Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-925-557/2012

Teisėjas E. Mockaitis Teisminio proceso Nr. 1-05-1-03058-2010-6

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2012 m. gruodžio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. P. nuteistas pagal BK 225 str. 2 d. (dėl 2009-02-27, 12⁰⁶ val. epizodo) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 2 metams, į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2010-02-18 iki 2010-02-19 (dvi dienos). Baudžiamasis procesas jo atžvilgiu pagal BK 225 str. 4 d. (dėl 2009-02-27, 15⁰⁵ val. epizodo) nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui,

V. P. nuteistas pagal BK 225 str. 2 d. (2009-02-19, 15²⁹ val. epizode) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 225 str. 2 d. (2009-02-27,12⁰⁶ val. epizode), (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu dvejiems metams. Baudžiamasis procesas jo atžvilgiu pagal BK 225 str. 4 d. (2009-02-27, 15⁰⁵ val. veikos epizodas) nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. V. P. išteisintas pagal BK 225 str. 2 d. (2009-02-12 3⁵¹ val. epizode) jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams. Kardomojo kalinimo laikas nuo 2010-02-18 iki 2010-02-20 įskaitytas į bausmės laiką.

Nuosprendžiu nuteistas ir A. A., kurio (kaip ir V. P.) atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) PK Viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės vyresniuoju patruliu ir būdamas statutiniu valstybės tarnautoju savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą: jis 2009 m. vasario 27 d., dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) PK Viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio Operatyvaus valdymo grupės postiniu V. P., apie 12⁰⁶ val., (duomenys neskelbtini), V. P. sustabdžius nenustatyto asmens vairuojamą nenustatytos markės automobilį, kuris viršijo leistiną greitį daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/h, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 4 d., už kurį numatyta nuo 400 iki 600 litų bauda, ir nurodžius pažeidėjui eiti į tarnybinį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje E. P. pažeidėjas pasiūlė 20 litų, 10 eurų (34,528 litų) ir 1000 Rusijos rublių (76,074 litų) iš viso 131,056 Lt dydžio kyšį, kad E. P. nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. E. P. sutikus priimti kyšį ir atidarius automobilio dėtuvę, pažeidėjas – nenustatytas asmuo padėjo reikalaujamą pinigų sumą, kaltinamasis grąžino dokumentus ir pažeidėją paleido. Tokiu būdu E. P. ir V. P. priėmė reikalaujamą kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir nenustatytas asmuo išvengė administracinės atsakomybės pagal ATPK 124 str. 4 d.

(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendis, kuriuo jis yra pripažintas kaltu pagal BK 225 str. 2 d., yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Jo kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką nėra pagrįsta pakankamų ir neginčijamų įrodymų visuma, tinkamu įrodymų vertinimu bei teismo išsamiu ir nešališku visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Savo nuomonę grindžia šiais motyvais.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 str. 1 d.) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus. BPK 20 str. 2 d. nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 d. nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1 d., 4 d.). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes - padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Pirma, 2012-08-02 nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra pašalintas aiškus prieštaravimas, kuris buvo nurodytas jo 2011-11-26 apeliaciniame skunde dėl neįsiteisėjusio (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nuosprendžio. 2009-02-27 12.06 val. epizode konstatuojama, jog pažeidėją sustabdė V. P., o jis sėdėjo automobilyje. Pažeidėjas jam pasiūlė 131,056 Lt dydžio kyšį. Jam sutikus ir atidarius automobilio dėtuvę, pažeidėjas padėjo reikalaujamą pinigų sumą. Šiame teiginyje yra aiškus prieštaravimas: pažeidėjas pasiūlė, o jis priėmė reikalaujamą pinigų sumą. Neaišku, ar pažeidėjas pasiūlė, ar jis pareikalavo tam tikros sumos kyšio.

