Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui A. J., dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dalyvaujanti institucija, teikianti išvadą byloje, – Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė R. J. palaiko reikalavimą ir prašo jį tenkinti, papildomai nurodė, jog po santuokos sudarymo gyveno Utenoje, atsakovo tėvų bute, kol 2011 m. liepos mėnesį nepersikraustė pas tėvus. Patvirtino, jog persikraustė dėl to, jog atsakovo dažnai nebūdavo namuose, praktiškai visą laiką leisdavo su draugais, vartojo alkoholį, išgėręs darydavosi priekabus, reikalaudavo intymių santykių. 2011 m. liepos mėnesį jai atsisakius tai daryti, pradėjo ją smaugti, kas paskatino ją apsispręsti ir persikelti gyventi pas tėvus. Po smaugimo buvo likusios žymės ant kaklo, tačiau ji jų niekam nerodė, apie patį įvykį papasakojo tik motinai. 2011 m. liepos mėnesį persikėlusi gyventi pas mamą, yra bendravusi su atsakovu, prašiusi paremti materialiai, bet atsakovas, išskyrus vieną kartą, kai davė 200 litų, atsisakė tai daryti nurodydamas sąlygą, jog ji, ieškovė, turėtų grįžti gyventi pas jį, atsakovą. Parodė, jog atsakovas nuo 2011 m. lapkričio mėnesio išvyko gyventi į Angliją. Ji pati nuo 2013 m. vasario mėnesio pradėjo dirbti bendrovėje (duomenys neskelbtini), jos mėnesinė alga yra minimali.

Ieškovės atstovė advokato padėjėja Danguolė Andrijauskienė palaiko ieškovės reikalavimus ir prašo juos tenkinti.

Atsakovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai (b.l. 28, 40), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, priežasčių, dėl kurių nedalyvavo, nepranešė.

Institucijos atstovė Nijolė Urbonavčiienė palaiko institucijos pateiktą išvadą ir iš esmės neprieštarauja pateiktam ieškiniui, kiek jie yra susiję su vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimais.

Iš esančio santuokos liudijimo (b.l. 6, 8), gimimo liudijimo (b.l. 10), VĮ Registro centro pažymų (b.l. 11-12) pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 16), nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Utenos rajono Saldutiškio bažnyčioje sudarė vidaus (kanonų) teisės nustatyta tvarka santuoką, kuri buvo įtraukta į apskaitą Utenos rajono civilinės metrikacijos įstaigoje 2010 m. rugsėjo 28 d., santuokos metu sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. J., bendrąją jungtine nuosavybe valdomo turto šalys neįgijo, nuo 2012 m. birželio 7 d. ieškovė su sūnumi G. gyvenamąją vietą deklaravusi Kupiškio r. (duomenys neskelbtini) k.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įrašo panaikinimo. Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas ir tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, nenutraukia bažnytinės santuokos (tokios santuokos pabaigos klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes tokia santuoka teismo sprendimu nenutraukiama), tik panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus, reglamentuojamus CK III knygoje (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kt. (CK 3.49, 3.59 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš esmės sprendžiamas klausimas ar yra pagrindų, dėl kurių santuokos apskaitos įrašas galėtų būti panaikinamas, ir jeigu yra, įrašą panaikina. Pagal CK 3.27 str. sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinių poreikių tenkinimo. CK 3.28 str. teigiama, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pradžią. CK 3.60 str. numatyta, jog sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką (panaikinti apskaitos įrašą) šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 d.), sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 d.); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 d.). Ieškovės paaiškinimais, liudytojų R. P., L. P., jog ieškovė yra sakiusi apie atsakovo panaudotą smurtą, jo netinkamą elgesį su ieškove santuokos metu, kas buvo pagrindu ieškovei su vaiku persikelti gyventi pas tėvus, rašytiniais įrodymais, jog ieškovė nebegyvena su atsakovu (pažyma apie deklaruotą vietą), atsakovas nuo to laiko, kai ji gyvena atskirai, nesidomi ir nesirūpina šeima, yra įrodyta, jog atsakovas po santuokos sudarymo nebuvo lojalus ieškovei, jos negerbė, nerėmė moraliai nei materialiai, be to, ne mažiau kaip vieną kartą naudojo smurtinius veiksmus prieš ieškovę, šis atsakovo elgesys buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios nutrūko bendras gyvenimas kartu su ieškove, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas yra kaltas ir yra pagrindas panaikinti apskaitos įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje dėl atsakovo kaltės. Kadangi atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje ir nepaneigė ieškovės, liudytojų teiginių, teismas neturi pagrindo atmesti šiuos ieškovės pateiktus įrodymus. Pripažįstama, kad atsakovas pats privalėjo rūpintis procesu, juo domėtis ir įrodinėti atsikirtimus bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, tačiau jomis nepasinaudojo. Panaikinus apskaitos įrašą, R. J. paliekama santuokinė pavardė (CK 3.69 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 str. 2 d. numatyta, jog teismas ginčą sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, jei vaiko noras prieštarauja jo interesams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Iš byloje pateiktų paaiškinimų, įrodymų nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo mažametis vaikas G. gyvena su motina, pats atsakovas nėra pareiškęs nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos, Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, jog vaiko gyvenamoji vieta su motina geriausiai atitinka vaiko interesus, jam yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi (b.l. 30-36), vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina.

