Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-24 · Administracinė byla Nr. I-3073-422/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-24
Bylos Nr.
I-3073-422/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namams
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3073-422/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00795-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjui R. K.,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Virginijui Viduoliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namams, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2013 m. gruodžio 23 d. buvo atvežtas į Alytaus pataisos namus (toliau – Alytaus PN). Tik atvykęs pareiškėjas informavo pataisos įstaigos gydytojus, kad serga cukriniu diabetu ir negali paskirtos bausmės vienoje patalpoje atlikti kartu su narkomanais, ŽIV viruso nešiotojais, sergančiaisiais AIDS, nes leidžiasi insuliną, kurį turi su savimi. Pareiškėjui nematant, bet kuris iš nuteistųjų, sergančių AIDS, ŽIV viruso nešiotojų ar vartojančių narkotikus, gali tyčia įsidurti su pastarojo adata ir tokiu būdu pareiškėjas gali užsikrėsti. Alytaus pataisos namai nepaiso jo prašymų perkelti į kitus pataisos namus, todėl pareiškėjas atsisakė gydymo ir nesileidžia vaistų nuo cukrinio diabeto. Nevartojant Vilniaus Santariškių ligoninės gydytojų paskirtų vaistų, pareiškėjui pablogėjo regėjimas. Nesudarius normalių gydymosi sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nurodė, jog atsakovui teikė prašymus dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, tačiau jie nebuvo tenkinti. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l.12-14) su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas į Alytaus pataisos namus atvyko 2013 m. gruodžio 23 d. Jis gyvena bendrabučio tipo miegamosiose patalpose (ne kameroje) ir dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti įstaigos teritorijoje – lokalinio sektoriaus kieme. Pareiškėjas nuo 2014 m. kovo 25 d. dirba pataisos namų teritorijos valytoju 0,5 pareigybės etatu. Kaip dirbantysis gauna sustiprintą maitinimą ir gyvena kartu su kitais dirbančiais nuteistaisiais. Atvykęs į Alytaus PN, pareiškėjas kreipėsi į medikus ir pareiškė, kad savavališkai nutraukia gydytojų – endokrinologų paskirtą gydymą leidžiamu insulinu ir kitais paskirtais vaistais. Atsakovo atstovo nuomone, dėl Alytaus PN darbuotojų kaltės pareiškėjas hepatitu C ar ŽIV užsikrėsti negali, kadangi visos injekcijos daromos vienkartiniais švirkštais, naudojamos vienkartinės pirštinės ir vienkartiniai instrumentai. Kadangi pareiškėjas cukriniu diabetu susirgo būdamas laisvėje, vengia gydytojų paskirto gydymo, atsisako vartoti paskirtus vaistus, todėl jo reikalavimas dėl piniginės neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, pareiškėjas neįrodė Alytaus PN darbuotojų kaltės. Pats užsikrėtimo ŽIV ir hepatito virusais faktas tėra tik prielaida, kad žala gali būti padaryta, tačiau konkrečiu atveju ji neatsirado. Pareiškėjas nenurodė jokių teisės aktų, kuriuos pažeidė Alytaus PN pareigūnai, reiškiamos pretenzijos yra abstrakčios ir deklaratyvios. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas siekia būti perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą, tačiau Alytaus PN nesprendžia klausimų dėl nuteistųjų paskyrimo, perkėlimo į kitas kalinimo įstaigas.Prašė skundą atmesti.

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad neturtinė žala jam padaryta neteisėtais Alytaus PN pareigūnų veiksmais, nesudarius normalių gydymosi nuo cukrinio diabeto sąlygų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų atlyginta 50 000 Lt neturtinė žala, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad Alytaus PN pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, neužtikrino tinkamų gydymosi sąlygų, netenkino pareiškėjo prašymo dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, t. y. pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, lėmusios pagrindą neturtinei žalai atsirasti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Iš byloje pateiktos pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, kad jis serga II tipo, vidutinio sunkumo cukriniu diabetu (b.l. 48, 51). Alytaus PN gydytojai pareiškėjui yra skyrę medikamentinį gydymą nuo cukrinio diabeto (b.l. 52, 55, 56, 61, 67, 72). Tačiau Asmens sveikatos istorijoje esantys gydytojų įrašai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas kategoriškai atsisakė nuo jam skirto gydymo (b.l. 60, 61, 73, 75, 76, 77, 78). Pareiškėjui buvo išaiškintos gydymo nutraukimo pasekmės ir galimos komplikacijos, skirta psichiatro konsultacija, tačiau jos pareiškėjas atsisakė (b.l. 60, 61, 68, 77). 2013 m. liepos 30 d. pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, skirtas gydymas (b.l. 62-63). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko pareigas einantis gydytojas P. R..