Antra, teismas, įvardinęs nenustatyto pažeidėjo pasiūlytą ir duotą kyšio sumą, remiasi prielaidomis. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, jog pažeidėjas, garsiai įvardindamas kiekvienos kupiūros pavadinimą ir vertę, į pažeidėjo pusėje esančią dėtuvę įdėjo dvidešimt litų, dešimt eurų ir tūkstantį rublių - iš viso tris kupiūras. Nors dėdamas pinigus į dėtuvę pažeidėjas neįvardijo, kokia konkrečiai kupiūra įvardinta „tūkstantis“ dedama, iš prieš tai jo pasakytos frazės, kad jis turi dvidešimt litų, dešimt eurų ir dar gali duoti daugiau rubliais, teismas padarė išvadą, kad trečioji kupiūra buvo 1000 rublių vertės banknotas. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, padarytos išvados negali būti prieštaringos, visi prieštaravimai turi būti teismo patikrinti ir įvertinti. Šiuo atveju duoto kyšio dydis ypač svarbus kvalifikuojant veiką. Teismas, padaręs prielaidą, jog trečioji kupiūra buvo 1000 rublių vertės banknotas, nepagrįstai padarė išvadą, kad kaltinamieji E. P. ir V. P. priėmė didesnės nei 1 MGL vertės kyšį. Šiame epizode nurodyta 131,056 Lt bendra kyšio suma, paskaičiuota pagal to meto rinkos valiutos ir lito santykį, labai artima (skirtumas 1-2 Lt) tokio dydžio kyšiui, kurį priėmęs už neteisėtą neveikimą valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo laikomas padariusiu baudžiamąjį nusižengimą. Tokiu atveju kaltinamųjų veika būtų perkvalifikuota iš BK 225 str. 2 d. į BK 225 str. 4 d., o baudžiamasis procesas būtų nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 3 p.), kaip tai buvo padaryta 2009-02-27 15.05 val. nusikalstamos veikos epizode.

Trečia, vienintelis teisiamojo posėdžio metu nagrinėtas įrodymas, kuriuo grindžiamos galimai jo padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, yra vaizdo ir pokalbių stenogramos ir video įrašai, jų pagrindu surašyti protokolai „Dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, neatskleidžiant savo tapatybės“. Šie duomenys negali būti pripažinti įrodymais, nes jie gauti neteisėtai. Procesinės prievartos priemonės, šiuo atveju slapta veikla, paprastai suvaržo asmens teises į susižinojimo slaptumą, privataus gyvenimo neliečiamumą ir kt., todėl jos pripažįstamos teisėtomis tik tada, jeigu galimybė taikyti jas numatyta įstatyme ir jos taikomos griežtai laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų ir tvarkos. Galimybė taikyti neviešo pobūdžio tyrimo metodus numatyta Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme (toliau - OVĮ) ir Baudžiamojo proceso kodekse. OVĮ 9 str. 1 p. nurodyta, kad operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie tam tikrus šioje normoje išvardytus apysunkius nusikaltimus. Pagal BPK 158 str. 2 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai leidžiami tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų apie asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, nusikaltimą. Neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai pagal OVĮ nuostatas atliekami, kai ikiteisminis tyrimas dar nėra pradėtas, o jį pradėjus taikyti šiuos metodus galima tik vadovaujantis BPK. Slapti veiksmai gali būti pripažinti teisėtais ir jų metu gauti duomenys gali būti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese tik tuo atveju, jeigu buvo išpildytos visos įstatyme nustatytos sąlygos ir tiksliai laikytasi kitų reikalavimų jį taikant. BPK 158 str. 3 d. nurodyta, jog nutartyje leisti savo tapatybės neatskleidžiantiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti veiksmus turi būti nurodyta: asmenys, atliksiantys slaptus veiksmus; asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti; duomenys apie asmens nusikalstamą veiką; konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti; siekiamas rezultatas; slaptų veiksmų trukmė. Dėl atliktų veiksmų fakto ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytame protokole išdėstomi tik tyrimui reikšmingi duomenys. Tyrimui reikšmės neturintys duomenys, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai duomenimis, prie bylos nepridedami ir nedelsiant prokuroro nutarimu sunaikinami surašius atitinkamą aktą. Šiuo atveju minima procesinė prievartos priemonė buvo sankcionuota teismo kitoje byloje, tiriant organizuotos kontrabandos bylą, kurioje jis nebuvo ir nėra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Taigi, operatyviniai veiksmai buvo nukreipti ne prieš jį, todėl jie negali būti pripažinti teisėtais, o jų metu gauti duomenys negali būti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese. Šioje baudžiamojoje byloje daugiau nėra jokių įrodymų (liudytojų apklausų, įvykio vietos apžiūros protokolų, akistatų, kt.), kuriais grindžiamos teismo išvados dėl galimai jo padarytos nusikalstamos veikos, t.y. nenustatytas pažeidėjas, jo vairuojamas automobilis, nėra dokumentų (pinigų) pateikimo protokolų, daiktų (pinigų) apžiūros protokolų ir pan.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjo aštuoni Viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės pareigūnai, skundžiamame teismo sprendime jo asmuo nustatytas pagal šaukinį - 114, baudžiamosios bylos medžiagoje daugiau nėra jokių įrodymų, jog iš nenustatyto pažeidėjo savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą būtent jis.

