeis sudaužytus balkono stogelio lakštus, jei šie atvež jam naujus vietoje sudaužytų, kad niekas jam neatvežė jokių naujų stogo dangos lapų. Tai, kad nuo namo stogo krintančios plytos sugadino ne kelis balkono stogelio dangos lapus, o pažeidė visos stogelio dangos sandarumą paaiškėjo vėliau, kai prasidėjus lietingam orui per sutrūkinėjusią stogelio dangą į balkoną ėmė tekėti vanduo.

Teismo posėdyje atsakovas S. K. pakeitė savo poziciją dėl ieškinio reikalavimo: neginčijo aplinkybės, kad 2011 m. liepos mėnesį jo samdyto rangovo UAB „Gedmita“ darbuotojams atliekant gyvenamojo namo stogo remonto darbus buvo padaryta žala ieškovo turtui; patvirtino aplinkybę, kad ieškovas buvo du kartus kreipęsis į jį dėl padarytos žalos atlyginimo, kad jis skambino stogo remonto darbus atlikusios UAM „Gedmita“ direktoriui ir derino su juo laiką, kada bus tvarkomas sugadintas ieškovo balkono stogelis. Tačiau teismo psėdyje atsakovas nesutiko su reikalaujama priteisti žalos suma, nurodydamas, kad ji yra per didelė, nes UAB „Žygesta“ 2013-07-22 darbų sąmatoje nurodytos brangios medžiagos, sąmatoje nurodyta kaina 2078,94 Lt beveik sutampa su UAB „Skena“ paskaičiuota remonto kaina 2081,58 Lt, į kurią įskaičuota ir pastolių įrengimas, o remontuojant ieškovo balkoną 2013 m. rugsėjo mėnesį jokie pastoliai nebuvo statomi. Taip pat nesutinka apmokėti visų stogelio dangos lakštų vertės, todėl prašo mažinti žalos dydį, išskaičiuojant pastolių montavimo kainą ir nesugadintų, tačiau pakeistų stogelio dangos lakštų kainą. Atsakovas nurodė, kad darbuotojas, atlikęs ieškovo balkono stogelio remonto darbus, atvyko automobiliu be skiriamųjų ženklų, nedėvėjo specialios su skiriamaisiais ženklais aprangos, todėl mano, kad balkoną ieškovui remontavo ne UAB „Žygesta“, o privatus asmuo, kad ieškovas realiai nemokėjo 2078,95 Lt už darbą ir kad tokie pinigai gali būti neapskaityti UAB „Žygesta“ buhalterijoje, nes pagal darbų atlikimo, PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir kasos pajamų orderio datas matyti, kad pinigai sumokėti iš anksto dar neatlikus darbų ir jų nepriėmus; nėra atliktų darbų priėmimo akto. Teigė, kad ieškovas vengė kilusį ginčą spręsti taikiai, nebendradarbiavo su trečiojo asmens UAB „Gedmita“ atstovu, ketinusiu savo lėšomis suremontuoti sugadintą balkono stogelio dangą tuo pašalinant ieškovui padarytą žalą.

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, pripažindamas žalos padarymo faktą, tačiau nesutikdamas su žalos dydžiu; prašė atsižvelgti, kad ieškovas vengė bendradarbiauti su trečiuoju asmenu, nuvykus į ieškovo butą, niekas neatidarė durų, neatsiliepė į telefono skambučius. Atstovas nurodė, kad neturi įrodymų, patvirtinčių aplinkybę, jog tuoj po žalos padarymo buvo nupirktas ir ieškovui perduotas sudaužytas stogelio dangos lakštas, kadangi nuo atliktų stogo remonto darbų praėjus nemažai laiko nėra galimybės nustatyti kokie konkretūs darbininkai vykdė tuos darbus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Išklausius šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2011 m. liepos 25 d. iki rugpjūčio 24 d. buvo atliekami daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbai. Minėtus darbus atliko UAB „Gedmita“, vykdydama 2011 m. liepos 18 d. pasirašytos tarp UAB „Gedmita“ ir atsakovo S. K. rangos sutarties Nr.2011/07/18 įsipareigojimus (38 b.l.).

Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas Nr.37, esantis penkiaaukščiame daugiabučiame name adresu Neries g. 5, Domeikava, Kauno raj. (6-7, 42-43 b.l.).

