- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- N-143-616-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus (toliau – Institucija) pareigūnas 2007 m. gegužės 2 d. R. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad ji, Panevėžio miesto centrinėje turgavietėje (Ukmergės g. 26, Panevėžys) iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauptė“ nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. gegužės 1 d. išsipirkusi prekiavimo vietą Nr. Pa-1, šioje prekiavimo vietoje leido dirbti – prekiauti G. S. R. L. priklausančiomis pramoninėmis prekėmis nuo 2007 m. balandžio 10 d. iki 2007 m. balandžio 24 d., nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, neišdavus antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, jos neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus darbuotojo pažymėjimo, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenų apie priimtą dirbti asmenį, mokėjo G. S. darbo užmokestį po 10 Lt per dieną. R. L. pažeidė Darbo kodekso (toliau – DK) 99 straipsnio 2, 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarimu R. L. paskyrė administracinę nuobaudą – 1 000 Lt baudą.
Teismas, įvertinęs liudytojų G. Š., I. I. parodymus, Institucijos atstovo paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad pažeidėjos R. L. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Teismas nesirėmė pažeidėjos R. L. paaiškinimais ir liudytojos G. S. parodymais, nes juos paneigė kitų liudytojų parodymai. Tikrinimo metu jos nieko neverčiamos rašė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad G. S. dirba R. L., gaudama už tai 10 Lt atlygį be darbo sutarties. Pažeidimo dieną G. S. neturėjo verslo liudijimo ir negalėjo prekiauti R. L. prekėmis. Teismas, įvertinęs ATPK 41³ straipsnio 1 dalies, DK 98, 93 straipsnių nuostatas, konstatavo, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog tarp R. L. ir G. S. buvo santykiai, turintys darbo sutarties požymius. R. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, todėl kvalifikuotas teisingai, ir pažeidėja baustina. Teismas pažymėjo, jog R. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgęs į medicininę pažymą, iš kurios matyti, kad 2007 m. balandžio 24 d. R. L. nustatytas nerimo sutrikimas ir skirtas ambulatorinis gydymas, į tai, kad liudytoja G. S. prieš įvykį buvo padavusi dokumentus dėl verslo liudijimo, kuris buvo išduotas kitą dieną, t. y. 2007 m. balandžio 25 d., teismas, skirdamas pažeidėjai nuobaudą, taikė ATPK 30¹ straipsnį.
II.
R. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir nutraukti bylą.
R. L. nurodo, kad teismui buvo pateiktos sąskaitos, jog G. S. buvo įsigijusi prekių, kurias ir buvo išsidėsčiusi. Nėra neginčijamų įrodymų, jog ant prekystalių buvusios prekės priklausė R. L. Nepatvirtintas ir faktas, jog G. S. prekiavo. Nustatyta tik, kad G. S. turguje buvo prie jai priklausančios vietos. Nėra neabejotinų įrodymų, jog ji nelegaliai dirbo. Asmens kaltės dėl pažeidimo padarymo negalima grįsti vien prielaidomis. Visos abejonės bei neaiškumai aiškintini patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Institucija nurodo, kad teismas pripažino nelegalaus darbo faktą, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatė, todėl vadovaujantis ATPK 30² straipsniu turėjo būti skirtas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkis – 6 500 Lt bauda. R. L. patikrinimo dieną paskirtas ambulatorinis gydymas ir nelegaliai dirbusiam asmeniui kitą dieną išduotas verslo liudijimas neturi jokios įtakos sprendžiant atsakomybės klausimą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į R. L. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Patikrinimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, jog G. S. prekiavo savo, o ne R. L. prekėmis.
2. Prekybos vieta buvo išpirkta R. L. vardu, todėl ji buvo atsakinga už tinkamą prekybos vietos panaudojimą. Ji neužtikrino, kad G. S. pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
R. L. apeliacinis skundas tenkintinas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. L. surašytas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį (b. l. 2 – 3).
Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų (ATPK 41³ str. 1 d.).
DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
DK 93 straipsnis darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiklą kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį, yra šie: 1) darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus; 2) asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas; 3) asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; 4) asmuo dirba atlygintinai.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, negalima daryti išvados, kad tarp R. L. ir G. S. susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius. Nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad tarp R. L. ir G. S. buvo susitarta dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo paklūstant R. L. nustatytai darbo tvarkai. Iš šių asmenų pirminių rašytinių paaiškinimų (b. l. 4, 5) matyti, jog G. S. prekiauja tik tada, kai R. L. paprašo. Tai jos iš esmės patvirtino ir teisme (b. l. 16 – 17). Institucijos atstovo paaiškinimai (b. l. 15 – 16), liudytojų G. Š., I. I. parodymai (b. l. 40 – 41) patvirtina tik aplinkybę, jog G. S. 2007 m. balandžio 24 d. buvo turgavietėje. Be to, G. S. 2007 m. balandžio 25 d. buvo išduotas verslo liudijimas (b. l. 38), yra pateikti 2007 m. balandžio 24 d. jos pirktų prekių kvitai (b. l. 39).
Nesurinkus pakankamai įrodymų dėl nelegalaus darbo, yra pagrindas teigti, jog ši aplinkybė yra neįrodyta. Neįrodžius nelegalaus darbo, nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, todėl R. L. negali būti pripažinta kalta jį padariusi.
Atsižvelgiant į tai, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarimas naikintinas, o R. L. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, nėra pagrindo svarstyti Institucijos apeliacinio skundo argumentų dėl per švelnios nuobaudos R. L. paskyrimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. L. apeliacinį skundą patenkinti.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinio skundo nepatenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarimą panaikinti.
R. L. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.