Teismo apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotos išvados nepagrįstos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu - teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buvo nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodynėtinos aplinkybės. Teisėjas, į nuosprendį perkėlęs kaltinamojo akto turinį, neįvertino įrodymų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tokiu būdu nuosprendyje nurodytos jo galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės nepagrįstai pripažintos įrodytomis. Toks pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pagal BPK 6 str. baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai. Ši nuostata konkretizuoja Konstitucijos 109 str. 1 d. nuostatą, kad teisingumą vykdo tik teismas. Konstitucinis teisingumo principas suponuoja reikalavimą teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Anot apelianto, vienintelis teisiamojo posėdžio metu nagrinėtas įrodymas, kuriuo grindžiamos galimai jo padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės - vaizdo ir pokalbių stenogramos bei video įrašai, jų pagrindu surašyti protokolai - negali būti pripažinti įrodymais, nes jie gauti neteisėtai, procesinė prievartos priemonė – savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai – teismo buvo sankcionuota kitoje byloje, tiriant organizuotos kontrabandos bylą, kurioje jis nebuvo ir nėra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kadangi operatyviniai veiksmai buvo nukreipti ne prieš jį, anot apelianto, jų metu gauti duomenys negali būti panaudojami kaip įrodymai šiame baudžiamajame procese.

Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BKP 20 str. 1 d., 4 d.). Vadinasi, teismas spręsdamas, ar ištirtus duomenis pripažinti įrodymais, turi patikrinti, ar jie gauti įstatyme nustatytais būdais ir ar jie gali būti patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais veiksmais. Sprendžiant, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, svarbią reikšmę turi tai, kas šiuos duomenis surinko ir pateikė – valstybės institucija (pareigūnas) ar privatus asmuo, nes skirtingų subjektų elgesiui taikomi skirtingi principai. Valstybės institucijų (pareigūnų) veiksmams renkant įrodymus taikomas principas „galima tai, kas leidžiama įstatymo“. Tai reiškia, kad valstybės institucijos (pareigūnai) bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tai būdais, kurie tiesiogiai numatyti įstatymuose.

Iš (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. gruodžio 19 d. bei 2009 m. vasario 19 d. nutarčių (1 t., b.l. 20-22, 27-29) matyti, jog, vadovaujantis BPK 158 str., V. P. bei kitų dviejų asmenų atžvilgiu, tiriant organizuotos kontrabandos bylą (ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-3049-08 pradėtas 2008-06-03, 1 t., b.l. 11) ir siekiant patikrinti turimą informaciją bei gauti jos papildomai, buvo leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti tyrimo veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės: slapta patekti į tarnybinių automobilių „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, o esant būtinybei – ir automobilių išorėje, tikslu įmontuoti, tikrinti technikos būklę ir išmontuoti technines priemones – įrengti bei eksploatuoti, o baigus veiksmus, išmontuoti globalios padėties nustatytmo sistemas, technines priemones – garso įrašymo, garso ir vaizdo techniką. Šiuos veiksmus policijos pareigūnams buvo leista atlikti laikotarpiu nuo 2008-12-19 iki 2009-02-19 bei laikotarpiu nuo 2009-02-20 iki 2009-04-19. Duomenys apie E. P. galimus nusikalstamus veiksmus buvo gauti, jam minėtame tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atliekant tarnybines funkcijas. Vadovaujantis gauta informacija buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-3058-10, kurio metu dėl galimo E. P. kyšininkavimo duomenys buvo renkami BPK nustatyta tvarka, t.y. įtariamaisiais buvo apklausiami E. P. ir V. P., BPK 179 str. nustatyta tvarka buvo surašytas protokolas dėl procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 158 str., taikymo, surašytos vaizdo ir pokalbio stenogramos. Ikiteisminis tyrimas E. P. atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai, duomenys buvo renkami nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, o nuteistojo teisė į privatų gyvenimą nebuvo suvaržyta. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Taigi, įtariamas nusikalstamų veikų darymu asmuo pats atsisako teisės į privatų gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas. Nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas (2000 m. gegužės 8 d. nutarimas).

Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau aptartu, pripažįsta, jog nėra pagrindo teigti, kad taikant BPK 158 str. numatytą procesinę prievartos priemonę įrodymai E. P. atžvilgiu buvo gauti neteisėtais būdais ir neatitinka BPK 20 str. 1 d., 4 d. reikalavimų. Tačiau apeliacinis teismas pripažįsta, jog šių įrodymų nepakanka neginčijamai išvadai E. P. kaltės klausimu dėl BK 225 str. 2 d. numatyto nusikaltimo įvykdymo padaryti.

E. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 225 str. 2 d. už tai, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju tiesiogiai priėmė kyšį (20 litų, 10 eurų ir 1000 Rusijos rublių, iš viso 131,056 Lt) už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. už administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą, ko pasekoje nenustatytas asmuo išvengė administracinės atsakomybės pagal ATPK 124 str. 4 d. Pažymėtina, kad E. P. nėra nuteistas už tai, kad jis būtų reikalavęs kyšio, todėl, apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo ir prasmės atsakinėti į apeliacinio skundo argumentą, ar pažeidėjas – nenustatytas rusakalbis asmuo pats siūlė kyšį, ar E. P. reikalavo tam tikros sumos kyšio.

Atsakomybė pagal BK 225 str. 2 d. kyla tuo atveju, kai priimto kyšio vertė yra ne mažesnė negu 1 MGL (130 Lt), tačiau neviršija 250 MGL (32 500 Lt) dydžio.

Apeliantas E. P. kategoriškai neigia ėmęs kyšį, teigia, jog teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, padaręs prielaidą, kad trečioji kupiūra, kurią neva nenustatytas asmuo įdėjo į tarnybinio automobilio dėtuvę, buvo 1000 Rusijos rublių vertės banknotas, padarė nepagrįstas išvadas, kad jis priėmė didenės negu 1 MGL vertės kyšį.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo (5 t., b.l. 164, 165) matyti, jog nuteistasis E. P. savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 2 d., nepripažino, parodė, jog jokio kyšio iš nepažįstamų asmenų jis nereikalavo. Nebuvo tokio įvykio, kad jam būtų siūlę kyšį ar jis jo būtų reikalavęs. Nebuvo tokio atvejo, kad asmuo padėtų pinigus į dėtuvę. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b.l. 18-19, 23, 25, medžiaga ištirta teisiamojo posėdžio metu, 5 t., b.l. 168) E. P. savo kaltės taip pat nepripažino, nurodė, jog negali paaiškinti įtarime nurodytų aplinkybių, kadangi neprisimena, kas vyko 2009-02-27, tokio įvykio neprisimena. E. P. vėlesnėse apklausose (4 t., b.l. 68-70, 71-72, medžiaga ištirta teisiamojo posėdžio metu, 5 t., b.l. 168) duoti parodymus atsisakė.

Teisiamojo posėdžio metu (5 t., b.l. 165) nuteistasis V. P. atsisakė duoti paaiškinimus, išskyrus dėl filmuotos medžiagos, tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b.l. 76-77, medžiaga ištirta teisiamojo posėdžio metu, 5 t., b.l. 168) nuteistasis V. P. parodė, jog dėl įtarime nurodytų faktų nieko negali pasakyti, kadangi neprisimena, kas vyko įtarime nurodytu laiku. Apklausiamas vėliau (4 t., b.l. 96-97, medžiaga ištirta teisiamojo posėdžio metu, 5 t., b.l. 168) parodymus duoti ikiteisminio tyrimo metu atsisakė.