2011 m. liepos mėnesį atliekant UAB „Gedmita“ stogo remonto darbus nuo stogo krentančios plytų nuolaužos sudaužė ieškovui priklausančio buto, esančio ketvirtame aukšte, įstiklinto balkono stogelio dangą, dėl ko stogelis tapo nesandarus, pro jį į balkoną pradėjo bėgti lietaus vandenys. Tuo ieškovo turtui buvo padaryta žala. Nors atsakovas atsiliepime teigė, kad ieškovas neįrodė, jog plytų nuolaužos, kritusios ant ieškovo balkono stogelio, tikrai buvo atskilusios nuo namo sienos ir kad jos galėjo nukristi ant ieškovo stogelio, tačiau teismo posėdyje atsakovas šios aplinkybės neginčijo, ją pripažino. Taip pat šią aplinkybę pripažino ir trečiojo asmens UAB „Gedmita“ atstovas. Tai, kad pagal 2011 m. liepos 18 d. pasirašytą rangos sutartį Nr.2011/07/18 UAB „Gedmita“ darbuotojams 2011 m. liepos mėnesį atliekant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbus nuo stogo krito plytų nuolaužos ant ieškovui priklausančio buto įstiklinto balkono stogelio ir jį sudaužė, dėl ko ieškovui buvo padaryta žala, patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kurie paaiškino, kad svečiuojantis pas ieškovą bute pasigirdo didelis triukšmas balkone, išėję pažiūrėti į balkoną pamatė ant stogelio užkritusius plytgalius, stogelio dangoje matėsi skylės, keli plytgaliai buvo įkritę į balkoną; ieškovas tuoj pat išbėgo pasiaiškinti kas atsitiko ir netrukus į butą sugrįžo su kažkokiu darbininku, kuris apžiūrėjo balkoną, skambino kažkam ir pažadėjo viską sutvarkyti; paaiškėjo, kad darbininkams remontuojant namo stogą netyčia nuo jo ėmė kristi plytos. Ieškovui priklausančio buto balkono stogelio dangos apgadinimą patvirtina ir į bylą pateiktas UAB „Skena“ ieškovui padarytos žalos nustatymo aktas Nr.12-12/06 (45-46 b.l., prijungtas priedas prie nagrinėjamos bylos). Taigi, darytina išvada, kad žalos faktas yra įrodytas – ieškovui žala buvo padaryta dėl UAB „Gedmita“ darbuotojų, vykdančių stogo remonto darbus pagal 2011-07-18 sudarytą rangos sutartį, nerūpestingumo.

Ieškovas savo reikalavimą priteisti žalą iš atsakovo S. K. grindžia CK 6.263 str., 6.264 str. Tačiau teismas mano, kad ginčo sprendimui vadovautis CK 6.264 str. nuostatomis nėra pagrindo, kadangi minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokie asmenys laikomi darbuotojais. Byloje nustatyta, kad UAB „Gedmita“ darbuotojų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala, su atsakovu S. K. nesiejo darbiniai ar tarnybiniai santykiai.

Bylos duomenys patvirtina, kad daugiabučio namo stogo remonto darbus organizavo atsakovas S. K., jie buvo atliekami šio atsakovo iniciatyva ir jo nurodymu. 2011 m. liepos 18 d. rangos sutartis Nr.2011/07/18, pasirašyta tarp UAB „Gedmita“ ir atsakovo S. K., patvirtina, kad atsakovas kaip fizinis asmuo sudarė sutartį namo stogo remontui, samdė rangovą atlikti minėties darbams (38 b.l.). Pasirašytoje rangos sutartyje nebuvo aptartas atsakomybės klausimas dėl žalos, atsiradusios tretiesiems asmenims vykdant rangos sutartį (šiuo atveju - ieškovui), atlyginimo. Taigi, pasirašęs rangos sutartį ir pasamdęs rangovą, atsakovas prisiėmė atsakomybę tinkamai organizuoti stogo remonto darbus, kad juos atliekant nebūtų padaryta žala ir nenukentėtų kiti namo bendraturčiai (CK 6.263 str.). Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos ginčo sprendimui taikytinos CK 6.263 str. ir 6.265 str. normos, numatančios atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Gedmita“ solidariąją atsakomybę, kylančią iš delikto. Ieškovas savo reikalavimą nukreipė į vieną iš solidariųjų atsakovų. Pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje ieškovui buvo siūloma tikslinti atsakovus, tačiau ieškovas patvirtino, kad žalos atlyginimą prašo priteisti iš atsakovo S. K., nes jis organizavo stogo remonto darbus, tačiau neužtikrino jų atlikimo saugumo. CK 6.6 str. 4 d. numato esant solidariai skolininkų pareigai kreditoriaus teisę reikalauti įvykdyti prievolę tiek iš visų skolininkų bendrai, tiek iš bet kurio iš jų vieno, o taip pat tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą, nukreiptas į atsakovą S. K., yra pagrįstas įstatymu- CK 6.265 str., 6.6 str. 4 d., 6.263 str.

