Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. ir nuteistojo M. C. gynėjos apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo :

V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., 302 str. 1 d. ir nubaustas galutine bausme – laisvės atėmimu ketveriems metams;

M. C. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d. ir nubaustas galutine bausme – laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams.

Iš M. C. ir V. J. solidariai priteista : A. L. 5484,79 Lt turtinei žalai ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui – 352,44 Lt už A. L. išmokėtą ligos pašalpą.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. C. ir V. J. nuteisti už tai, kad 2008 m. lapkričio 3 d., apie 22 val., jie, veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į nukentėjusiojo A. L. nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), kur panaudojo fizinį smurtą prieš jį ir pagrobė įvairaus nukentėjusiojo turto už 5484,79 lito, jo asmens tapatybės kortelę Nr. 10848287 ir socialinio draudimo pažymėjimą Nr. SD 1961910.

Iš nuteistojo V. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliantas neigia padaręs nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir pateikia savąjį byloje esančių įrodymų vertinimą. V. J. abejoja liudytojo M. Č. parodymų, apelianto manymu, prieštaraujančių nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymams, teisingumu. Nuteistasis tvirtina pažįstąs M. C., tačiau neigia įvykio dieną matęsis su juo. Be to, V. J. abejoja ir DNR ekspertizės išvadomis, nes jo DNR pavyzdžiai buvo paimti du kartus, nukentėjusiojo bute jis nebuvo ir kaip ten atsirado jo DNR, jis nesupranta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, V. J. teigia, jog įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, byloje nėra.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl bylos įrodymų vertinimo

Esminiai abiejų apeliacinių skundų argumentai yra siejami su, apeliantų nuomone, netinkamu byloje surinktų įrodymų vertinimu, t.y. abu apeliantai kritikuoja liudytojų M. Č., I. B. bei N. Z. parodymus; tvirtina, kad pats nukentėjusysis jį užpuolusių asmenų nematė; siūlo vadovautis nuteistųjų parodymais, kad jie plėšimo nepadarė. V. J. be to abejoja specialisto išvada, nes kraujas DNR tyrimui iš jo tyrimo metu buvo paimtas du kartus. Visi šie argumentai nėra pagrįsti.

Kalbant apie paminėtų liudytojų parodymus, juos patikrinus ir sutikrinus su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis, matyti, jog paminėtų liudytojų parodymai iš esmės sutampa, patvirtina vieni kitus bei yra pilnai patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, todėl juos atmesti ar vertinti kritiškai, kaip kad tai siūlo daryti apeliantai, kolegija neturi jokio pagrindo. O būtent, apeliantų kritikuojamus M. Č. parodymus, šis liudytojas patvirtino parodymo atpažinti metu, kuomet jis atpažino nuteistąjį V. J. kaip asmenį, kuris su M. C. vakare nuėjo iš paskos nukentėjusiojo. Po to įvykio vakarą, pagal duomenis byloje, nuteistųjų kartu niekas daugiau nebematė. Apeliantai iš dalies teisūs, kad pats nukentėjusysis A. L. nematė kas jį užpuolė ir apiplėšė. Tačiau, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad iš jo buto be kitų daiktų buvo pagrobtas nešiojamasis kompiuteris, muzikinis centras, mobilaus ryšio telefonas „Nokia N95“, nuo kaklo nuplėšta ir pagrobta masyvi sidabrinė grandinėlė. Toliau, pagal to paties M. Č. bei liudytojo I. B. parodymus, kitą dieną M. C. jau ėmė ne tik girtis, kad naktį sumušė ir apiplėšė A., pagrobdami aukščiau paminėtus nukentėjusiojo daiktus, tačiau turėjo su savimi iki tol M. Č. nematytą pakankamai brangų mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, išsitarė jau pardavęs kompiuterį bei muzikinį centrą. I. B. matė ant M. C. kaklo sidabrinę grandinėlę, kurią iš vakaro turėjo nukentėjusysis. Abu paminėti liudytojai parodė, kad kitą dieną M. C. turėjo pinigų. Akivaizdu, kad jų šis nuteistasis gavo pardavęs N. Z. iš nukentėjusiojo pagrobtą mobilaus ryšio telefoną – tai vėl gi matyti iš nuoseklių M. Č. bei N. Z. parodymų. Kad asmeniškai pats M. C., dalyvaujant M. Č., N. Z. pardavė telefoną, parodė N. Z., kuris, kas matyti iš jo parodymų, M. C. iki tol pažinojo tik iš matymo. Pagaliau, kad M. C. pardavė N. Z. būtent iš nukentėjusiojo pagrobtą telefoną, įrodo byloje esantys ir teismo nuosprendyje nurodyti kiti faktiniai duomenys – nukentėjusysis pateikė pagrobto telefono dokumentus, kuriuose esantis telefono IMEI kodas sutapo su kodu mobilaus ryšio telefono, kurį N. Z. įsigijo iš M. C. 2008-11-04 pavakary, ir įsidėjęs savo SIM kortelę, telefoną aktyvavo 2008-11-04 16.31 val. Kolegijos nuomone, visų šių duomenų pakanka tvirtinti, kad M. C. dalyvavo A. L. turto plėšime 2008-11-03 vakare, t.y. padarė nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu.

