- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-293-851/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- J. B.
- Nukentėjusysis
- P. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant A. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B., jo atstovei advokatei K. K., nukentėjusiajam P. L., išnagrinėjusi J. B., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. 2013-08-16 apie 21.30 val., Verkių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodamas automobilį „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET 132, 232 punktų reikalavimus, ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (dėl automobilio sugadinimo), 130 str. 1 d. (dėl pasitraukimo iš eismo įvykio).
J. B. apklaustas teisme pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną jis važiavo Verkių gt., Vilniuje. Važiuojant nuokalnėje link miesto, prietemoje pamatė atvažiuojančias 3 mašinas. Tame kelio ruože iš abiejų kelio pusių yra atitvarai. Jis prisispaudė prie atitvaro, nes pirmasis automobilis, jo manymu, per arti važiavo. Automobilių greitis buvo nedidelis, kontakto metu abu automobiliai judėjo. Prasilenkiant, pirmasis automobilis kabino jo vairuojamo automobilio veidrodėlį. Jis iš karto sustabdė automobilį, o jo automobilį kliudęs automobilis „Saab“ nuvažiavo toliau į kalniuką nesustodamas ir už posūkio automobilių nesimatė. Jis, apžiūrėjęs savo automobilio veidrodėlį, kuris buvo šiek tiek perbrauktas, ir pamatęs, jog žalos nėra, sėdo į automobilį ir nuvažiavo į saugesnę vietą, nuo automobilių kontakto momento praėjus 3 minutėms. Suradęs saugesnę vietą, jis, palaukęs dar 5 minutes, ir nesulaukęs kito automobilio vairuotojo, nuvažiavo. Nuo atitvaro jo automobilis stovėjo apie 20-25 cm., o jam sustojus kiti automobiliai pro jį prasilenkė apie 60-70 cm. atstumu. Gavęs pranešimą apie eismo įvykį, nuvykęs į policiją, pateikė paaiškinimą ir nurodė, kad veidrodėliai tik susiglaudė, jog tai techninis įvykis, o ne avarinis, todėl policijai ir nepranešė. Automobilius sugretinus, pareigūnai nustatė, jog eismo įvykio metu jis (J. B.) įsirėmė į nukentėjusiojo automobilį, tačiau teigia, jog dėl šio eismo įvykio jis nėra kaltas ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Įvykio metu automobilyje kartu su juo važiavo sutuoktinė, kiek asmenų važiavo automobilyje „Saab“, nematė.
Teisme apklaustas nukentėjusysis P. L. paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo lik „Seno malūno“, kartu su juo automobiliu važiavo žmona. Važiuojant jis pamatė kelio viduriu važiuojantį automobilį „Volkswagen Passat“, pristabdė prie atitvaro, o pro jį važiuojantis „Volkswagen Passat“, užkabino veidrodėlį. Paskui jį važiavę automobiliai, kurie važiavo daugiau nei pusės metro astumu, prisivijo jį (P. L.), o asmuo (J. B.) aplink savo automobilį tuo metu nevaikščiojo, nes jis užsukęs į keliuką, t.y. pavažiavus apie 5-6 metrus, sustojo ir bėgo prie J. B. vairuojamo automobilio, tačiau vairuotojas, pristabdęs automobilį, išvažiavo iš įvykio vietos. Jis, sėdęs į savo automobilį, sekė paskui automobilį „Volkswagen Passat“ ir tuo pačiu skambino pagalbos numeriu, kad praneštų automobilio valstybinius numerius, kuriuos pamatė automobilį pasivijęs prie Verkių mokyklos, nes kontakto metu jų neįsidėmėjo. Eismo įvykio metu buvo nubrauktas jo automobilio veidrodėlis, dėl sugadinimo jis į draudimą nesikreipė.
Teisme apklausta liudytoja M. L. paaiškino, kad ji protokole nurodytu laiku kartu su vyru P. L. važiavo link „Seno malūno“, važiuojant, priešais pamatė atvažiuojantį automobilį, kadangi kelias buvo siauras ir buvo tamsus paros metas, o vairuotojas važiavo plačiai, todėl jie sustojo kelkraštyje. Pro juos važiuodamas automobilis kliudė veidrodėlį, automobilio šoną. Po kontakto iš paskos važiavę automobiliai privažiavo prie jų automobilio, o P. L. nuėjo prie asmens automobilio, tačiau vairuotojas, kliudęs jų automobilį, nesustojęs nuvažiavo, po ko jie automobiliu apsisukę važiavo iš paskos sekdami kaltininko vairuojamą automobilį, paskambino pagalbos numeriu ir užsirašė automobilio „Volkswagen Passat“ numerius. Kaltininkas iš automobilio išlipęs ir sustojęs nebuvo.
