Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „XXX“ Klaipėdos regiono vadovo A. P. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014-12-11 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-08-20 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK Viešosios policijos skyriuje užregistruotas UAB „XXX" Klaipėdos regiono vadovo A. P. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2008-12-08 UAB „XXX", įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „XXX" įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sudarė įrangos panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „XXX" įpareigojo duoti UAB „XXX" laikinai valdyti sutartyje nurodytą dozavimo įrangą, taip pat UAB „XXX" įsipareigojo nurodytą dozavimo įrangą tinkamai ir tvarkingai naudoti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Sutartis buvo pasirašyta UAB „XXX" direktorės R. A., gim. 1984-10-10. 2009-03-12 buvo pasirašyta analogiška įrangos panaudos sutartis Nr. 2009-03-12,01 tarp UAB „XXX" ir individualia veikla užsiimančia R. A., gim. 1984-10-10. Pareiškime UAB „XXX" atstovas A. P. nurodė, kad UAB „XXX" ir individualia veikla užsiimanti R. A. nustojo iš UAB „XXX" pirkti chemijos ir kitus produktus bei naudojo UAB „XXX" priklausančią įrangą ne pagal paskirtį. UAB „XXX" atstovas A. P. pateikė UAB „XXX" ir individualia veikla užsiimančiai R. A. komercinį pasiūlymą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau pastarieji su pateiktu pasiūlymu nesutiko bei atsisakė grąžinti dozavimo įrangą. UAB „XXX" Klaipėdos regiono vadovas A. P. mano, kad UAB „XXX" atstovai bei individualia veikla užsiimanti R. A. iš anksto buvo suplanavę apgaulės būdu išvilioti iš pareiškėjo dozavimo įrangą. Taip pat A. P. nurodė, jog bandė susisiekti su UAB „XXX" atstovais bei individualia veikla užsiimančia R. A., tačiau pastarieji asmenys sąmoningai ignoravo jo pranešimus, įvairiais būdais išsisukinėjo nuo įrangos grąžinimo, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

2014-08-28 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK Viešosios policijos skyriaus tyrėja L. J., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 168 straipsniu priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

2014-09-19 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje gautas UAB „XXX" Klaipėdos regiono vadovo A. P. skundas, dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjos L. J. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 31-AT-01638-14. A. P. prašė panaikinti 2014-08-28 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 182 straipsnio 1 dalį arba pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.

2014-09-26 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Irina Valadkienė, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 168 straipsniu priėmė nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti panaikinti nutarimą bei atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

2014-10-16 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas UAB „XXX" Klaipėdos regiono vadovo A. P. (toliau-pareiškėjas) skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irinos Valadkienės 2014-09-26 nutarimo atsisakyti panaikinti nutarimą.

2014-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismas atmetė UAB „XXX" Klaipėdos regiono vadovo A. P. skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, abejoti jomis nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, Klaipėdos apygardos teismas teigia, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK 2014-09-26 nutarimu pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorė taip pat nutarime visiškai pagrįstai nurodė, kad ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka.

Iš medžiagoje esamų duomenų matyti, jog šalys sutartis sudarė daugiau nei prieš penkerius metus, o galimo sukčiavimo versija iškilo tuomet, kai UAB „XXX" buvo iškelta bankroto byla. Tarp UAB „XXX" ir UAB „XXX" bei R. A., vykdančios individualią veiklą, panaudos sutartyse numatyta, kad ginčai dėl sutarties sprendžiami draugiškomis derybomis, tačiau nepavykus to padaryti draugiškai, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. A. P. apie vienašališką sutarties nutraukimą raštu UAB „XXX" neinformavo. Apie tai, jog nutraukia sutartis UAB „XXX" ir R. A. keletą kartų informavo žodžiu, manydamas, kad to pakanka. Teisinėje praktikoje vyrauja nuostata, jog sutarties sąlygų nesilaikymas ar kitoks sutarties nuostatų pažeidimas netraktuojamas, kaip sukčiavimas.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, galbūt vertinamas kaip nusikalstamos veikos padarymas. Apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo nuostatai, kad civilinio proceso tvarka ginčus nagrinėjantis teismas turi pakankamai įgaliojimų imtis įstatymo nustatytų priemonių jei ginčo metu paaiškės šalių nusikalstamos veikos požymių.

Pagal teismų praktiką baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai yra neišvengiama, t. y. neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų gėrių. Baudžiamosios teisės priemonės yra ultima ratio (kraštutinės priemonės). Nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes tikslas gali būti pasiektas švelnesnėmis priemonėmis, nei Baudžiamajame kodekse numatytos bausmės, bei Baudžiamojo proceso kodekse numatytos procesinės prievartos priemonės pagal savo pobūdį negali atkurti pažeistų teisių.

Apygardos teismas negali nesutikti su apylinkės teismo argumentais, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę, todėl kiekvieną kartą, kai reikia nuspręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad abi konfliktuojančios pusės savo teises gali apginti pasinaudojusios civilinės teisės bei proceso normomis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pasisakė ir išdėstė konkrečius motyvus, kad tokio pobūdžio ginčas, kuomet viena iš sutarties šalių nevykdo sutarties įsipareigojimų, nėra baudžiamosios teisenos objektas ir negali būti pagrindas pradėti baudžiamąjį persekiojimą, todėl visiškai pritaria 2014-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimui ir mano, jog jis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl visų išvardytų motyvų yra pagrindas UAB „XXX“ Klaipėdos regiono vadovo A. P. skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo UAB „XXX“ Klaipėdos regiono vadovo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti 2014-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.