- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-129-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros krovinių terminalas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Armar“
- Kategorijos
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros krovinių terminalas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros krovinių terminalas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armar“ dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armar“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamineros krovinių terminalas“ dėl sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Armar“ 13 373,28 Eur skolą, 446,22 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13 819,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė Sutartį Nr. KKTB-19 (toliau – Sutartis1). Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo išnuomoti 100 m² atviro tipo sandėlį, esantį uosto teritorijoje, už 1,00 Eur / m² plius PVM. Atsakovės užimamas sandėlio plotas pagal faktinį naudojimą vėliau didėjo. 2018 m. sausio 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Sutartį Nr. KKTB-03 (toliau – Sutartis2) dėl atsakovės laivų „Flamingo“ ir „Pelican“, stovinčių prie ieškovės krantinių, infrastruktūros naudojimo, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei krantinę laivų laikinam stovėjimui ne krovos tikslu, teikti pagal paraiškas energetines bei kitas infrastruktūros paslaugas ir kt. Šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei už infrastruktūros naudojimą laivams „Flamingo“ ir „Pelican“ mokės po 750,00 Eur + PVM per mėnesį kas mėnesį, už elektros energijos tiekimą – 0,22 Eur/kWh + PVM, kitų paslaugų kaina – pagal ieškovės patvirtintus įkainius. Apmokėjimo už paslaugas terminai buvo nurodomi pateikiamose PVM sąskaitose. Ieškovė savo pareigas vykdė tinkamai, jokių pretenzijų dėl teikiamų paslaugų ar pateiktų PVM sąskaitų faktūrų iš atsakovės negavo, tačiau atsakovė savo pareigas nuolat vykdė netinkamai, laiku su ieškove neatsiskaitė. Dėl nuolatinio vengimo mokėti ieškovė nebeketino tęsti 2018 m. sausio 2 d. sutarties, atsakovė buvo įspėta, kad 2019 metais nebeketinama tęsti sutartinių santykių. Ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitų faktūrų už 13 975,50 Eur sumą su PVM, iš kurių neapmokėta suma sudaro 13 373,28 Eur.
2. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. pripažino, kad skolos suma sudaro 7428,63 Eur, kurią ketina sumokėti artimiausiu metu. Priešieškiniu prašė pakeisti 2018 m. sausio 2 d. šalių sudarytos Sutarties Nr. KKTB-03 4.1 punktą ir 4.1.1 punktą, išdėstant juos taip: 4.1. nuo 2018 m. vasario 15 d. Bendrovė teikia Klientui paslaugas tokiomis kainomis: 4.1.1. Bendrovės infrastruktūros naudojimas laivui „Flamingo“ 375,00 Eur (neįskaičiavus PVM) per mėnesį. Atsakovė nesutiko, kad ji turi mokėti pagal Sutartį1 daugiau nei už 100 m² (kaip sutarta Sutartyje1), tačiau neginčijo, kad ieškovės pateiktame antstolės 2019 m. gegužės 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytame sandėlio plote yra dalis atsakovės technikos ir kito turto. Teigė, kad faktiškai pagal Klaipėdos uosto direkcijos pateiktą laivo „Pelikan“ dislokacijos išklotinę matyti, kad šis laivas nuo 2018 m. vasario 15 d. iš UAB „Kamineros krovinių terminalas“, kuri naudojasi krantinėmis Nr. 118-121, 121 krantinės buvo perstatytas į kitas krantines ir nuo to laiko prie ieškovės krantinės stovėjo ir naudojosi infrastruktūra tik vienas laivas – „Flamingo“, registro Nr. P-406. Atsakovės teigimu, faktiškai ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas sumažėjo nuo 2018 m. vasario 15 d. per pusę ir reikalavimas apmokėti visą sutartyje nustatytą paslaugų kainą pažeidžia šalių sutartinių santykių pusiausvyrą, sudaro prielaidą šią sutarties sąlygą pakeisti teismo sprendimu, pakeičiant sutarties 4.1 punktą ir 4.1.1 punktą, nurodant, kad nuo 2018 m. vasario 15 d. Bendrovė teikia Klientui paslaugas tokiomis kainomis: Bendrovės infrastruktūros naudojimas laivui „Flamingo“ – 375,00 Eur (neįskaičiavus PVM ) per mėnesį.