Pareiškėjas nurodė, jog jis atsisakė Alytaus pataisos namuose leistis insuliną, nes bijo apsikrėsti ŽIV ir hepatito virusais, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, jog realaus pavojaus apsikrėsti būnant pataisos namuose neiškilo, niekas iš nuteistųjų neteisėtų veiksmų, kiek tai susiję su vaistų leidimu, gydymusi jo atžvilgiu neatliko.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Alytaus PN gydytojas P. R. kategoriškai paneigė pareiškėjo teiginį dėl užsikrėtimo nurodytais virusais. Liudytojas nurodė, kad pareiškėjui išduotu švirkštu su insulinu negalima pritraukti narkotikų ar kitų vaistų, todėl ir užsikrėsti pareiškėjo nurodytais virusais nėra galimybės. Liudytojas nurodė, jog Sveikatos priežiūros tarnybos medikai pareiškėjui pageidaujant gali suleisti jam skirtus vaistus medicinos kabinete, pareiškėjui sutinkant Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose gali būti laikomas ir jam išduotas švirkštas su insulino ampule, tačiau pareiškėjas atsisako ne tik gydymo, bet ir bet kokio bendradarbiavimo su medikais, jų patarimų. Liudytojo teigimu, pataisos namuose yra gydomi dar 13 nuteistųjų, sergančių cukriniu diabetu, tačiau iki šiol joks pavojus jų sveikatai, kaip ir pareiškėjo sveikatai, nebuvo iškilęs.

2013 m. sausio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA-3 Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, jog pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ Alytaus pataisos namai atitinka 4.21. punkto reikalavimus (b.l. 26-27), todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl elementarių higienos normų nesilaikymo ir galimybės užsikrėsti ŽIV.

2014-07-17 Alytaus pataisos namų administracijos pažymoje Nr. 4-5731 nurodoma, jog nuteistieji, atvykę į pataisos namus, supažindinami pasirašytinai su ŽIV infekcijos ir hepatito C plitimo galimybėmis, paskyrus nuteistąjį į būrį, jis supažindinamas su ŽIV ir kitų infekcijų plitimu, apsisaugojimu, kito asmens užkrėtimo juridine atsakomybe- supažindinimo lapą įsegant į bylą, nuteistųjų būriuose periodiškai vyksta susirinkimai, kurių metu nuolatos aptariami ŽIV ir kt. infekcijų klausimai, kelis kartus į metus atvyksta AIDS centro darbuotojai konsultuoti nuteistųjų šiais klausimais ( b.l. 25) . Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas P. R..

Iš pareiškėjo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašų ( b.l. 19-24) matyti, jog būrio vadas su pareiškėju yra ne vieną kartą kalbėjęs vykdant adaptacijos programą, informavęs apie užsikrėtimo minėtomis ligomis riziką ir apsisaugojimo būdus. Įvertinant nustatytas aplinkybes ir visumą įrodymų, darytina išvada, jog Alytaus PN ėmėsi pakankamų priemonių minėtų ligų profilaktikai, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nesudarant normalių sąlygų gydymui yra nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog jis pageidauja būti perkeltas į kitus pataisos namus, tačiau jo prašymų Alytaus PN administracija netenkina. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 19 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. birželio 30 d. prašymais kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus (b.l. 31, 32, 41).

Vadovaujantis BVK 65 straipsniu, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. BVK 69 str. straipsnyje įtvirtinta bausmės atlikimo vienoje pataisos įstaigoje taisyklė. Pagal šio straipsnio nuostatas, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje (1 dalis). Iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (2 dalis). Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (3 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) X skyriuje detalizuojama nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarka. Šių taisyklių 72 punkte numatyta, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti: 72.1. dėl ligos gydytojo (gydytojų) siuntimu; 72.2. dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.

Pareiškėjo sveikatos istorijos įrašuose nurodyta, jog pareiškėjas atsisako vaistų, kol bus perkeltas į Vilniaus pataisos namus ( b.l. 73).

Taigi pareiškėjas konkrečiu atveju siekia būti perkeltas iš Alytaus pataisos namų į kitą pataisos įstaigą dėl ligos, t.y. dėl cukrinio diabeto, kurio, jo teigimu, nėra galimybės gydyti Alytaus pataisos namuose, nes yra grėsmė užsikrėsti ŽIV infekcija, hepatito virusu. Tačiau be jo paties paaiškinimo, kuris remiasi tik prielaida, objektyvių duomenų, patvirtinančių realią grėsmę užsikrėsti minėtomis ligomis, byloje nėra.

Įrašai pareiškėjo ligos istorijoje patvirtina, jog pareiškėjas 2013-07-23 iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus –kalėjimo buvo siųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau gydymo atsisakė ( b.l. 59-60, 64). Alytaus pataisos namuose pareiškėjas buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę planinei endokrinologo konsultacijai, tačiau hospitalizacijos atsisakė. ( b.l. 68). Taigi pagal byloje esamus duomenis, pareiškėjas yra atsisakęs tiek ambulatorinio, tiek stacionarinio gydymo ( b.l. 61). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas P. R..

Kaip matyti iš Alytaus PN atsakymų (b.l. 30, 39) į pareiškėjo prašymus dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus, iš pareiškėjo sveikatos istorijos įrašų, liudytojo P. R. paaiškinimų, pataisos namuose nebuvo nustatyta sąlygų, kurioms esant pareiškėją dėl ligos būtų būtina perkelti į kitą pataisos įstaigą. Nenustatyta jų ir nagrinėjant bylą teisme, todėl nesant BVK 69 straipsnio 2 dalyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 72 punkte numatyto teisinio pagrindo perkelti pareiškėją iš vienos pataisos įstaigos į kitą, Alytaus PN teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus, pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pažymėtina, jog sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1152/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1098/2014 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, jo paaiškinimai dėl grėsmės sveikatai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Pareiškėjo atsisakymas gydytis yra nuo jo paties apsisprendimo, valios, o ne nuo pareigūnų veiksmų priklausanti aplinkybė, todėl negali būti traktuojama kaip normalių gydymosi sąlygų pataisos namuose nesudarymas. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė