Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui J. R., jo atstovei advokatei R. P., vertėjams G.Račkauskui, O.Macijauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. R. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013-09-20 nutarimo, kuriuo

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d. ir nubaustas 130 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus įgaliotos pareigūnės R. J. 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr.10N-2964430-13 J. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2013-05-10 10 val. 57 min., vairuodamas automobilį Renault Twingo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Ukmergės g. 156A, viršijo leistiną 60 km/val. greitį, važiavo 83 km/val. greičiu. Pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste-KET) 133 p. reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d. Minėtu nutarimu jam paskirta 130 Lt bauda.

Teismo proceso metu J. R. nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus motyvus, be to jis papildomai paaiškino, kad policijos surašytą jam protokolą ir priimtą jo atžvilgiu nutarimą pasirašė, nors vertėjas nedalyvavo, rašytinio paaiškinimo iš jo pareikalauta nebuvo. Tuo buvo pažeistos jo teisės būti išklausytam ir teikti prieštaravimus. Su priimtu nutarimu nesutinka, nes važiavo 50-60 km/val. greičiu, aplamai jo automobilis Renault Twingo negali viršyti daugiau nei 80 km/val. greičio, neturi spidometro. Automobilis, kuris jį aplenkė kita eismo juosta, iš dešinės, važiavo apie 100 km/val. greičiu. Matė, kaip blykstelėjo greičio matavimo prietaisas, tačiau mano, jog buvo užfiksuotas būtent to kito automobilio greitis. Iš nuotraukos nesimato, kad būtent jis viršija greitį, aplamai policija nerodė nuotraukos, kur būtų jis nufotografuotas. Surašant protokolą vertėjas nedalyvavo, teisės jam paaiškintos nebuvo. Lietuvių kalba jam paaiškino, kad turi sumokėti 50 litų baudos. Nemokėjo, kadangi pažeidimo nepadarė. Kitą kartą po mėnesio jį vėl iškvietė į policiją ir priėmė nutarimą, kuriuo paskyrė 130 litų baudą, vertėjo taip pat nebuvo. Yra tik iš dalies darbingas, turtinė padėtis sunki (b.l. 43-45).

Motyvuojamoji dalis

J. R. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d. nustato administracinę atsakomybę asmeniui, kuris vairuodamas automobilį leistiną greitį viršijo daugiau kaip 20 km/val., bet ne daugiau negu 30 km/val.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad skundo pareiškėjo J. R. veiksmuose yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 str.3 d., sudėtis ir tai teismas konstatuoja iš šių įrodymų viseto:

Byloje nėra ginčo, kad J. R. 2013 m. gegužės 10 d. 10.57 val. vairavo automobilį Renault Twingo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo Ukmergės g. 156A, Vilniuje. Šios aplinkybės neginčija pats J. R., kuris nurodo tai skunde dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l.3), neneigė jis šios aplinkybės ir teismo proceso metu, teigdamas, kad važiavo Ukmergės gatve ir jo automobilį dideliu greičiu aplenkė kitas (b.l.43).

J. R. nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagristas todėl, kad surašant protokolą nedalyvavo vertėjas. Aiškina: „kai su manimi kalbėjo, aš ne viską supratau“ (b.l.44), tuo buvo pažeista jo teisė žinoti, kokio pažeidimo padarymu jis yra kaltinamas, duoti dėl to paaiškinimus. Nebuvo vertėjo ir tuomet, kai jo atžvilgiu buvo priimamas nutarimas, t.y. buvo padarytas esminis jo procesinių teisių pažeidimas.

Kaip matyti iš LR ATPK 272 str. nuostatų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, naudotis vertėjo paslaugomis, taigi tokia teisė turi būti asmeniui užtikrinta. Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kad dalyvavo vertėjas, todėl darytina išvada, kad nebuvo realizuota J. R. teisė naudotis vertėjo paslaugomis ( LR ATPK 253 str.).

Savo ruožtu Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d. nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatomis teismas, nagrinėdamas skundą, patikrina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą bei priima vieną iš ATPK 302 str. numatytų sprendimų. Iš to seka, kad įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju - apylinkės teismui, nustato pareigą pilnai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes ir medžiaga institucijai, kuri surašė protokolą ir priėmė nutarimą, gali būti grąžinta tik dėl akivaizdžių trūkumų, kurie neleidžia nustatyti pažeidimo esmės, sudėties elementų (subjekto ir objekto, objektyviosios, subjektyviosios pusės), sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių. Kaip matyti iš policijos pateiktos medžiagos, protokolas R. R. pasirašytas, jame išdėstytos visos pažeidimo aplinkybės, nurodytas veikos kvalifikavimas, asmeniui pasiūlyta sumokėti 50 litų (administracinis nurodymas). Kaip teigė teismo proceso metu J. R., jis suprato, kad galima sumokėti 50 litų, bet nemokėjo, nes nepadarė pažeidimo. Jis gi nurodo, kad vertėjo nebuvo, teisių jam neaiškino, tačiau jam ir taip buvo „aišku, koks aparatas užfiksavo greitį“ (b.l.43), tačiau tai buvo užfiksuotas ne jo automobilio važiavimo greitis. Įvertinęs tai bei teismo pareigą nagrinėjant skundą aktyviai aiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagrindo grąžinti J. R. medžiagą policijai dėl vertėjo nedalyvavimo ikiteisminiame procese, nėra.

Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo proceso metu pareiškėjas naudojasi vertėjo paslaugomis, jam buvo suteikta teisė turėti atstovą, susipažinti su bylos medžiaga, daryti ir gauti jos nuorašus, teikti prašymus bei naudotis kitomis įstatymo suteiktomis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme, šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, institucijos (organo) nutarimas vien tik dėl pažeidimų, padarytų ikiteisminėje administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadijoje, negali būti naikinamas.

Pagrindinis motyvas, kurį nurodo J. R. rašytiniame skunde teismui ir savo pasisakyme proceso metu, prašydamas panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą - kad jis nepadarė pažeidimo (neviršijo leistino greičio), kadangi važiavo apie 50-60 km/val. greičiu, o jį iš dešinės pusės lenkė kitas automobilis, kurio greitis buvo apie 100 km/val. ir kurio greitį užfiksavo greičio matavimo aparatas. Bylos nagrinėjimo metu jis pareiškė, kad jam kyla abejonių dėl aparato tinkamumo naudoti, nes jo patikra buvo besibaigianti, neaišku, ar ir toliau jis buvo naudojamas.

Teismas patikrino J. R. teiginius ir daro išvadą, kad abejonių, jog 2013-05-10 10 val. 57 min. greičio matavimo prietaisas užfiksavo būtent automobilio Renault Twingo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pareiškėjas J. R., o ne kitos transporto priemonės greitį, nėra. Kaip ir neliko pagrįstų abejonių dėl greičio matavimo prietaiso Traffipax patikimumo 2013-05-10 dienai ir vėliau:

Iš Kauno metrologijos centro Patikros sertifikato Nr.0934791 matyti, kad greičio matuoklio matavimo sistemos Traffipax patikra buvo atlikta 2012-05-11 ir galiojo iki 2013-05-11 dienos (b.l. 48-49, 53-54). Pažeidimas padarytas 2013-05-10 d. Pakartotinai 2013-05-17 tam pačiam greičio matavimo prietaisui Traffipax UAB „EKS bandymų laboratorija“ atliko patikrą 2013-05-17 ir nustatė, kad jis ir toliau gali būti naudojamas iki 2014-05-16 (patikros sertifikatas Nr.1394074). Pabrėžtina, kad patikra buvo atliekama toje pat vietoje - Vilnius, Ukmergės g. prieš 156A (b.l. 65-66). Taigi, abejoti greičio matuoklio prietaiso patikimumu pagrindo nelieka: iš patikros sertifikatų matyti, kad paliktas tas pats radiolokacinis modelis, ta pati skaitmeninė kamera Robot Smart Cam (b.l. 66).

Pareiškėjas teigia, kad važiuodamas automobiliu jis matė aparato blyksnį, tačiau taip buvo nufotografuotas kitas automobilis, kuris didesniu greičiu pravažiavo jam iš dešinės. Šis pareiškėjo argumentas paneigtas byloje surinktais ir teismo patikrintais įrodymais:

pirma, 2013-05-10 10.57 val. greičio matavimo prietaisas Traffipax Vilniuje, Ukmergės 156 A, artėjant užfiksavo ir nuotraukoje atvaizdavo automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jokios kitos ta pačia kryptimi gretima juosta važiuojančios transporto priemonės nėra (b.l.30);

antra, UAB „Viltechna“ pranešė teismui, kad greičio matavimo prietaiso Trafiipax veikimo principas pagrįstas Doplerio principu, kai matuojamas atspindėjusios radijo bangos pokytis, kuris yra proporcingas transporto priemonės judėjimo greičiui. Prietaisas yra labai tikslus ir fotografuoja transporto priemonę, kuri viršija greitį, akimirksniu, be jokio vėlinimo. Tokia galimybė, kad greitį viršytų viena transporto priemonė ir vietoje jos būtų nufotografuota kita, yra neįmanoma (b.l. 61).

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad 2013-05-10 10 val. 57 min. J. R., kuris vairavo automobilį Renault Twingo, viršijo leistiną (60 km/val.) greitį ir važiavo Vilniuje, Ukmergės g.156A, 83 km/val. greičiu, t.y. viršijo leistiną greitį 23 km/val.

Pareiškėjo teiginys, kad jo automobilis aplamai nėra galingas ir negali viršyti 80 km/val. greičio teismo atmestinas kaip nepagrįstas. Minėto automobilio variklio tūris pagal automobilio registracijos pažymėjimą 1149 kub.cm.

Tokiu būdu, įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nors ikiteisminiame procese buvo tam tikri pažeidimai - nedalyvavo vertėjas, teisminio nagrinėjimo eigoje nustatyta, kad J. R. 2013-05-10 padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d., todėl naikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimą, teisinio pagrindo nėra. J. R. yra iš dalies darbingas, turtinė padėtis sunki. Nutarime teigiama, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. Turėjo galiojančią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kas sunkina jo atsakomybę, todėl jam paskirtoji bauda (130 Lt), nesiekianti nustatyto už šį pažeidimą baudos vidurkio, atitinka nuobaudų skyrimo bendrąsias taisykles

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

J. R. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr.10N-2964430-13 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.