Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. B. prašymą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmetė.

2016 m. birželio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiu ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2016 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo A. B. prašymas, kuriuo jis prašo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti jam skirtos bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

Formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo A. B. atžvilgiu yra, nes įstatymų leidėjas šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio redakcijoje naujai įtvirtino galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų.

Sprendžiant ar yra materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, svarbu nustatyti ar yra pakankamai duomenų manyti, jog bausmės tikslai konkretaus asmens atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, negalima neatsižvelgti į tai, jog jis nuteistas už veiką, kuri priskirtina sunkiems nusikaltimams. Iki nuosprendžio priėmimo, pagal kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, A. B. jau buvo teistas net 4 kartus. Be to, A. B. atžvilgiu jau buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jam nesilaikius nustatytų sąlygų, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Taip pat A. B. nusikalto pakartotinai, neišnykus teistumui už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką ir praėjus trumpam laiko tarpui po ankstesnio nuosprendžio. Šios aplinkybės rodo antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei nihilistinį jo požiūrį į galiojančius įstatymus, nepagarbą jiems. Atsižvelgus į šias aplinkybes nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad laisvės atėmimo bausmės atidėjimas galėtų daryti teigiamą poveikį nuteistajam, paveiktų jį taip, kad jis ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų. Taigi nuteistąjį A. B. charakterizuojantys duomenys nesudaro prielaidų išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Taip pat teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nagrinėdama BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ribas laiko atžvilgiu, pažymėjo tai, kad įstatymo leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio 1 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Tokią išvadą kasacinis teismas padarė, atsižvelgdamas į konstitucinę jurisprudenciją, pagal kurią įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (žr., Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Tuo tarpu dėl BK 75 straipsnio 1 dalies tai nėra padaryta. Todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, taigi bendrosios kompetencijos teismai privalo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais vadovautis ir jais remtis, taikant tuos pačius įstatymus ir teisės aktus.

Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistojo A. B. prašymas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos, numatančios galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kaip yra šiuo atveju, pateiktas pasibaigus bylos teisminiam nagrinėjimui visų instancijų (pirmosios, apeliacinės ir kasacinės) teismuose.

Esant nustatytoms aplinkybėms, tenkinti nuteistojo A. B. prašymą taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jo prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 1, 3 dalimis, teismas

nutarė:

nuteistojo A. B. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, per Kauno apygardos teismą.