Teisme apklausta liudytoja E. Č., policijos pareigūnė, visų aplinkybių neprisiminė, palaikė tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad 2013-08-16 patruliuojant kartu su vyr. patruliu P. S., apie 21.30 val. gavo pranešimą iš VPK OVS budėtojo, kad Vilniuje, Verkių g. 52, laukia sugadintas automobilis „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnams atvykus nurodytu adresu, automobilio „Saab 9-5“ vairuotojas P. L. paaiškino, kad apie 21.20 val. važiavo savo automobiliu Verkių gatve, link „Verkių malūno“, nuo „Verkių malūno“ važiavo automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prasilenkdamas su automobiliu „Saab“, kliudė jo kairės pusės vairuotojo veidrodėlį bei kairės pusės galinių direlių rankenėlę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilyje „Saab“ tuo metu važiavo keleivė M. L., kuri paaiškino, kad matė, kaip važiuodamas automobilis „Volkswagen Passat“, nepasitraukdamas į šalikelį, prasilenkdamas su automobiliu „Saab“, su juo susidūrė, o „Volkswagen Passat“ automobilio vairuotojas pajutęs smūgį, stabtelėjo, tačiau vėliau iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (b.l. 3). Pagarsinus parodymus liudytoja papildomai parodė, jog pašalinių liudytojų jiems atvažiavus į įvykio vietą, nebuvo, o eismo įvykis buvo fiksuojamas toje vietoje, kurioje asmuo buvo sustojęs.
Teisme apklausta liudytoja L. O. B. paaiškino, kad ji kartu su vyru J. B. važiavo iš sodo Verkių gt., leidosi nuo kalnelio, pamatė 3 automobilius, prasilenkus su pirmuoju automobiliu, ji pajuto veidrodėlių kontaktą. Vyras sustojo, pasakė, kad visi automobiliai nuvažiavo. Vyras, apžiūrėjęs savo automobilį, pasakė, kad veidrodėlis neapgadintas, tačiau reikia palaukti, pasakydamas „gal žmogus atvažiuos“, pasukus į mažą aikštelę, jie sustojo ir 5 min. laukė kito automobilio vairuotojo, tačiau niekas neatvažiavo, o vairuotojas pravažiavo nesustojęs, tačiau ar jis nuvažiavo, ji nežiūrėjo. Vyras sakė, kad į policiją skambinti neverta, nes nėra žinomi kito automobilio valstybiniai numeriai, todėl nuvažiavo namo. Įvykio vietoje jie buvo apie 8 min. Kokiu būdu nukentėjusysis pamatė jų automobilio valstybinius numerius, ji nežino.
2013-08-16 eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko Vilniuje, Verkių g., automobilis patrauktas iš eismo švykio vietos, schemoje užfiksuota, jog automobiliui „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b.l. 4,5). Fotolentelėse užfiksuota, jog sugretinus abu automobilius, dalyvavusius eismo įvykyje, jų apgadinimų aukštis ir mechanizmas atitiko, nustatyta, kad automobiliui „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – galinio vaizdo veidrodėlis iš kairės pusės (b.l. 9).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs administracinių teisės pažeidimų byloje surinktus įrodymus, išklausęs teismo posėdyje proceso dalyvių duotus parodymus, paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, įvertinęs teisines ir faktines bylos aplinkybes daro išvadą, jog J. B. kaltė padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta. Apklaustas teisme J. B. neneigė, jog protokole nurodytu laiku jis automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Verkių g., Vilniuje, taip pat neneigė ir aplinkybės, jog jo vairuojamas automobilis kontaktavo su automobiliu „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau kaltę dėl turto sugadinimo ir pasišalinimo neigė, nurodydamas, jog dėl šio eismo įvykio jis nėra kaltas, nes būtent jo automobilį kliudė automobilis „Saab“, vairuojamas P. L., o kadangi jam sustojus, P. L. nuvažiavo toliau ir nesugrįžo į eismo įvykio vietą, jis pamanęs, jog tai techninis įvykis, o ne avarinis, nes žala nepadaryta, nepranešęs apie eismo įvykį policijai nuvažiavo namo. Nors J. B. neigė savo kaltę, jo padarytą pažeidimą dėl turto sugadinimo patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, duoti teisme, bei paaiškinimai tyrimo metu (b.l. 6), fotolentelės bei nuotraukos (b.l. 9,29,30), tarnybinis pranešimas (b.l. 3), teisme apklaustų liudytojų M. L., policijos pareigūnės E. Č., atvykusios į eismo įvykio vietą pagal gautą pranešimą, parodymai. Pažeidėjo J. B. parodymus, jog eismo įvykio kaltininku jis pripažintas nepagrįstai, teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus. Nukentėjusysis tiek apklaustas teisme, tiek tyrimo metu nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, jog eismo įvykį sukėlė būtent J. B., po automobilių kontakto, nukentėjusysis pasistatęs automobilį nuo eismo įvykio vietos apie 5-6 metrus bėgo prie J. B. vairuojamo automobilio, tačiau matydamas, jog vairuotojas, pristabdęs automobilį išvažiuoja iš įvykio vietos, jis, sugrįžęs į