Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, našlei, pensininkei, neteistai,

kaltinamai padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Š. mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą, tai yra:

2020-06-10, apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, užsipuolė kaimynę A. D., t. y. rankos delnu sudavė jai vieną kartą į kairę veido pusę ir taip nukentėjusiajai A. D. sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusioji A. D. parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini), L. Š. yra jos kaimynė, kuri gyvena už jos sienos. Ji su vaiku važiavo į polikliniką ir L. Š. ją pamačiusi prie jos priėjo ir trenkė su lazda, pradėjo grasinti, sudaužė jos automobilio stiklą. Jai pasidarė baisu, jie išvažiavo. Dėl šio įvykio ji kreipėsi į policiją. Grįžusi namo, ji pamatė L. Ša. su sugyventiniu ir dar kažkokiu vyru, L. Š. vėl jai pradėjo su lazda mojuoti, todėl ji vėl paskambino policijai ir kol kalbėjo, L. Š. rankos delnu jai trenkė į veidą ir sudaužė jos akinius. Kai L. Š. jai sudavė, skaudėjo, bet mėlynių nebuvo. L. Š. visus kaimynus taip užgaulioja. Po to atbėgo kaimynas ir ją užstojo. L. Š. su kartu buvusiais vyrais pabėgo į savo butą. Atvykus policijai L. Š. buto durų neatidarė.

Teismo psichiatrijos ekspertė L. Š. parodė, jog L. Š. buvo atlikta ekspertizė, kurios metu buvo išsiaiškinta, kad L. Š. nuo 2014 m. nustatytas paranojinis asmenybės sutrikimas. L. Š. anksčiau jau buvo gydyta, jai nustatytas psichinis sutrikimas, jos būsena nebuvo gera, ji nesipriešino ambulatoriniam gydymui. Kol L. Š. negauna sisteminio gydymo, jai gali pablogėti. Organinis sutrikimas, tai toksinis smegenų sutrikimas. Jos liga priklauso nuo gydymosi. Jos liga neprognozuojama. Ji iki šiol laikosi, bet priverčiamosios priemonės įgalina gydytojus stengtis labiau. L. Š. dėl įvykio nepripažino, ji prisiminė šį susistumdymą, kalta dėl šios situacijos nesijaučia. Jai rekomenduojamas ambulatorinis gydymas.