3. Ieškovė su atsakovės pateiktu priešieškiniu dėl sutarties modifikavimo nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie tai, kad vienas iš laivų nestovi prie ieškovės krantinės, taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 15 d. iki priešieškinio pateikimo atsakovė raštu nesikreipė į ieškovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo, nors turėjo tokią prievolę nuo pat aplinkybių pasikeitimo. Ieškovės teigimu, 750 Eur suma nustatyta nepriklausomai nuo to, vienas ar du laivai naudojasi krantine. Pažymėjo, kad atsakovė yra apmokėjusi geranoriškai dalį sąskaitų faktūrų pagal faktiškai naudojamą didesnį ieškovės sandėlio plotą, taip pat atsakovė neginčijo ankstesnio Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo, priimto tarp tų pačių šalių už ankstesnį skolos susidarymo laikotarpį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Kamineros krovinių terminalas“ iš atsakovės UAB „Armar“ 11 376,78 Eur skolą, 400,70 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (11 777,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 967,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeitė 2018 m. sausio 2 d. UAB „Kamineros krovinių terminalas“ ir UAB „Armar“ Sutarties Nr. KKTB-03 4.1 punktą ir 4.1.1 punktą, išdėstant juos taip: „Bendrovė teikia paslaugas Klientui tokiomis kainomis: 4.1.1. Bendrovės infrastruktūros naudojimas laivui „Flamingo“ 375,00 Eur (neįskaičiavus PVM) per mėnesį“. Priteisė atsakovei UAB „Armar“ iš ieškovės UAB „Kamineros krovinių terminalas“ 342,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą priešieškinio dalį atmetė.
5. Pažymėjo, jog atsakovė neginčija, kad faktiškai naudojo didesnį ieškovės sandėlio plotą, taip pat kad ieškovės pateiktame antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas atsakovės turtas ir kad jis užima didesnį nei 100 m² plotą.
6. Nustatė, kad ieškovė nuo 2018 m. liepos mėnesio pradėjo išrašinėti atsakovei PVM sąskaitas faktūras už 300 m², nors prieš tai išrašinėdavo sąskaitas už kiekvieną mėnesį už 150 m². Pažymėjo, jog kitų įrodymų, išskyrus 2019 m. gegužės 31 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, kad UAB „Kamineros krovinių terminalas“ 449,36 m² ploto teritorijoje yra sandėliuojamas šiai bendrovei nepriklausantis turtas, ieškovė nepateikė.
7. Teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į prieš tai susiklosčiusią ginčo šalių mokėjimo už sandėlio nuomą praktiką, kai atsakovė mokėjo už faktiškai daugiau užimamą plotą (150 m²) nei Sutartyje1 numatyta (100 m²), nereikalavo atsakovės atlaisvinti 50 m² daugiau užimamos teritorijos, tačiau negalima remtis vien tik ieškovės vienašališkais apskaičiavimais, kad atsakovė užėmė net 449,36 m² ploto. Atsižvelgęs, jog apie ketinimą antstolės pagalba fiksuoti faktines aplinkybes ieškovės sandėlyje ieškovė neinformavo atsakovės, fiksuojant šias aplinkybes atsakovės atstovai nedalyvavo ir negalėjo reikšti jokių pastabų ar prieštaravimų, pripažino, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti už ieškovės nurodomą skolos pagal Sutartį1 susidarymo laikotarpį (nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2019 m. kovo mėn.) tik už 150 m² (po 181,50 Eur su PVM už mėnesį), tai sudaro iš viso 1996,50 Eur.
8. Sutiko su ieškovės teiginiais, kad nesant Sutarties2 abipusio rašytinio pakeitimo, atsakovei neinformavus ieškovės, kad krantine nuo 2018 m. vasario 15 d. naudosis tik vienas atsakovės laivas „Flamingo“, o kitas šioje sutartyje numatytas laivas „Pelican“ daugiau nebesinaudos, atsakovė negalėjo vienašališkai pakeisti sutarties sąlygų ir tiesiog pradėti mokėti pusę Sutartyje2 numatytos sumos.