Nuteistasis M. C. tiek tyrimo metu, tiek teisme neigė padaręs šiuos nusikaltimus. Jis parodė, kad 2008-11-03 vakare į namus grįžo vienas, apie 19 val., ir daugiau išėjęs niekur nebuvo, išskyrus apie 23 val. parūkyti į kiemą. Jo prašymu apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti nauji liudytojai T. D. bei V. V. B., kurie, nuteistojo tvirtinimu, matė jį įvykio vakare ir galėtų patvirtinti jo alibi. Tačiau, abu apklausti liudytojai neprisiminė tikslios įvykio dienos. T. D. parodė, kad M. C., būdamas blaivus, pas jį atėjo apie 21.30 ir išėjo vienas, pabuvęs 1 – 2 valandas. Anot liudytojo, jiedu nevartojo alkoholio, klausėsi muzikos, bendravo, išeidavo parūkyti. Gi pagal liudytojos V. V. B. parodymus, M. C. jau akivaizdžiai girtą T. D. parvedė prilaikydamas už rankos tarp 21 ir 22 val. Iš to aiškiai matyti, kad paminėtų liudytojų parodymai (dėl laiko, kada pagal jų parodymus M. C. grįžo į namus, dėl nuteistojo girtumo) akivaizdžiai skiriasi ne tik tarpusavyje, bet prieštarauja ir M. C. parodymams, kad jis įvykio vakarą į namus grįžo vienas, buvo girtas, nes prieš tai buvo išgėręs 4 didelius bokalus alaus. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teisme šis nuteistasis apie savo girtumą pasakojo kitaip – jis tvirtino, kad girtas nebuvo ir nesijautė, nes buvo išgėręs tik du mažus bokalus alaus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas T. D. buvo paprašytas apklausti tik apeliacinės instancijos teisme (tyrimo metu ir apylinkės teisme tokio prašymo nebuvo), ir be to jis pripažino dalyvavęs viename iš teismo posėdžių pirmos instancijos teisme ir klausęsis kitų proceso dalyvių parodymų. Esant tokioms aplinkybėms, nustačius esminius prieštaravimus tarp nuteistojo bei paminėtų liudytojų parodymų, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo jais vadovautis ir pripažinti juos teisingais, todėl liudytojų T. D. bei V. V. B. parodymus kolegija atmeta.

