Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1NTA-000256-185-2008-59

Teisėjas Vitalijus Šidagis Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 1.1.8.1;

1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 2.4.2.4.

NUTARTIS

2008 m. gegužės 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir nubaustas 40 (keturiasdešimt) parų arešto,

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p., subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTAT Ė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 15 dieną, apie 18⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini), besisvečiuodamas pas brolį L. K., iš gyvenamajame name esančio kambario pagrobė svetimą, L. K. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną LG KP 200, kurio vertė 220 Lt, tuo padarė L. K. 220 Lt turtinę žalą.

BK 178 str. 4 d. sankcijoje už padarytą baudžiamąjį nusižengimą be laisvės atėmimo bausmės numatytos ir kitos bausmės: bauda bei viešieji darbai. Nors ir yra anksčiau teistas, tačiau įsidarbino, charakterizuojamas teigiamai. Dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas, darbą vertina ir nenori jo prarasti. Gyvena su R. P. nesusituokęs. Jos vyras miręs, todėl padeda auginti penkis jos vaikus, veda bendrą ūkį.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Įstatymas nenumato galimybių skirti nuteistajam A. K. galutinę subendrintą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nusikalto lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Neatliktos bausmės dalis – 1 (vienas) mėnuo 14 (keturiolika) dienų. Vadovaujantis bausmių skyrimo taisyklėmis, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.), teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina visiškai ar iš dalies sudėdamas. Taigi, šiuo nuosprendžiu paskyrus bausmę, nepriklausomai nuo jos rūšies (viešieji darbai ar bauda, ar laisvės apribojimas, ar areštas), subendrinta bausmė negali būti švelnesnė už neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas už padarytą baudžiamąjį nusižengimą bausmę individualizavo - nustatė jos rūšį bei dydį - tinkamai. Kaip minėta, tyčinę nusikalstamą veiką padarė lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą metu, teistas net už dešimt vagysčių, teistumai neišnykę (b.l. 42-46). Charakterizuotas neigiamai (b.l. 51). Skirtomis laisvės atėmimo bausmėmis bausmių tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, pasiekti nebuvo. Todėl teismas, įvertinęs paminėtas ir atsakomybę lengvinančią (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei sunkinančią (BK 60 str. 9 d.) aplinkybes, paskyrė arešto bausmę, didesnę už šiai bausmės rūšiai nustatytą bausmės trukmės vidurkį (BK 49 str.). Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Pirmos instancijos teismas skirtingų rūšių bausmes pagal nuosprendžių sutaptį subendrino teisingai. Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai. Šiuo atveju, keturiasdešimt parų arešto prilyginta keturiasdešimčiai laisvės atėmimo dienų. Neatliktos bausmės dalis (vienas mėnuo keturiolika dienų) yra didesnė, todėl prie jos teismas, vadovaudamasis BK 64 str. 1 d., 3 d., pridėjo mažiau nei pusę šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (16 dienų) ir nustatė galutinę 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.

Apeliaciniame skunde nuteistasis neigia savo tyčią pavogti brolio mobilaus ryšio telefoną, nurodydamas, kad nukritusį telefoną pasiėmė nuo grindų, gerai jo neapžiūrėjęs ir tik važiuodamas autobuse pastebėjo, kad tai ne jo telefonas. Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo (b.l. 33-34), tiek teisiamojo posėdžio (b.l. 78-82) metu A. K. prisipažino, kad pavogė brolio L. K. telefoną, dėl padarytos veikos gailėjosi (pažymėtina, kad ši aplinkybė pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti ir atsižvelgta į ją skiriant bausmę). Kai dėl dingusio telefono jam skambino brolis L. K. ir sesuo R. K., neigė jį paėmęs ir grąžinti neketino, todėl brolis kreipėsi į policiją. Taigi, nuteistojo versija, kad brolio telefoną pasiėmė, sumaišęs jį su savo telefonu, vertintina kaip siekimas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.

Aplinkybės, kad žalą atlygino, su nukentėjusiuoju susitaikė, įsidarbino ir padeda draugei auginti jos mažamečius vaikus, nėra pakankamas pagrindas teisėtam ir pagrįstam nuosprendžiui naikinti, juolab, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, pasekmės nuteistajam buvo žinomos, tačiau nusikalto dėl jo paties atsakomybės artimiesiems stokos.

Dėl paminėto, nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.