9. Teismo vertinimu, vien tik iš atsakovės teismui pateikto 2018 m. Klaipėdos uosto plano ir katerio „Pelican“ dislokacijos Klaipėdos uoste laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. negalima konstatuoti, kad atsakovės „Pelican“ laivas ieškovės krantine nuo 2018 m. vasario 15 d. faktiškai nesinaudoja bei kad ieškovė turėjo tikėtis, kad šis laivas atsakovei dviem laivams rezervuota krantine nebesinaudos. Todėl padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti po 907,50 Eur Sutartyje2 numatytą sumą už visą skolos susidarymo laikotarpį (nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2019 m. kovo mėn.).
10. Nurodė, kad atsakovė neginčija ieškovės pateikto palūkanų apskaičiavimo, tačiau atkreipęs dėmesį, kad pagal dalį PVM sąskaitų faktūrų skola ieškovei iš atsakovės priteista iš dalies, atitinkamai sumažino ir nuo jų apskaičiuotų palūkanų dydį.
11. Įvertinęs, jog atsakovė naudojasi tik puse Sutartimi2 sutartos ieškovės infrastruktūros (krantinės), padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai reikalauja pakeisti atitinkamas šios sutarties sąlygas (4.1 punktus ir 4.1.1 punktus). Tačiau teismas nesutiko, kad Sutartis2 turėtų būti pakeista nuo atsakovės priešieškinyje nurodytos datos (2018 m. vasario 15 d.), konstatavęs, kad jokio šalių suderinimo dėl tokio Sutarties2 pakeitimo nebuvo, ieškovė nebuvo apie tai informuota ir negalėjo tikėtis, kad atsakovė nebepradės vėl naudoti jos krantinę dviem laivams, kaip buvo sutarta. Todėl teismas priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, nurodęs, kad nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė už ieškovės krantinės naudojimą laivui „Flamingo“ privalo mokėti pusę ankstesnės Sutartimi2 numatytos sumos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų ir tenkinti ieškinį visiškai; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas UAB „Armar“ priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – palikti priešieškinį nenagrinėtą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Teismas konstatuodamas, kad faktinių apllinybių konstatavimo protokole užfiksuoti atsakovės daiktai, dėl to sutinka ir pati atsakovė, pastarajai pripažįstant, kad ji naudojosi didesniu plotu, nei nurodytas šalių sudarytoje sutartyje, nepagrįstai nepriteisė skolos už visą atsakovės faktiškai naudojamą plotą.
12.2. Faktas, jog iki ginčo laikotarpio atsakovė naudojosi 150 m² plotu, savaime nepaneigia, kad vėliau ji pradėjo faktiškai naudotis būtent 449,36 m² plotu, kuris yra konstatuotas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
12.3. Teismas, tenkindamas prieškinį ir pakeisdamas šalių sudarytos sutarties sąlygas, pažeidė CK normas. Pakeisdamas tik vieną sutarties sąlygą, pašalinant numatytą paslaugų kainą laivui „Pelican“, tačiau nepakeitus kitų, teismas sudarė tokią situaciją, kad ieškovė yra įpareigota teikti infrastruktūros naudojimo paslaugas atsakovės laivui „Pelican“ nenustačius jokio mokesčio už paslaugų teikimą.
12.4. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė nesilaikė imperatyvios normos, jog ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo nė vieno iš pagrindų, įtvirtintų CK 6.204 straipsnyje, būtinų sutarties pakeitimui.
12.5. Kadangi reikalavimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo atsirado tik po to, kai ieškovė pateikė ieškinį teisme, teismas turėjo palikti priešieškinį nenagrinėtą.
Atsiliepimas
13. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
13.1. Svarbu atsižvelgti, jog teismas visiškai patenkino kitą ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo už naudojimosi krantine, ir, nors atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad krantinė buvo pagal sutartį suteikta statyti ne vieną, o du laivus, bet faktiškai naudojosi krantine tik vienas laivas, priteisė tokią sumą, kokia buvo numatyta sutartyje, t. y. už dviejų laivų stovėjimą, o ne pagal faktinę padėtį – už vieno laivo stovėjimą.
13.2. Teismas patenkino dalį priešieškinio pagristai, nes byla jau buvo nagrinėjama teisme, sutarties vykdymo problema jau buvo sprendžiama, atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad sutartis faktiškai nebevykdoma joje numatytomis sąlygomis.
