Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Aivaro Alimo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties, kuria A. J. nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje, t. y. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje disponavo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: A. J. dalyvaudamas nusikalstamame susivienijime, kurį 2007 m. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, organizavo ir jam vadovavo A. Ž., kartu su A. K., A. S., A. S., M. R., V. P., G. R., S. L. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), A. Ž. nurodymu, kartu su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. G., 2008 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais UAB „XXXXX“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai gamino ir laikė prekursorių (BMK), o iki 2009 m. gegužės 20 d. laikė natrio hidroksidą, būtiną psichotropinės medžiagos – metamfetamino gamybai, taip pat įrangą: įvairias talpas, maišymui naudojamus įrankius skirtus prekursoriaus (BMK) gaminimui. Toliau, tęsdami nusikalstamą veiką, pagal A. Ž. nurodymą, kartu su A. K., A. S. ir S. L., 2009 m. kovo 27 d. vyko gaminti psichotropinės medžiagos bei kontroliuoti, kad kiti nusikalstamo susivienijimo nariai nenuslėptų pagamintos psichotropinės medžiagos kiekio.

Taip pat, nusikalstamo susivienijimo organizatoriui A. Ž. 2008 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, organizavus neteisėtą psichotropinės medžiagos gamybai būtino prekursoriaus (BMK), nurodė A. J. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiam R. G. šią medžiagą pagaminti. Toliau, tęsdami nusikalstamą veiką, pagal A. Ž. nurodymą, UAB „XXXXX“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 5 – 10 kartų (tikslesnis gaminamų kartų skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) neteisėtai gamino ir laikė apie 600 litrų (tikslesnis kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) prekursoriaus (BMK).

A. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2009 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 19 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkinamas.

Kauno apygardos teismas, nepratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog būtent A. J. dalyvavo nusikalstamame susivienijime, taip pat nėra objektyvių duomenų, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus nusikaltimus bei trukdyti procesui. Pažymi, kad prokuroro prašyme pratęsti suėmimo terminą nurodyti duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra deklaratyvaus pobūdžio ir neleidžia pagrįstai manyti, kad būtent įtariamasis A. J. dalyvavo nusikalstamame susivienijime.

Apeliacinis teismas mano, kad ši apygardos teismo išvada nėra pagrįsta.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad šioje proceso stadijoje negalima nurodytu aspektu vertinti byloje esančių duomenų, kadangi teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje bylos stadijoje atskleisti šių duomenų turinio teismas neprivalo. Dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas ir klausimas dėl įtariamojo A. J. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šio klausimo sprendimas bet kokiu atveju yra susijęs su įrodymų vertinimu, o teismas, tiek pratęsdamas ar nepratęsdamas suėmimo terminą, tiek nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo ar nepratęsimo, to daryti negali. Apeliacinis teismas mano, kad ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje, o pareikšti įtarimai yra pakankamai konkretūs. Pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nurodytas nusikaltimas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, telefoninių pokalbių išklotinės, kratos protokolas, specialisto išvados, įtariamojo R. G., liudytojų parodymai.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria Kauno apygardos prokurorui, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes už nusikaltimą, dėl kurio padarymo pareikšti įtarimai A. J., įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras skunde prašo įtariamajam A. J. suėmimo terminą pratęsti dėl to, kad yra neišnykę kardomosios priemonės suėmimo taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus nusikaltimus.

Dėl to, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Apeliacinio teismo nuomone, pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis A. J., būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. A. J. įtariamas apysunkio ir labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu. Nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 15 metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau įvertinus kitus bylos duomenis, jos visiškai pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad A. J. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir jam buvo paskelbta paieška, nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Apeliacinis teismas mano, kad prokuroro skunde pateikta išvada, jog A. J. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, yra pagrįsta (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos prokuroro skunde nurodytas pagrindas, jog įtariamasis A. J. būdamas laisvėje galimai darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas. A. J. anksčiau tris kartus teistas, iš pareikšto įtarimo matyti, kad jis buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo narių, o pragyvenimui užsidirbdavo iš nusikalstamos veikos (gavo 15 000 Lt).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 16 d. nutartyje nepratęsdamas suėmimo termino įtariamajam A. J. akcentavo tai, kad A. J. vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, sunkiai serga jo žmona, todėl šeimoje augančiam mažamečiui vaikui reikalinga priežiūra. Tačiau Apeliacinis teismas pažymi, kad nurodyti asmeninio pobūdžio argumentai, nėra pakankama ir svarbi priežastis nepratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas nepratęsdamas suėmimo termino A. J., taip pat nurodė, kad nėra pagrindo tęsti suėmimo termino, nes įtariamasis laikomas suimtas jau ilgą laiką, byloje atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tačiau BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš Apeliaciniam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo byla yra sudėtinga ir didelės apimties, įtarimai pareikšti keliolikai asmenų, todėl atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, ikiteisminio tyrimo vilkinimo nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos tyrimas yra užbaigimo stadijoje ir byla greitu laiku bus perduota teismui. Apeliacinis teismas mano, kad įtariamajam A. J. suėmimo terminas nėra nepateisinamai ilgas, BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas maksimalus suėmimo terminas nepažeistas. Savaime suprantama, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo (kaltinamojo) judėjimo laisvę, teisę į darbą ir kitas teises, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų. Apeliacinio teismo nuomone, toks faktinių duomenų vertinimas atitinka BPK normų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį: A. J., a/k XXXXXXXXXXX kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2010 m. birželio 18 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.