- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- 1-742-1065/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12112-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- K. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Pakruojo rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis N. kaime, P. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, 2012 m. spalio 30 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu, patvirtintu 2012 m. lapkričio 2 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu; teistas 2015 m. gegužės 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; teistas 2015 m. rugsėjo 10 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 30 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su pagal 2015 m. gegužės 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą neatlikta viešųjų darbų bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų areštas; bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. P. 2019 m. kovo 22 d. apie 22 val., Pakruojo r., N. k., gyvenamojo namo kambaryje, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į dešinės pusės akį žmonai A. P., taip sukeldamas nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
K. P. apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 22 d. buvo penktadienis, tą dieną po maždaug 2 mėnesių iš Pakruojo ligoninės grįžo namo savininkas A. D.. Grįžo į namus iš kaimo apie 13 val., pasisveikino su A. D. ir su A. nuėjo iki P. kaimo, ten iš parduotuvės „Kanrugė“ nusipirko alaus pakuotę, t. y. 6 vnt. po 1 litrą stipraus alaus ir grįžo atgal į namus N. k., ir gėrė alų lauke prie namo. A. D. nebuvo, jis buvo savo kambaryje, mano, kad miegojo. Išgėrę alaus, su A. P. nuėjo į savo kambarį, kuriame dar gėrė vieną likusį alaus butelį. Sėdėjo ant sofos ir abu gėrė. Išgėrus paskutinį alaus butelį, ėjo kartu gultis, tačiau A. negulėjo lovoje su juo ir išlipo iš lovos, vaikščiojo po kambarį, įjungė šviesą, buvo neblaivi, prašė parūkyti ir jis šiai davė cigarečių, pamena, kad ši buvo išėjus į lauką rūkyti, po to grįžusi dar paprašė pinigų, pinigų nedavė. Pamena, kad buvo susinervinęs, kad ši vaikšto, o neina miegoti, atsimena, kad atsikėlęs iš lovos, tempė ją už rankų miegoti į lovą, tiksliai papasakoti, kaip jai sudavė į veidą, negali, nežino, ar smūgis buvo rankos delnu ar kumščiu, tačiau tyčia jai sudavė į veidą, kur tiksliai sudavė, nematė, nes jau buvo išjungęs kambaryje šviesą. Taip pasielgė, kad A. greičiau eitų miegoti. Ar ši verkė, neatsimena. Kitą dieną atsibudęs pirmas išėjo iš namų, o A. paliko miegančią, į jos veidą nežiūrėjo, todėl ir nematė jokių mėlynių, o kai grįžo 2019 m. kovo 23 d. vakare į namus, A. namuose dar nebuvo, iš pradžių neigė mušęs, nes pamatęs ant A. veido mėlynę tikrai nepagalvojo, kad tai galėjo būti nuo jo smūgio. Pamanė, kad ji pati kur griuvo. Pripažįsta, jog galėjo, būdamas neblaivus, nepamatuoti savo jėgos ir užduoti ranka A. į akį, nes kaip ir minėjo kambaryje buvo tamsu, dėl to labai gailisi (b. 1. 99–101);
nukentėjusioji A. P. parodė, kad 2019 m. kovo 22 d. apie 14 val. grįžo į namus, adresu Pakruojo r., N. k. Namuose jau buvo iš darbo grįžęs jos vyras K. P., kai jis grįžo, pradėjo kartu vartoti alkoholį. Alkoholį vartojo pas namo savininką A. D., kambaryje. Apie 22 val. A. D. nuėjo miegoti, todėl su vyru perėjo į savo kambarį. Vyras jai liepė eiti miegoti, bet ji miegoti nenorėjo. Dėl to žodžiu susiginčijo. K. P. jai vieną kartą kumščiu trenkė į dešinės pusės akį. Ji po smūgio pradėjo verkti. Dėl suduoto smūgio patyrė fizinį skausmą. 2019 m. kovo 23 d. apie 16 val. buvo nuėjusi pas savo kaimynus V. ir V. A.. Ten nuėjo būdama neblaivi ir toliau vartojo alkoholį. Pamatę mėlynę ir sužinoję, kad ją sumušė vyras, jie nusprendė iškviesti policiją (b. 1. 31–33);
liudytojas V. A. parodė, kad 2019 m. kovo 23 d. apie 17:20 val. atėjo to paties kaimo gyventoja A. P.. Ji buvo šiek tiek išgėrusi, kalbėjo nerišliai. Paklausė, kas nutiko ir A. P. paaiškino, kad prieš dvi dienas, t. y. 2019 m. kovo 22 d. vakare, apie 22 val. ją namuose sumušė vyras K. P., sudavė į veidą ir dešinės pusės šoną. Ant A. P. dešinio skruosto matė, jog paakyje yra mėlynė. A. P. paaiškino, kad mėlynė atsirado po suduotų smūgių jai į veidą. Jo žmona V. A. iškvietė policiją (b. 1. 59–60);
liudytoja V. A. parodė, kad 2019 m. kovo 23 d. apie 17:20 val. atėjo to paties kaimo gyventoja A. P.. A. P. buvo labai susijaudinusi. Kartu namuose buvo jos vyras, kuris paklausė, kas nutiko. A. P. paaiškino, kad prieš dvi dienas, t. y. 2019 m. kovo 22 d., vakare, apie 22 val. ją namuose sumušė vyras K. P., sudavė į veidą ir dešinės pusės šoną. Ant veido dešiniojo skruosto matė, jog paakyje yra mėlynė. A. P. paaiškino, jog mėlynė atsirado po jai suduotų smūgių (b. 1. 51–52);
liudytojas A. D. parodė, kad 2019 m. kovo 22 d. apie 13 val. grįžo iš ligoninės į namus. Grįžęs į namus sutiko A. P., jai ant veido jokių mėlynių nematė. Ar 2019 m. kovo 22 d. kartu su P. vartojo alkoholį, nepamena, tačiau tikrai niekas pas jį namuose nesimušė. Mėlynę ant A. veido pamatė, tik 2019 m. kovo 25 d., kaip ji atsirado, nežino (b. 1. 64);
iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad A. P. nustatytos mėlynės dešiniame paakyje ir dešiniame šone (b. l. 9–12);
iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo r., Pakruojo šen., N. k., gyvenamojo namo kambaryje (b. 1. 13–21);
iš A. P. apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad ant A. P. dešiniojo skruosto, paakyje yra mėlynė, kuri kaip nurodė A. P. atsirado po konflikto, K. P. kumščiu sudavus į paakį. Taip pat A. P. parodė dešinės pusės šoną, ant kurio, ties liemeniu matyti dvi mėlynės, kurios kaip nurodė A. P. atsirado K. P. kojomis sudavus du kartus į šoną (b. 1. 41–46).
Kaltinamojo K. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmonai A. P..
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis K. P. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės (b. l. 106). Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį K. P. siūlė nubausti viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 40 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 40 valandų visuomenės labui.
Skirdamas bausmę kaltinamajam K. P., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.
Kaltinamasis K. P. anksčiau teistas du kartus, teistumas išnykęs (b. l. 87–89, 90–92), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka metų laikotarpiu baustas (b. l. 72–86), nedirbantis (b. l. 70), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 71), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) K. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str.).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
K. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 103–104), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
K. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamajam išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.