Dėl išlaikymo priteisimo. Remiantis CK 3.192 str., tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, išlaikymas yra priteisiamas iš atsakovo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 400 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas, teismo posėdyje ieškovė nenurodė, kokia suma vaikui yra reikalinga. Ieškovė teigia, jog vaiko poreikius sudaro apie 300 Lt maistui, sauskelnėms – apie 60 litų, 200 Lt – vaiko priežiūrai, taip pat kitos būtinos išlaidos, tarp kurių yra išlaidos būstui, laisvalaikiui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl vaiko poreikių, kad užtikrinti tokio amžiaus vaikų būtiniausius poreikius. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų R. P., L. P. parodymų, Institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktos išvados (b.l. 30-36) nustatyta, jog ieškovė su vaiku gyvena pas savo motiną jos nuosavame penkių kambarių name su daliniais patogumais. Name, be ieškovės ir jos vaiko, motinos, taip pat gyvena ieškovės brolis su šeima, sesuo. Vaikas yra sveikas, serga tik sezoninėmis ligomis. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, ieškovei nepateikus rašytinių įrodymų apie vaiko poreikius, teismas daro išvadą, jog šiuo metu vaiko, kuriam prieš mėnesį suėjo 2 metukai, poreikiai yra apie 500-600 Lt per mėnesį. Remiantis CK 3.192 str. 3 d., materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Iš ieškovės paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 11-12, 17-19, 48-50) nustatyta, jog šalys nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi, ieškovė nuo 2013 m. vasario mėnesio pradėjo darbą UAB (duomenys neskelbtini), jos kas mėnesį gaunamas darbo uždarbis neatskaičius mokesčių yra minimalus, atsakovas iki 2013-03-22 buvo draustas kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, jam kas mėnesį buvo išmokama 1213,18 Lt tėvystės pašalpa. Be to, iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, jog per tą laiką, kol buvo tėvystės atostogose, atsakovas buvo išvykęs uždarbiauti į Jungtinę Karalystę. Todėl pripažįstama, jog atsakovas turi geresnes galimybes teikti išlaikymą savo vaikui, jo pajamos yra didesnės nei ieškovės, su kuria nustatyta mažamečio gyvenamoji vieta, iš atsakovo priteisiama didesnė išlaikymui skirtina suma – 350 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nuo civilinės bylos iškėlimo 2013-01-17 dienos iki vaiko pilnametystės.

Dėl prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė, kaip nurodyta ieškinyje, prašo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą už 2011 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. sausio 17 d. laikotarpį, viso 6519 Lt. Remiantis CK 3.200 str. 1 d., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas nuo to momento, nuo kurio jis nebuvo teikiamas. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų parodymų, pateiktų įrodymų nustatyta, jog išlaikymo, išskyrus ieškovei perduotus 200 litų, atsakovas neteikė nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d., kai ieškovė pradėjo gyventi pas tėvus, tad nuo šios dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. sausio 17 d.) iš atsakovo už šį laikotarpį (16 mėn. 17 d.) yra priteisiamas 5598,39 Lt išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant už vieną mėnesį po 350 litų, į šią sumą neįskaičiavus atsakovo sumokėtus 200 Lt.

Dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė įrodymus dėl 544 Lt turėtų išlaidų (144 Lt dėl žyminio mokesčio bei 400 atstovavimo išlaidų (b.l. 7, 51)). Kadangi buvo tenkinta 90,55 % reikalavimų (33,33+28,88+28,34), iš atsakovo ieškovei priteisiama 492,59 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Iš atsakovo valstybei yra priteisiamas 294 Lt dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (126 Lt už išlaikymo priteisimą bei 168 Lt už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p.,), bei 10,86 Lt, arba 90,55%, valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (pažyma - b.l. 2). Kadangi iš ieškovės proporcingai tenkintų reikalavimų daliai priteistina suma (1,14 Lt) už procesinių dokumentų įteikimą yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (10 Lt), iš ieškovės jai tenkančių procesinių dokumentų išlaidų valstybei teismas nepriteisia (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei 259 str., 260 str., 263 str.-265 str., 282 str., 385 str., teismas

n usprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Utenos rajono Saldutiškio bažnyčioje tarp A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. (P.), a.k. (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 28 d. apskaitos įrašą Utenos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo A. J. kaltės.

Po įrašo panaikinimo ieškovei palikti santuokinę J. pavardę.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. J..

Priteisti iš A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. sausio 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 5598,39 Lt (penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių litų 39 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. sausio 17 d. imtinai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Paskirti R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. J. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Laikiną išlaikymą, priteistą iš A. J. 2013 m. sausio 17 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi jo nepilnamečio vaiko G. J. išlaikymui, panaikinti, sumas, gautas pagal šį laikiną išlaikymą, įskaityti į sprendimu priteistą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo A. J. ieškovės R. J. naudai 492,59 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt du litus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. J. valstybei 304,86 Lt (tris šimtus keturis litus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų (į valstybės biudžetą mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas ,,Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.