Ieškovas prašo priteisti 2444,58 Lt žalą, kurią sudaro UAB „SKENA“ apskaičiuota 2081,58 Lt suma balkono stogelio dangos suremontavimui ir jo sumokėti 363 Lt UAB „SKENA“ už žalos nustatymą (8, 45-46 b.l.).

Nustatyta, kad 2013-07-22 ieškovas sudarė su UAB „Žygesta“ rangos sutartį Nr.13/07/22 dėl stogelio dangos remonto (99-100 b.l.). Remonto darbai pagal minėtą sutartį buvo atlikti 2013 m. rugsėjo mėnesį, t.y. iki teismo posėdžio. Už atliktus darbus ieškovas sumokėjo 2078,95 Lt. (97-98 b.l.).

Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Ieškovas pateikė byloje įrodymus, pagrindžiančius jo turėtų išlaidų dėl sugadinto turto atstatymo dydį - 2078,95 Lt (97-98 b.l). Nors ieškovas prašo priteisti 2012-12-10 UAB „Skena“ aktu Nr.12-12/06 nustatytą žalos dydį -2081,58 Lt (45-46 b.l., prijungtas priedas prie nagrinėjamos bylos), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo dienai ieškovui priklausantis turtas, kuriam buvo padaryta žala, yra atkurtas, todėl teismas mano, kad ieškovui priteistinos jo realiai patirtos išlaidos sužalotam turtui atkurti (tiesioginiai nuostoliai) – 2078,95 Lt (CK 6.249 str. 1 d.).

Atsakovas nesutiko su tuo, kad krentančioms plytų nuolaužoms išmušus skyles keliose balkono stogelio dangos plokštėse reikėjo keisti visą dangą. Jo nuomone, būtų pakakę pakeisti tik skylėtas plokštes ir todėl prašo sumažinti žalos dydį, įvertinant sugadintų stogo dangos lakštų kiekį. Tačiau šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje esantis UAB „Skena“ žalos vertinimo aktas patvirtina, kad buvo pažeisti balkono stogelio PVC ir bituminiai banguoti lakštai, dėl ko visa danga tapo nesandari ir ją būtina keisti (45-46 b.l., prijungtas priedas prie nagrinėjamos bylos).

Atsakovas teigia, kad 2013-08-30 UAB „Žygesta“ išrašyta PVM sąskaita faktūra serija ŽGS Nr.187 (98 b.l.) ir 2013-09-24 UAB „Žygesta“ išrašytas kasos pajamų orderio kvitas serija ŽGS Nr.19 (97 b.l.), pagal kurį UAB „Žygesta“ gavo iš ieškovo L. Š. 2078,95 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ŽGS Nr.187 nėra pakankami įrodymai ieškovo patirtos žalos dydžiui nustatyti, nes, jo manymu, minėti dokumentai nepatvirtina fakto, kad ieškovas tikrai sumokėjo būtent 2078,95 Lt už balkono stogo remontą; atsakovas mano, kad ieškovui balkono stogelį remontavo ne UAB „Žygesta“, o privatus asmuo, nes nėra atliktų darbų priėmimo akto, ir kad kasos pajamų orderio kvite serija ŽGS Nr.19 įrašyta pinigų suma gali būti neapskaityta UAB „Žygesta“ buhalterijoje, nes pagal darbų atlikimo, PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir kasos pajamų orderio datas matyti, kad pinigai sumokėti iš anksto dar neatlikus darbų ir jų nepriėmus. Teismas atmeta šiuos atsakovo teiginius, kadangi jie grindžiami tik atsakovo prielaidomis. Atsakovas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie leistų teismui pagrįstai suabejoti ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų tikrumu, jų patikimimu; teismas neturi duomenų, kad jie yra neteisingi (CPK 177, 178, 185 str.).

Atsakovas prašo mažinti žalos dydį, išskaičiuojant iš jo pastolių montavimo kainą, nes atliekant balkono stogelio remontą pastoliai nebuvo montuojami, o į kainą buvo įskaičuotas ir pastolių įrengimas. Teismas šį atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi kaip matyti iš Darbų sąmatos (99 b.l.), pastolių įrengimas remonto darbų sąraše nėra numatytas ir pinigine išraiška nėra vertintas. Todėl nėra pagrindo mažinti žalos dydį šiuo atsakovo motyvu.