Nuteistasis V. J. skunde nurodo, kad M. Č. parodymai, jog jis matė jį ir M. C. vakare kartu, kad jiedu nuėjo iš paskos nukentėjusiojo, yra neteisingi, nes prieštarauja jo paties (apelianto), I. B., M. C. bei nukentėjusiojo parodymams, kad nė vienas jų apelianto įvykio vakarą nematė. Tačiau, čia jokių prieštaravimų nėra. Pagal M. Č. parodymus, nuteistasis V. J. su M. C. susitiko jau nukentėjusiajam A. L. einant į namus, t.y. kai I. B. jau buvo išėjęs į kitą alaus barą, todėl ir negalėjo matyti apelianto. Pats nukentėjusysis pagal įvykio aplinkybes buvo smarkiai girtas ir nematė bei nepažino nei vieno jį užpuolusio asmens. Pastebėtina, kad pagal jo parodymus, jis dėl girtumo iš viso blogai prisiminė įvykio vakaro aplinkybes, todėl visiškai realu, kad eidamas pakeliui į namus pilnai galėjo ir nematyti, ir neįsidėmėti prieš tai jam nematyto V. J.. O tai, kad M. C. taip pat tvirtina 2008-11-03 vakare nematęs V. J., nėra nieko stebėtino, nes abu nuteistieji yra suinteresuoti šios bylos baigtimi ir abu vienodai siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to apeliantas abejoja byloje esančia jo DNR ištyrusių specialistų išvada, nes lyginamasis jo seilių pavyzdys tyrimo metu buvo imtas du kartus. Tačiau, dėl šio įrodymo vėl gi jokių abejonių negali būti, nes atliekant pirminį tyrimą (specialisto išvada Nr. S 72/09 (01) R749/09) nebuvo gautas pateikto pavyzdžio (V. J. seilių) DNR profilis ir patys specialistai išvados patikslinimui paprašė atsiųsti naują V. J. seilių arba kraujo pavyzdį (1 t., 23 – 24 b.l.). Atliktas antrasis tyrimas beveik kategoriškai patvirtino, jog įvykio vietoje paimtoje nuoplovoje nuo interneto kabelio jungties rastas dalinis vyriškos lyties asmens DNR profilis priklauso V. J.. Paties biologinio pėdsako paėmimo nuo interneto kabelio aplinkybės įvykio vietos apžiūros metu taip pat nekelia jokių abejonių, todėl šis įrodymas visiškai teisėtas ir neginčijamai patvirtina, kad nuteistasis V. J. buvo įvykio vietoje – A. L. bute. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė ir dar vieną įrodymą – tai M. Č. parodymus, iš kurių matyti, jog M. C. pats jam pasipasakojo, kaip kartu su V. J. apiplėšė nukentėjusįjį ir ką maždaug kiekvienas iš jų veikė įvykio vietoje.

Nuteistojo M. C. gynėjo apeliacinės instancijos teisme išsakytas argumentas, kad liudytojas M. Č. turėjo pagrindą apkalbėti jo ginamąjį, nes pastarasis M. Č. nurodė kaip bendrininką 2009-03-19 prokuroro nutarimu nutrauktame tyrime dėl 2008-11-19 įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. (2 t., 52 – 53 b.l.) taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Pirmiausiai, iš gynėjo nurodyto nutarimo matyti, jog gynėjo nurodomas ikiteisminis tyrimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) vaistinės stiklo išdaužimo buvo nutrauktas abiem įtariamiesiems (M. C. ir M. Č.), ir jiems jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Iš to paties nutarimo turinio seka, kad M. Č. pradžioje tyrimo neneigė padaręs šį nusikaltimą, tik vėliau pakeitė savo parodymus. Taigi, šis tyrimas tikrai nerodo išankstinio M. Č. nusistatymo prieš M. C.. Antra, M. Č. parodymus patvirtino N. Z., iš dalies – I. B., bei jau minėti kitų tyrimo veiksmų protokolų duomenys, kuriais nei nuteistųjų gynėjai, nei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti. Pagaliau, iš duomenų apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje matyti, jog ne M. Č. parodymai pastūmėjo tyrimą dėl A. L. turto plėšimo bei dokumentų pagrobimo pirmyn, o kiti duomenys, t.y. tyrėjų elektroniniu paštu gauta informacija, jog 2008-11-04 buvo aktyvuotas iš nukentėjusiojo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas ir nustatyta konkreti SIM kortelė, kurios Nr. 8 642 46787. Kaip buvo nustatyta vėliau, šis telefono numeris priklausė N. Z., jis byloje apklaustas 2008-12-17 (1 t., 99 – 101 b.l.), t.y. gerokai anksčiau nei pirmus parodymus apie įvykį davė M. Č. (pastarasis apklaustas tik 2009-01-27). Iš viso to matyti, kad M. Č. parodymai tėra vienas iš įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę šioje baudžiamojoje byloje, ir ne jie vieninteliai, o visas įrodymų visetas lemia galutinę išvadą, kad nuteistieji skundžiamu nuosprendžiu visiškai pagrįstai pripažinti kaltais.

Kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo M. C. gynėjo Vytauto Kupcikevičiaus baigiamosiose kalbose paminėtu argumentu, kad apylinkės teismas, prokurorui nepateikus naujo kaltinimo, nuosprendžio aprašomojoje dalyje pakeitė nuteistųjų padarytų nusikaltimų datą iš 2008-11-04 (tokia ji nurodyta kaltinamajame akte) į 2008-11-03, ir šio pakeitimo motyvų nuosprendyje neaptarė. Tai neabejotinas šio nuosprendžio trūkumas, tačiau jis šiuo atveju nelaikytinas esminiu, dėl ko visas teismo nuosprendis turėtų būti pripažintas neteisėtu. Pirmos instancijos teismo posėdžio protokole (2 t., 144 b.l.), baigus teisminį bylos įrodymų tyrimą, yra užfiksuotas prokurorės siūlymas teismui laikyti šią klaidą technine ir pripažinti, kad nuteistieji nusikaltimus padarė 2008-11-03. Nei patys nuteistieji, nei apylinkės teisme dalyvavusios jų gynėjos dėl šio prokurorės siūlymo neturėjo jokių pastabų ar klausimų, nepareiškė noro papildomai pertraukai pasiruošti gynybai ir pan. Kita vertus, nė vienas iš apeliantų savo skunduose nekėlė klausimo, kad toks įvykio datos pakeitimas skundžiame nuosprendyje kažkaip atsiliepė jų gynybos pozicijai ar turėjo kokios nors kitokios įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams.

Todėl, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad abu nuteistieji 2008-11-03 įvykdė A. L. turto plėšimą bei pagrobė jo dokumentus.

Dėl bausmių

Abu apeliantai neskundžia nuteistiesiems paskirtos bausmės dydžio. Iš tiesų, skundžiamame teismo nuosprendyje apylinkės teismas nurodė pakankamai išsamius bausmių nuteistiesiems skyrimo motyvus, skirdamas bausmę teismas tinkamai ir teisingai taikė BK 41, 54 str. nuostatas, individualizavo bausmes kiekvienam, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jiems paskirtos bausmės šiuo atveju yra neteisingos. Subendrindamas bausmes M. C. apylinkės teismas teisingai vadovavosi BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 9 d.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo M. C. gynėjo prašymu buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė M. C., kurios metu nuteistąjį ištyrę ekspertai nustatė, jog šis nuteistasis yra pakaltinamas. Ekspertai patvirtino, kad nuteistasis šiuo metu gali pilnai (visiškai) teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti. Kita vertus, M. C. nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, padarymo metu jau buvo pilnametis; iki tol jis buvo teistas ne vieną kartą; šiuo nuosprendžiu nuteistas už du nusikaltimus, iš kurių vienas, yra sunkus; ir nors jam ir buvo nustatyti nežymūs jo psichinės sveikatos sutrikimai, jie, kolegijos nuomone, nėra ir negali būti vertinami kaip aplinkybės, kurioms esant galima būtų spręsti, jog nuteistasis pagal savo socialinę brandą gali būti prilygintas nepilnamečiui ir todėl jam galėtų būti taikomos BK 81 str. 2 d. nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

M. C. ir V. J. gynėjos apeliacinius skundus atmesti.