Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. K.

tretiesiems asmenims M. B.,N. L.

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civ. bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį J. M. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šeimoje augo trys vaikai: jis ir dvi seserys. Tėvai, A. K. ir P. K. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą VĮ Registrų centre tėvo A. K. vardu. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) įregistruotas mamos P. K. vardu .

(duomenys neskelbtini) jo tėvas A. K. mirė.

Po A. K. mirties mama liko gyventi bendrosios jungtnės sutuoktinių nuosavybės įgytame name, valdė paveldėtą turtą. Jis padėdavo atlikti ūkio darbus, tvarkydavo mamos namus, atveždavo jai maisto. Apie 1991 metus mamai buvo diagnozuota akių glaukoma, dėl minėtos ligos mamai buvo atlikta akių operacija. 2005 metų žiemą mamos sveikata pablogėjo. Ji silpnai matė, sutriko atmintis, buvo atvejų, jog ji nesiorientavo aplinkoje, kartais nesuprato savo veiksmų reikšmės. Kaimynai patarė imtis priemonių mamos atžvilgiu, kadangi mama išeidavo iš namų į A. kaimą, pasiklysdavo, nerasdavo kelio atgal į namus. Atvykus prekiautojams maisto produktais į kaimą, mama pati negalėdavo suskaičiuoti pinigų, nes jų neįžiūrėdavo .Paskolindavo kaimo žmonėms pinigų ir neprisimindavo. Pamiršdavo, jog gavo pensiją. Nerasdavo savo pasidėtų daiktų, nes jų neprisimindavo. Pamiršdavo, ar yra pavalgiusi, negalėdavo pasakyti datų, kartais nesuprasdavo, kur esanti.

Nuo 2006-08-06 dienos visikai susilpnėjus mamos sveikatai, ji gyveno pas dukrą N. L.: adresu: (duomenys neskelbtini). Jis motiną dažnai lankydavo. Sesuo visaip trukdė bendrauti su motina, jį išvarydavo.

Mamai gyvenant Alytuje, jis rūpinosi jos sodyba, jai mirus jis organizavo jos laidotuves,už viską mokėjo jis išskyrus už mamos įkapes ir karstą. Praėjus mėnesiui po mamos mirties, į mišias nei sesuo N. L., nei atsakovė neatvyko.

Mamai gydantis ir gyvenant Alytuje, jis stengėsi kuo dažniau susitikti su mama, kadangi žinojo, jog sesuo mamos atžvilgiu vartoja psichologinį smurtą. Mama skundėsi, jog dukra Nijolė grąsino ją išmesti į gatvę, lankymų metu mama verkdavo, skundėsi, jog dukters N. L. ir atsakovės bijo. Minėdavo, jog dukrai N. ir atsakovei neįtikinanti. Kartais su mama susikalbėti nepavykdavo, nes ji negalėjo suprasti jo kalbos, paskutiniu metu mama jo nepažindavo.

Paskutiniuosius du su pusę metų P. K. gydėsi UAB” Pagalba ligoniui" įstaigoje ir VĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje. Šias aplinkybes patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų ir VĮ Alytaus poliklinikos raštas..

(duomenys neskelbtini) d. mirė mama. Po mamos mirties kreipėsi pas notarę M. B. dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tuomet ir sužinojo jog mama P. K. testamentu paliko visą jai priklausiusį turtą atsakovei.

Jis yra giliai įsitikinęs, kad jo mama P. K. surašydama bei pasirašydama testamentą, remiantis kuriuo visą savo turtą paliko vaikaitei J. L. buvo paveikta jo sesers N. L., kadangi pastaroji vartodama mamos atžvilgiu psichologinį smurtą, pasinaudodama ligotos - nematančios, nesiorientuojančios aplinkoje, blogos atminties, nesuprantančios savo veiksmų reikšmės. P. K. būkle, privertė ją parašyti minėtą testamentą, kurio pagrindu po mamos mirties turtas atitektų N. L. dukrai -atsakovei

Tikra ir geranoriška P. K. valia buvo turtą padalinti lygiomis dalimis tarp jo, sesers N. L. ir sesers P. R.. Mama dar būdama sveikesnė, dažnai sakydavo, kad turtas liks visiems. Tai žinojo visi giminaičiai ir kaimynai.

Ieškovas nesidomėjo savo motinos sveikata ir buitimi, jos ligomis bei jų gydymu, močiutę visapusiškai prižiūrėti teko vienai N. L.. P. R., su savo motina P. K. iš viso jokių ryšių nepalaikė, jai gydantis gydymo įstaigose, jos nelankė, jokios pagalbos neteikė. Ieškovo bendravimas su savo motina būdavo epizodinis, itin trumpas. Iki pat mirties testatorė išliko sąmoninga. Jai niekas jokio spaudimo ar prievartos surašant testamentą nedarė. Ji akla nebuvo.Jos regėjimas buvo tik apsilpęs

2010-11-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akte Nr.EKG 42(121)/! 1(01) pateikta išvada, kad P. K. negalėjo perskaityti testamento. Ekspertizė atlikta netinkamai. Tam tikri medicininiai įrašai, kuriais buvo vadovautasi teikiant išvadą, perrašyti su klaidomis, neišsamiai. Klaidingas yra ekspertizės 3/6 psl. įrašas, kuris nesutampa su medicininiu įrašu..

Pagal gydytojų įrašus medicininėje kortelėje P. K. regėjimas kisdavo .

Netikslūs ir gydytojos J. O. močiutės medicininėje kortelėje atlikti įrašai. Gydytoja darydavo įrašus apie P. K. akių spaudimą, neturėdama priemonių jam nustatyti, gydytoja akių spaudimo duomenis užrašydavo tiesiog savo nuožiūra, neišmatavus akispūdžio.

Laiko, kad P. K. 2007-06-06 testamentą sudarė tinkamai, suvokdama jo pasekmes .

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

P. K. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) sudarė 2007-06-06 Alytaus rajono 2-jame notarų biure J. L. ( po santuokos M.) , pagal įgaliojimą atstovaujamos jos motinos N. L., naudai .testamentą Reg. Nr.5490, kuriuo po savo mirties visą jai priklausantį turtą kur jis bebūtų , kada beatsirastų ir iš ko besusidėtų paliko vaikaitei L. J. a.k(duomenys neskelbtini) .

Bylos medžiaga nustatyta, kad P. K. visą laiką laikėsi tos pozicijos, kad visas turtas po jos mirties bus padalintas lygiomis dalimis visiems trims jos vaikams: N. L., V. K. ir P. R.. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai A. J., M. K. ir A. S.. Tai procesiniame dokumente -atsiliepime nurodo ir tretysis asmuo P. R..

Tokia mirusiosios pozicija atitinka mūsų tautoje nusistovėjusius gyvenimo patikrintus papročius. Tai neprieštarauja sveikai nuovokai ir motiniškai atsakomybei prieš vaikus idant jie po jos mirties gyventų santaikoje.

Jeigu fizinis asmuo nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismo tvarka toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu.(Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.89 straipsnio 1 dalimi)

Teismas sprendžia, kad P. K. surašė testamentą reg. Nr.5490 , sudarytą 2007-06-06 Alytaus rajono 2-jame notarų biure bei pasirašė testamentą tuo metu, kai ji buvo materialiai ir psichologiškai priklausoma nuo savo dukters N. L. –atsakovės motinos, o taip pat dėl savo ligos, dėl ko jai buvo sutrikusi atmintis, ji ne visada suvokdavo aplinką ir laiką.

P. K. testamento surašymo metu buvo akla, todėl negalėjo perskaityti testamento. Ji iki to keletą metų silpnai orientavosi aplinkoje, nesuprato savo veiksmų reikšmės ( LR CK 1.91 str. 1 d. ir 1.89 str. 1 d.) .

Šias aplinkybes patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų, ekspertizių aktai.Tai nurodo ir minėti liudytojai A. J.,M. K.. A. S.. Tą parodė ir liudytoja gydytoja J. O., tą procesiniame dokumente -atsiliepime nurodo ir tretysis asmuo P. R..

Tokios būsenos ir socialiai priklausomą žmogų lengva paveikti, tuo labiau priklausomą visomis prasmėmis nuo asmens pas kurį toks žmogus glaudžiasi ir kuris suinteresuotas , kad turtas po testatorės mirties liktų jei ne jam, tai artimam ( kaip duotuoju atveju) jam žmogui.

Liudytojos J. S. parodymai vertintini kritiškai. Jie iš esmės prieštarauja byloje surinktai medžiagai bei ekspertizių išvadoms.

Byloje nustatyta, kad P. K. gyvenant Alytuje, ieškovas rūpinosi jos sodyba, jai mirus jis organizavo jos laidotuves.Už viską mokėjo jis išskyrus už mamos įkapes ir karstą. Praėjus mėnesiui po mamos mirties, jis užsakė pagal veikinačius papročius bažnytines mišias į kurias nei sesuo N. L., nei atsakovė, kaip nurodo ieškovas neatvyko.

Šios aplinkybės patvirtina tą faktą, kad apie testamentą ieškovas informuotas nebuvo. .Jo lūkesčiuose buvo viltis gauti motinos žadėto palikimo dalį.

Pagal CPK 93str.šaliai , kurios naudai priimtas sprendimas , jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies , nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2559,50Lt ekspertizėms, 3 000 ,0Lt advokatės pagalbai apmokėti ir 128,00Lt žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad ir antroji šalis turėjo 3 000,00Lt atvokatės pagalbai apmokėti,o taip pat į bylos apimtį ir atlikto joje darbo sąnaudas, ieškovo turėtos išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti mažintinos iki 2 000,00Lt. Viso ieškovui turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistina 4687,50Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti. Pripažinti P. K. a.k(duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) testamentą Reg. Nr.5490 , sudarytą 2007-06-06 Alytaus rajono 2-jame notarų biure J. L. ( po santuokos M.) a.k(duomenys neskelbtini) naudai negaliojančiu.

Priteisti iš J. M. a.k(duomenys neskelbtini) 4 687,50Lt bylinėjimosi išlaidų V. K. a.k(duomenys neskelbtini) o taip pat 116,56Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą šiame rajono apylinkės teisme.