Teismo psichiatrijos ekspertas M. R. parodė, jog L. Š. buvo nustatytas lengvas sutrikimas ir kliedesiai. Ji visada piktinosi, teigė, kad ji neperskaičiusi ekspertizės, ne jai reikėjo ekspertizę skirti, o nukentėjusiajai. Buvo labai priešiška, savo versiją ji papasakojo, kad visi prieš ją nusiteikę, nori iš jos butą atimti ir ją pašalinti. Nenuosekliai ir daug kalbėjo. Ji šaukė, kad ji nekvaila ir ko mes kabinėjamės. Jai pavyko atlikti tyrimus. Mąstymo sutrikimai nustatyti. Jis konsultuoja, kaip psichiatras ekspertas. Jam kaip psichologui klausimų nebuvo užduota, jis buvo kaip konsultantas.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo A. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, jog L. Š., gyvenanti (duomenys neskelbtini), yra jo sena pažįstama. Ją pažįsta apie 7 metus. Tikslios įvykio dienos nepamena, dienos metu, apie 14.00-15.00 val. jis su L. Š. ir kitu pažįstamu, vardu P., susitiko prie L. Š. namų. Su P. ir L. Š. sėdėjo ant suoliuko prie namų, kai kieme pasirodė kažkokia L. Š. kaimynė. Jis šios moters nepažinojo, matė ją ankščiau tame kieme, bet jokių reikalų su ja neturėjo. Pamačiusi tą moterį, L. Š. priėjo prie jos ir pareikalavo, kad atstatytų elektros instaliaciją, kurią ši kaimynė jos rūsyje sugadino. Jis su P. viską stebėjo iš šono ir į moterų konfliktą nesikišo. Jis girdėjo kaip kaimynė pasakė „turi draugą elektriką, tegul jis tau ir taiso“. L. Š. pasakė „tu sugadinai, tu ir taisyk“. Visas šis pokalbis vyko prie kaimynės automobilio. Po to pamatė, kad kaimynė rankoje turėtais raktais trenkė L. Š. į galvą ir spyrė į koją. Jis matė, kad L. Š., kaimynei sėdint automobilyje, savo turėta atramine lazda, tiksliau jos guminiu galu, pastukseno į automobilio šoną, kaip suprato, norėdama, kad kaimynė išliptų iš automobilio, bet ši išvažiavo. Kad L. Š. būtų kaimynei sudavusi smūgius, nematė. Kiek pamena, kaimynė buvo viena, jokių vaikų ten nematė. Po to jis su P. priėjo prie L. Š. ir pamatė, kad jai kairėje galvos pusėje pasirodė kraujas, todėl nuėjo į L. Š. butą. Po to jis išėjo į namus. Kitą dieną L. Š. papasakojo, kad kaimynė buvo iškvietusi policiją ir visą kaltę dėl įvykusio konflikto bandė suversti jai. Jis nežino ir nematė, ar įvykio dieną buvo atvykę policijos pareigūnai (b. l. 52-54).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo E. Z. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, jog 2020-06-10 patruliuojant su kolega A. B. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas su kaimyne, kaimynė yra agresyvi, stumdosi, sudaužė pranešėjos akinius, kieme apspardė jos automobilį. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja A. D., kuri buvo su sūnumi. Moteris paaiškino, kad įvykio dieną jai būnant su sūnumi kieme, adresu (duomenys neskelbtini), lipant į savo automobilį, prie jos priėjo iš matymo pažįstama moteris iš gretimos laiptinės, kuri su lazda trenkė į jos automobilio priekinį vairuotojo pusės stiklą, moteriai bandant uždaryti duris, pastaroji jas laikė, neleisdama jų uždaryti. Po to ji išvažiavo, o vėliau grįžusi į kiemą pastebėjo tą pačią kaimynę, kuri buvo su dviem vyrais. Tarp pranešėjos ir jos kaimynės kilo konfliktas, kaimynė pranešėjai vieną kartą trenkė su ranka į veidą, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Po smūgio ant žemės nukrito A. D. akiniai, kurie apsibraižė. Viską taip pat matė pranešėjos mažametis sūnus, kuris patyrė baimę. Pranešėja nurodė, kad baiminasi dėl savo ir savo šeimos gerovės ir saugumo, kadangi minėtos moters grasinimai yra realūs, ko pasekoje gali grėsti pavojus jos šeimai ir turtui. Pranešėja paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, kad praeityje jos vyras tvarkė elektrą namo bendro naudojimo patalpose, rūsyje. Po šių remonto darbų šiai kaimynei dingo elektra, dėl to moteris taip pyksta ir kerštauja. Įvykio metu su pranešėjos kaimyne pabendrauti nepavyko, nes ji užsidarė bute, piktybiškai nedarė durų ir per langą paaiškino, kad nieko neįsileis ir bendrauti nenori. Liudininkų įvykio vietoje nebuvo. Bendraujant pro langą su pranešėjos kaimyne bute girdėjosi vyriškas balsas bei moters balsas, kuris apie įvykį nekomentavo. Pačios moters pro langą nematė (b. l. 46-48).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti A. D. pateikti akiniai, kurių dešinysis stiklas subraižytas, matosi įbrėžimai viršutiniame kairiame linzos kampe (b. l. 27-32).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo peržiūrėtas policijos pareigūnų kamerų „Body“ įrašas, kuriame užfiksuota kaip nukentėjusioji A. D. policijos pareigūnams aiškina įvykio aplinkybes, nurodo, kad kaimynė sudavė jai į veido kairę pusę, kliudė akinius, kurie nukrito. A. D. nurodė, kad kaimynė yra agresyvi, puola kitus kaimynus (b. l. 59-60).

2020 m. spalio 7 - lapkričio 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad L. Š. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu. L. Š. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, dėl psichikos būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu L. Š. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, dėl kurio ji šiuo metu negali adekvačiai suprasti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. L. Š. šiuo metu rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę - ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Su L. Š. nerekomenduojama atlikti proceso veiksmų, jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 161-165).

Įvertinus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus duomenis, teismas konstatuoja, kad L. Š. 2020-06-10, apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, užsipuolė kaimynę A. D., t. y. rankos delnu sudavė jai vieną kartą į kairę veido pusę ir taip nukentėjusiajai A. D. sukėlė fizinį skausmą. Tuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad L. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu ir dėl psichikos būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu L. Š. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, dėl kurio ji šiuo metu negali adekvačiai suprasti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. L. Š. šiuo metu rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę - ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Teismo posėdžio metu teismo psichiatrijos ekspertė L. Š. patvirtino, jog L. Š. rekomenduojamas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir teismo psichiatrijos ekspertų paaiškinimus, daroma išvada, kad L. Š. darydama nusikalstamą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti pavojingų nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Taigi, nusikalstamą veiką ji padarė būdama nepakaltinama (BK 17 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs L. Š. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrijos ekspertų paaiškinimus ir rekomendacijas, daro išvadą, jog L. Š. reikalingas medikų stebėjimas ir gydymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, L. Š. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Dėl kitų klausimų

L. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117-119), pradėjus priverstinį gydymą naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmenos, kurios saugomos baudžiamojoje byloje, nutarčiai įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

pripažinti, kad L. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama nepakaltinama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, L. Š. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Klaipėdos psichikos sveikatos centre, adresu Galinio pylimo g. 3, Klaipėda).

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

L. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus priverstinį gydymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmenas, kurios saugomos baudžiamojoje byloje, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo, o asmeniui, kurio atžvilgiu priimta nutartis – nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos – gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis ir prokuroras.