Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovui K. Ch.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. T. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. M., Kelmės rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškėjos atstovė advokatė Virginija Pluščiauskienė teismo posėdyje be pareiškime nurodytų aplinkybių papildomai paaiškino, kad pareiškėja neturėjo galimybių grįžti į Lietuvą po tėvo mirties ir iki 2023 m. nebuvo grįžusi. Paaiškino, kad iš pradžių žemės sklypais naudojosi sūnus K., tačiau vėliau žemės sklypus naudojo ir prižiūrėjo ūkininkas A. Ž. Su sūnumi K. pareiškėja bendravo telefonu. Žemės sklypai buvo prižiūrėti, nebuvo apleisti. Baudos dėl nepriežiūros nepaskirtos. Kadangi J. G. buvo pensininkas, todėl jam nebuvo skaičiuojamas žemės mokestis, tačiau pasikeitus savininkui, jis bus paskaičiuotas ir jį pareiškėja sumokės. Pareiškėjai niekas nepatarė kreiptis į Lietuvos ambasadą dėl palikimo priėmimo ar kitų klausimų. Suinteresuotas asmuo S. M. dėl sveikatos problemų jau apie 10 m. nieko neįsileidžia ir su niekuo nebendrauja. Iki tol S. M. greičiausiai nežinojo apie atsiradusį ir nepriimtą tėvo palikimą, nes ji gyvena Kelmėje netoli notaro, tikrai būtų nuėjusi ir priėmusi palikimą.

3. Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti viešo paskelbimo būdu.

5. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovas K. Ch. nurodė, kad nuo 2006 m. tarnyba nėra gavusi skundų dėl to, kad žemės sklypai yra apleisti ar netinkamai naudojami, tyrimo neatliko, pretenzijų J. G. įpėdiniams dėl žemės sklypų tarnyba nereiškė. Mano, kad byloje nėra pakankamai objektyvių argumentų ir įrodymų, kad pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Pažymėjo, kad nuo 2006 m. praėjo labai ilgas laiko tarpas, pareiškėja gyveno užsienyje, tačiau galėjo kreiptis į ambasadą dėl palikimo, galėjo atsisakyti palikimo ir leisti priimti palikimą savo vaikams. Mano, kad žodinis pavedimas dėl žemės sklypų tvarkymo yra neįrodytas. Jei pareiškimas būtų atmestas, spręstų klausimą dėl palikimo priėmimo valstybės vardu ar turto pripažinimo bešeimininkiu.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

7. Iš mirties liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos E. T. ir suinteresuoto asmens S. M. tėvas J. G. Po J. G. mirties liko palikimas, kurį be kita ko sudaro 0,4700 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,5300 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad dėl po J. G. palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, J. G. testamento nebuvo sudaręs.

8. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

9. Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po palikėjo J. G. mirties atsirado palikimas. Pareiškėja, mirus tėvui J. G., pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, nes nurodė savo sūnums K. ir T. neapleisti žemės sklypų, žemę dirbti arba leisti ja naudotis kitam asmeniui. Kaip teismo posėdyje patvirtino liudytojas K. T., jam mama šį nurodymą davė telefonu, paaiškino, kad iš pradžių jis su broliu dar ūkininkavo, tačiau 2006 m. leido ūkininkui A. Ž. naudotis žemės sklypais. Liudytojas A. Ž. teismo posėdyje patvirtino, kad su pareiškėjos vaikais kalbėjo dėl žemės sklypų naudojimo, žemės sklypai yra nedidelio ploto, įsiterpę į kitus žemės sklypus. Žemės sklypais naudojosi žodinės panaudos sutarties pagrindu, sklypus nušienaudavo, parveždavo šieną, po to užsiėmė augalininkyste, augino grūdines kultūras (kviečius miežius, rapsus, gal dar ir žirnius), nurodė, kad be pareiškėjos nurodymo jos vaikai nieko negalėjo daryti. Todėl įvertinus tai, kad valstybės institucijos ir savivaldybė nėra gavusi skundų dėl apleistų ar netinkamai naudojamų J. G. žemės sklypų, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus liudytojų parodymus, įvertinus tai, kad pareiškėja iš užsienio grįžo tik 2023 m., ir ji nėra teisininkė, jai nebuvo žinoma, kaip galėtų susitvarkyti paveldėjimo klausimus būdama užsienyje, spręstina, kad tokiu būdu – duodama žodinį nurodymą savo vaikams, kad šie prižiūrėtų ir tvarkytų žemės sklypus arba leistų kitam asmeniui jais naudotis – iš esmės tvarkė nekilnojamąjį turtą, t. y., valdė ir naudojo palikėjo turtą. Teise valdyti šį turtą pareiškėja naudojasi atvirai iki šiol. Įstatyminė pirmos eilės įpėdinė S. M. dėl jos tėvo J. G. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, pretenzijų dėl po jo mirties atsiradusio palikimo naudojimo pareiškėjai ar jos vaikams nereiškė.

10. Tai reiškia, kad pareiškėja E. T. tėvo J. G. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo J. G. mirties, tačiau pareiškėja laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą ir turtines teises negavo.

11. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

12. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja E. T. mirusiojo tėvo J. G. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

13. Kadangi suinteresuoto asmens S. M. gyvenamoji vieta nežinoma, suinteresuotas asmuo nedirba, jai sprendimas įteiktinas viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ pranešimą (CPK 130 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 130 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad, (duomenys neskelbtini) mirus J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), jo dukra E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo J. G. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti iš karto po tėvo mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimą suinteresuotam asmeniui S. M. įteikti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ paskelbiant tokio turinio teismo pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. rugpjūčio 23 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-8847-1119/2024 pagal pareiškėjos E. T., gim. (duomenys neskelbtini), patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. M., gim. (duomenys neskelbtini), Kelmės rajono savivaldybės administracijai, kodas 188768730, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos apsaugos ministerijos, kodas 188704927, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuoto asmens S. M. gyvenamoji vieta nežinoma, todėl sprendimas suinteresuotam asmeniui įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Suinteresuotas asmuo informuojamas, kad sprendimas laikomas jai įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose (Algirdo Juliaus Greimo g. 77, Šiauliai). Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis posėdžių sekretorės tel. 8 41 505009.“

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.