Trečiasis asmuo taip pat teigė, kad ieškovo prašoma priteisti žala yra per didelė, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus duomenis apie jo patirtas išlaidas atstatant sužalotą turtą, todėl teismas minėtus trečiojo asmens argumentus vertina kaip nepagrįstus.

Kiti atsakovo išsakyti argumentai dėl ieškinio netenkinimo, kad ieškovas nemoka mokesčių ir yra skolingas namo bendrijai, kad 2012-03-27 įsikūrus namo bendrijai jis nestoja į bendrijos narius, tyčia aštuoniolika mėnesių neteikdamas ieškinio leido žalai atsirasti, kad ieškovo įrengta uždara patalpa jam priklausančio buto balkone yra neteisėta statyba, nėra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku, todėl atmestini. Atsakovas teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad ieškovas du kartus kreipėsi į jį dėl padarytos žalos atlyginimo, kad jis tarpininkavo ieškovui tariantis su UAB „Gedmita“ dėl sugadinto stogelio sutvarkymo, kad stogo remonto rangos darbus atlikusios bendrovės vadovas telefonu žadėjo sutvarkyti ieškovui sugadintą turtą. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas siekė spręsti kilusį ginčą bendru sutarimu, tačiau netesint pažadų, ieškovas pateikė teismui ieškinį, nepraleidęs įstatymo nustatyto ieškinio pateikimo termino, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas tyčia vilkino ieškinio pateikimą ir sudarė prielaidas žalai atsirasti.

Atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, kad ieškinys turi būti atmestas, kadangi pareikštas ne tam atsakovui - jo nuomone, atsakovu šioje byloje turėjo būti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „Neris 5“, kuri yra visų namo bendrijos narių atstovė ir visų namo prievolių teisių perėmėja. Šiuo klausimu teismas yra priėmęs 2013 m. birželio 17 d. nutartį, kurioje išsamiai išdėstyti motyvai dėl DNSB „Neris 5“ atsisakymo įtraukti į procesą bendraatsakovu ar trečiuoju asmeniu (72-73 b.l.). Todėl atsakovo argumentai dėl netinkamo atsakovo atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovas kaip patirtą žalą vertina UAB „Skena“ sumokėtus 363 Lt už atliktą žalos nustatymą (8 b.l.) ir prašo ją priteisti iš atsakovo. Tačiau šios ieškovo patirtos išlaidos nėra jam padaryta žala, remiantis CPK 88 str. 1 d. 1 p. jos vertintinos kaip ieškovo procesinės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu ir jų priteisimas svarstytinas, remiantis CPK 93 str.

Teismas, remdamasis išdėstytų motyvų visuma ir įvertinęs tai, kad atsakovas teismo posėdyje ginčijo tik žalos dydį, neginčydamas kitų civilinės atsakomybės sąlygų, jas pripažino, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žalos dydis (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas – iš atsakovo ieškovui priteistina 2078,95 Lt žalos atlyginimo – CK 6.263 str., 6.265 str., 6.6 str. 4 d.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Ieškovas teismui pateikė įrodymus apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas : 363 Lt, sumokėtus UAB „SKENA“ už žalos dydžio nustatymą (8 b.l.).

Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 11 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-12-T-1819-4059 ir 2013 m. birželio 21 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-13-P-1819-2823 nagrinėjamoje byloje ieškovui L. Š. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti jį pirmosios instancijos teisme, atleidžiant ieškovui 100% nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (5, 84 b.l.) – CPK 83 str. 1 d. 14 p. Valstybė, teikdama ieškovui teisines paslaugas ir skirdama advokatą atstovauti jį teisme, turėjo 1600 Lt išlaidų, kurias sudaro 780 Lt už procesinių dokumentų rengimą ir 820 Lt už advokatės atstovavimą teisme (96 b.l.).

Taip pat valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu byloje, sudaro 36,15 Lt (2 b.l.).

Kadangi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 11 d. ir 2013 m. birželio 21 d. sprendimais ieškovas yra atleistas 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Taigi, ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistina ieškovui 363 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (8 b.l.), o valstybei - 1600 Lt išlaidų už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (96 b.l.), 72 Lt žyminio mokesčio ir 36,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1d. 1p., 88 str. 1d. 1 ir 3 p., 92, 93 str. 1d., 96, 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268-270 str., 279 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2078,95 Lt (du tūkstančiai septyniasdešimt aštuoni Lt 95 ct) žalos atlyginimą ir 363 Lt (trys šimtai šešiasdešimt trys litai) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) išlaidų už ieškovui L. Š. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300 banke „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, 72 Lt (septyniasdešimt du litai) žyminio mokesčio ir 36,15 Lt (trisdešimt šešis litus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300 banke „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.