13.3. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi ir atsakovė nebesinaudoja krantine, apie tai informavo ieškovę ir nurodė, kad ateityje krantinės rezervuoti nereikia ir sutartis yra pasibaigusi nuo paslaugos tiekimo pabaigos dienos – t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. Kadangi bylos nagrinėjimo metu, priimant sprendimą, ši aplinkybė nebuvo žinoma - teismas išsprendė šalių ginčą dėl sutarties pakeitimo atsižvelgęs į visas bylos nagrinėjimo metu aktualias faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
16. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog teismas nepagrįstai nepriteisė skolos už visą atsakovės faktiškai naudojamą plotą, nors UAB „Armar“ neginčijo naudojusis didesniu nei šalių sudarytoje sutartyje nurodytu plotu. Apeliantė taip pat teigia, jog priešieškinis turėjo būti paliktas nenagrinėtas, kadangi atsakovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarkos.
Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl nuomos mokesčio už faktiškai naudotas didesnes, nei išnuomota nuomos sutartimi, patalpas priteisimo bei skolos, susidariusios už atsakovės laivų „Flamingo“ ir „Pelican“, stovinčių prie ieškovės krantinių, infrastruktūros naudojimą, priteisimo. Kadangi byloje nėra ginčo dėl sprendimo dalies, kuria teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos už atsakovės laivų infrastruktūros naudojimą, priteisimo, kolegija šiuo klausimu nepasisako. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog atsakovė neginčija, kad faktiškai naudojo didesnį ieškovės sandėlio plotą ir kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas atsakovės turtas, pažymėjo, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į prieš tai susiklosčiusią ginčo šalių mokėjimo už sandėlio nuomą praktiką, kai atsakovė mokėjo už faktiškai daugiau užimamą plotą (150 m²), todėl konstatavo, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti už ieškovės nurodomą skolos pagal Sutartį1 susidarymo laikotarpį tik už 150 m². Apeliantės teigimu, ši teismo išvada nepagrįsta ir nuomos mokestis turi būti priteistas už visą faktiškai naudotą sandėlio plotą. Teisėjų kolegija, įvertinus bylos duomenis, iš esmės sutinka su šia skundo nuostata.
18. Visų pirma, kolegija nurodo, jog atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino tik dalį ieškinio, kadangi šalys nebuvo pakeitusios Sutarties1 sąlygų, todėl nebuvo pagrindo priteisti sutartinių santykių neatitinkančią skolos sumą, nėra pagrįsti. Šioje nutartyje jau minėta, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė Sutartį Nr. KKTB-19, kuria ieškovė įsipareigojo išnuomoti 100 m² atviro tipo sandėlį, esantį uosto teritorijoje, už 1,00 Eur / m² plius PVM. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti už ieškovės nurodomą skolos pagal Sutartį1 susidarymo laikotarpį tik už 150 m², t. y. teismas, priteisdamas skolą iš atsakovės, priešingai nei teigia atsakovė, nesivadovavo Sutartyje1 nurodytu sandėlio nuomos plotu.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl skolos už atsakovės naudojimąsi didesnėmis, nei išnuomota nuomos sutartimi patalpomis, priteisimo, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas ne dėl skolos priteisimo, tačiau dėl nuostolių atlyginimo – negautų pajamų (nuomos mokesčio) už naudojamą neišnuomotą plotą (CK 6.245 straipsnis).
20. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
21. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.
22. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009, kt.).
23. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė naudojimusi didesniu, nei 2016 m. rugsėjo 1 d. sutartimi Nr. KKTB-19 išnuomotu atvirto tipo sandėlio plotu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tą patvirtina 2019 m. gegužės 31 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
24. Iš minėto protokolo matyti, kad užimamas plotas buvo apskaičiuotas matininko Ž. D., t. y. kaip teisingai pažymėjo apeliantė, užimamas faktinis plotas buvo apskaičiuotas kompetentingo specialisto – matininko. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas įstatymų nustatyta tvarka, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 635 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, jog atsakovė neginčija ne tik, kad faktiškai naudojo didesnį sandėlio plotą, bet neneigė, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas turtas priklauso atsakovei. Todėl, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad priešingų įrodymų nėra, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikytinas pakankamu įrodymu, leidžiančiu konstatuoti, jog atsakovė faktiškai naudojosi 449,36 m² sandėlio plotu (CPK 12, 178 straipsniai).
25. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama. Atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovės nuostolius (CK 6.249 straipsnis) sudaro 4038,52 Eur, t. y. nuomos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų mokėjusi nuomos mokestį už faktiškai naudojamą plotą. Kolegijos nuomone, įvertinus, jog ši suma apskaičiuota įvertinus faktiškai užimtą didesnį plotą bei pagal nuomos sutarties 3.1.1 punkte nurodytą mokėtiną nuomos mokesčio dydį, nuostolių dydis yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 straipsnis).
27. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kaip jau minėta, atsakovė be teisinio pagrindo naudojosi ieškovei priklausiusių ir atsakovei neišnuomotų patalpų dalimi nemokėdama už tai nuomos mokesčio, dėl tokių veiksmų ir susidarė ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai.
28. Esnat nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės ieškovės turėtų 2042,02 Eur nuostolių dalies (4038,52 Eur – 1996,50 Eur), todėl skundžiama sprendimo dalis keistina ieškovei priteistą 1996,50 Eur sumą padidinant 2042,02 Eur suma. Atitinkamai padidintinos ir palūkanos – nuo 400,70 Eur iki 446,22 Eur (CK 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis).
Dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo
29. Apeliaciniu skundu akcentuojama, jog teismas nepagrįstai sprendė priešieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, kadangi byloje nėra ginčo, jog ieškovė nesilaikė tokio pobūdžio ginčams nustatytos ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos. Kolegija su šia skundo nuostata sutinka.
30. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą.
31. Tai, jog minėtame straipsnyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka, yra ne vienoje byloje nurodęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2007).
32. Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei nurodyta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog šalis, siekdama pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise kreiptis į teismą sutarties pakeitimo klausimais, visų pirma turi įgyvendinti CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytą privalomą ikiteisminę ginčų dėl sutarties keitimo nagrinėjimo tvarką. Suinteresuota sutarties nuostatų koregavimu šalis su pasiūlymu koreguoti susitarimo nuostatas turi kreiptis į kitą šalį ir tik pastarajai atsisakius keisti sutartį ar nepareiškus nuomonės dėl siūlomo susitarimo pakeitimo, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo. Tokia procedūra garantuoja, kad sutarties šalys turėtų galimybę įvertinti priešingos šalies pateiktus siūlymus dėl keistinų sutarties nuostatų ir pateikti savo nuomonę, sutikimo bei nesutikimo argumentus. Tik nepavykus priimti bendro, labiausiai sutartinių santykių esmę atitinkančio sprendimo, sutartinių įsipareigojimų koregavimas galėtų būti atliktas teismo tvarka.
33. Taigi nustatęs, jog atsakovė siekdama pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygas, nesilaikė privalomos išankstinės ikiteisminės tvarkos, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priešieškinį palikti nenagrinėtą.
34. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas priešieškinis, panaikinti ir priešieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
35. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Anksčiau nurodytų aplinkybių viseto pagrindu teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas priešieškinis, panaikintina ir priešieškinis paliktinas nenagrinėtas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas
37. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).
38. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1135,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (99 Eur žyminis mokestis už teismo įsakymą, 349 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo parengimu, 605 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškinio parengimu bei atstovavimu teismo posėdyje). Pažymėtina, kad prašomos priteisti 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1135,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
39. Ieškovė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme turėjo 982,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (786,50 Eur bylinėjimosi išlaidos susijusios su apeliacinio skundo parengimu, 196 Eur žyminis mokestis). Pažymėtina, kad prašomos priteisti 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 982,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys, pakeisti. Padidinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamineros krovinių terminalas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armar“ priteistą 11 376,78 Eur sumą iki 13373,28 Eur, priteistas 400,70 Eur palūkanas padidinti iki 446,22 Eur, priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (13819,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteistas 967,68 Eur bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 1135,50 Eur.
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas priešieškinis, panaikinti ir priešieškinį palikti nenagrinėtą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamineros krovinių terminalas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armar“ 982,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.