Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2011-03-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-211-484/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-03-10
Bylos Nr.
II-211-484/2011
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01855-2010-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pažeidėjas
E. B.
Kategorijos
  • 47.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-211-484/2011Procesinio sprendimo kategorija 47.7
Bylos proceso Nr. 4-61-3-01855-2010-6(S)NUTARIMAS2011 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. B., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei Indrei Ignotienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. B. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-12-16 nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnė 2010-12-07 surašė E. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 172¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad E. B. dirbdama uždarajai akcinei bendrovei “Nesė” priklausančiame padalinyje “Pramogų bankas”, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, krupje pareigose, 2009 m. sausio mėn. gavo 1024 Lt, 2009 m. vasario mėn. – 787 Lt, 2009 m. kovo mėn. – 398 Lt, viso 2209 litų arbatpinigių. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad nedeklaruodama gautų arbatpinigių už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31, E. B. pažeidė Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, 5 dalies nuostatas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-15 įsakymu Nr. Va-96 patvirtintų “Metinės pajamų mokesčių deklaracijos GPM 308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių“ 3 ir 5 punkto nuostatas ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies ir 18 straipsnio 5 dalies nuostatas (b. l. 73-74).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriaus vedėja 2010-12-16 nutarimu E. B. pagal LR ATPK 172¹ straipsnio 1 dalį paskyrė 350 litų baudą ( b. l. 72).

Šalies argumentai

E. B. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriaus vedėjos 2010-12-16 nutarimą. E. B. skunde nurodė, kad nuo 2006-09-01 dirbo UAB “Nesė” padalinyje “Pramogų bankas”, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal darbo sutartį darbo užmokesčio dydis priklausė nuo suteiktos kategorijos ir faktiškai dirbtų valandų. Bendrovės direktorės įsakymu patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės nustatė, kad bendrovės darbuotojų atlyginimas susideda iš bazinio atlyginimo (mėnesinė alga ar valandinis atlygis, nustatytas darbo sutartyje), kintamosios atlyginimo dalies (priemoka už asmeninius ar padalinio rezultatus, kuri mokama padalinyje dirbantiems darbuotojams, skaitant jų asmeninį ar komandinį darbą) ir kitų priemokų. Pareiškėjos teigimu, kintamoji atlyginimo dalis susidėjo tik iš arbatpinigių. Pareiškėjos teigimu, arbatpinigius apskaitė ir mokėjo bendrovės Vilniaus lošimų skyriaus vadovas. Už išmokėtus arbatpinigius pasirašė žiniaraštyje, kuriame buvo nurodytos tam tikrų bendrovės darbuotojų pavardės ir išmokamų pinigų sumos. Kiek kuriam darbuotojui išmokėti arbatpinigių, apskaičiuodavo Vilniaus lošimų skyriaus vadovas ir tai priklausė nuo pareigybės, kategorijos, išdirbtų valandų skaičiaus. Be to, pareiškėja skunde nurodė, kad arbatpinigius rinko krupjė. Arbatpinigių surinkimui bendrovė suteikė darbuotojams specialią firminę įrangą - sunumeruotas arbatpinigių dėžes, kurie buvo UAB „Nesė” nuosavybė. Šiuos pinigus apskaitė bendrovės kasininkas. Pareiškėjos tvirtinimu, tokios pajamos turėtų būti priskirtos A klasės pajamoms ir pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį bei kitus mokesčius kyla ne jai, o bendrovei (b. l. 1-6).

Teismo posėdyje pareiškėja skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Institucijos atstovė teismo posėdyje sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad E. B. administracinė nuobauda - 350 litų bauda paskirta už ataskaitos apie gautas pajamas pateikimo tvarkos, numatytos Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalyje, pažeidimą, o taip pat už Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-15 įsakymu Nr. Va-96 patvirtintų “Metinės pajamų mokesčių deklaracijos GPM 308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių“ 3 ir 5 punktų pažeidimą, ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies ir 18 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalį pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 25 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (Įstatymo 27 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėja iš esmės neneigia, kad ji, dirbdama uždarojoje akcinėje bendrovėje „Nesė“ krupjė pareigose pagal darbo sutartį, gavo atitinkamas arbatpinigių sumas.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys rodo, kad kazino lošėjų paliekamus arbatpinigius apskaitė bendrovės atsakingi asmenys. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad arbatpinigiai buvo mokami darbuotojams iki sekančio mėnesio penktos dienos, jų dydis priklausė nuo darbuotojo pareigybės, kategorijos, išdirbtų valandų skaičiaus. Kiekvieną mėnesį, gaudami arbatpinigius, darbuotojai pasirašydavo bendrovės atsakingo darbuotojo užpildytoje lentelėje. Taigi, bendrovės, kurioje dirbo pareiškėja atsakingi asmenys ne tik apskaitė šias pinigus sumas, bet ir jas išmokėjo bendrovės darbuotojams, tame tarpe ir pareiškėjai, pasirašytinai, pagal bendrovės nustatytą tvarką, ir bendrovės nustatytu terminu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai išmokami arbatpinigiai ne tik buvo susiję su jos konkrečia darbo vieta, bet ir apskaitomi bendrovės, kaip pajamos iš jos vykdomos veiklos. Tai rodo, kad pareiškėjai išmokėti arbatpinigiai yra laikytini su darbo santykiais, o ne su jos individualia veikla, susijusiomis pajamomis ir apmokestinimo atžvilgiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 str. 2 d. 1 p. priskiriami ne B klasės, o A klasės pajamoms, nuo kurių pareiga išskaityti ir sumokėti į biudžetą Gyventojų pajamų mokestį tenka pajamas išmokėjusiam asmeniui. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 punktą mokestį išskaičiuojantis asmuo – tai subjektas, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalis įtvirtina bendrą taisyklę – mokestį išskaičiuojantis asmuo yra laikomas mokesčių mokėtoju – asmeniu, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai išmokėtas arbatpinigių sumas pripažinus su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, bendrovei, o ne pareiškėjai, atsirado prievolė nuo išmokėtų arbatpinigių sumos apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį bei valstybinio socialinio draudimo įmokas (Gyventojų pajamų mokesčio 23 str. 1 d.).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir atsižvelgdamas į nurodytą teisinį ginčo reglamentavimą, daro išvadą, kad E. B. Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 ir 5 dalių, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-15 įsakymu Nr. Va-96 patvirtintų “Metinės pajamų mokesčių deklaracijos GPM 308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių“ 3 ir 5 punktų, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies ir 18 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla E. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 172¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 128 straipsniu,

nutarė:

E. B. skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriaus vedėjos 2010-12-16 nutarimą Nr. 1009/2010/I/VIL-810 panaikinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą E. B. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Ina Kirkutienė