automobilį, vijosi kaltininko automobilį, tikslu nustatyti jį kliudžiusio automobilio numerius, kuriuos jam pavyko nustatyti automobilį pasivijus ties Verkių mokykla. Pažeidėjo J. B. ir liudytojos L. O. B. parodymai, jog po automobilių kontakto, jie nukentėjusiojo laukė 8 minutes, po ko šiam neatvykus, jie nuvažiavo namo, vertintini, kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant J. B. išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus, nes ši iškelta versija neįtikinama ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina ir tai, jog liudytoja L.O. B. neneigė aplinkybės, jog ji pajuto veidrodėlių kontaktą, tuo tarpu paaiškinti, iš kur nukentėjusiajam tapo žinomi jų automobilio valstybiniai numeriai, ji paaiškinti negalėjo, todėl šios liudytojos parodymus teismas vertina kaip suinteresuoto asmens parodymus, duotus artimo šeimos nario byloje, ir jais nesivadovauja. Nukentėjusiojo P. L., liudytojų M. L., policijos pareigūnės E. Č. parodymai sutampa su byloje esančiomis fotolentelėmis, nuotraukomis, kitais byloje esančiais įrodymais, todėl netikėti šių asmenų parodymais teisme bei paaiškinimais tyrimo metu, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaravo byloje surinktiems įrodymams, teismas neturi pagrindo. J. B. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog administracinį teisės pažeidimą fiksavę pareigūnai bei nukentėjusysis galėtų būti suinteresuoti šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių teiktų neteisingus parodymus apie įvykio aplinkybes, juolab ir paties nukentėjusiojo humaniškas vertinimas eismo įvykio aplinkybių, kaltininko veiksmų bei padarytos žalos, kurios nukentėjusysis atsisakė, tik patvirtina jog jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, ir pagrindo apkalbėti J. B. neturi. Byloje nustatyta, kad J. B. suprato kliudęs svetimą automobilį, tai patvirtino ir liudytoja L. O. B., todėl J. B. turėjo ne pasišalinti iš įvykio vietos, bet imtis tam tikrų veiksmų, siekiant užtikrinti tinkamą ir jo paties, kaip savininko apgadinto turto, pažeistų interesų gynimą (pranešti apie įvykį policijai, siekiant nustatyti kito automobilio savininką; pranešti policijos įstaigai savo duomenimis ar pan.). Tai, kad pažeidėjo padaryti apgadinimai vertintini kaip nežymūs, tik palengvina J. B. atsakomybę, tačiau nepaneigia kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas kontatuoja, jog įrodyta, kad J. B. pažeidė KET 132 punkto reikalavimą, numatantį, jog „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.“ Pažeidėjo elgesys po eismo įvykio tik patvirtina, jog jis sąmoningai, žinodamas apie kilusį eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino tyčia, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 232 punktą, kuris numato, kad „jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. ... Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.“, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (dėl automobilio sugadinimo), 130 str. 1 d. (dėl pasitraukimo iš eismo įvykio).
J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog teisės pažeidimai padaryti asmens, sulaukusio 65 metų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas pažeidėjui nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, J. B. asmenybę, į sukeltas pasekmes ir kaltininko veiksmų turinį. Lietuvos Respublikos K. T. yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos K. T. 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30 ¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30 ¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šioje byloje nustatyta, kad J. B. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu nežymiai apgadinti automobiliai. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisės pažeidimai padaryti asmens, sulaukusio 65 metų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina ir tai, kad J. B. per vairavimo stažą (42 metai), administracine tvarka nėra baustas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuotina, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas ilgalaikis (3 metų) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bei minimali 3000 lt dydžio bauda yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje. Pagal Lietuvos respublikos ATPK 127 str. 2 d. J. B. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 286-287 str., 33 str., teismas,-
nutaria:
J. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100 Lt dydžio baudą.
J. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., skirti 500 Lt dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir J. B. skirti 500 Lt dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 302²-302⁴ str.).