Byloje esančiame 2009-04-26 protokole dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės (1 t., b.l. 31-32, medžiaga ištirta teisiamojo posėdžio metu, 5 t., b.l. 168) užfiksuota, jog atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės naudotų techninių priemonių pagalba užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Peržiūrėjus vaizdo įrašus, perklausius garso įrašus gauta duomenų apie tai, kad vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti asmenys, pagal esamą informaciją Kelių eismo taisyklių pažeidėjai, vaizdo ir garso įrašuose <....> nuo 2009-02-27 08.44 val. iki 2009-02-28 09.54 val. <...> užfiksuoti paduodant uniformuotiems asmenims, pagal turimą informaciją (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnams, tikėtina, popierines pinigų kupiūras, aptariant padarytus ir pareigūnų užfiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, protokolų surašymą. O taip pat vaizdo ir garso įrašuose yra užfiksuota, kaip uniformuoti asmenys, pagal turimą informaciją (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai, paduotas, tikėtina, pinigines kupiūras vienas kitam paduoda, iš kur paima ir kur padeda.

2010-02-01 protokole dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės (1 t., b.l. 34-35, medžiaga ištirta teisiamojo posėdžio metu, 5 t., b.l. 168) užfiksuota, jog atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės vaizdo ir garso įrašymo metu buvo fauti faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, kad V. P. galėjo daryti nusikalstamas veikas, t.y. 2009-02-27 veiksmo pradžia 12 val. 06 min. 44 s. į tarnybinį automobilį atsisėda rusakalbis vyras, kuriam policijos pareigūnas E. P. paaiškina, už ką sustabdytas bei kokia už tai numatyta sankcija. Pažeidėjas į tarnybinio automobilio dėtuvę padeda pinigus, jam grąžinami dokumentai ir jis išvyksta <...>.

Vaizdo ir pokalbio stenogramoje Nr. 7 (1 t., b.l. 52-54, medžiaga ištirta teisiamojo posėdžio metu, 5 t., b.l. 168) užfiksuota, kad E. P. paaiškinus nenustatytam rusakalbiui asmeniui, kad už padarytą pažeidimą jam gresia bauda nuo 400 Lt iki 600 Lt, pastarasis pasakė: „<...> nu aš turiu, vade, 20 litų, 10 eurų ir dar galiu duoti ten rubliais daugiau <...>“. E. P. porą kartų pasakius: „suprantu“,- pažeidėjas pasakė: „nu ką, kiek reikia duoti. Nu ką, važiavau tai važiavau, Dešimt eurų“. E. P., pasakęs: „nekalbėk garsiai“, atidarė šalia pažeidėjo kojų esančią daiktų dėtuvę. Tada pažeidėjas pasakė: „nu tai va, 20 litų, 10 eurų, nu dar tūkstantis“. Tada policijos pareigūnas grąžina pažeidėjui dokumentus ir jam išlipus kreipiasi į kitą, šalia automobilio stovintį policijos pareigūną V. P.: „<...> važiuojam pažiūrėti“; „bardačioke“. V. P. atidaręs daiktų dėtuvę iš jos paėmė tris popierines pinigų kupiūras, jas apžiūri ir įsideda į uniforminių kelnių kairės pusės kišenę. Po to V. P. E. P. pasakė: „kažkaip mažai <...>“; „<...> Dešimt eurų“. E. P. atsako: „šešiasdešimt ir išeina?“; „Daugiau neišeina <...>“.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrint vaizdo medžiagą, perskaičius stenogramos Nr. 7 vertimą į lietuvių kalbą (5 t., b.l. 168) nuteistasis E. P. parodė, jog neprisimena, kad buvo toks dalykas, negali pakomentuoti vaizdo įrašo, to nebuvo. Save atpažįsta iš šaukinio „114“. Neigia pinigų padėjimo faktą. V. P. parodė, jog nepamena to epizodo, daug laiko praėjo.

Remiantis aukščiau aptartais duomenimis būtų galima teigti, kad nenustatytas rusakalbis asmuo įvykio metu į policijos pareigūnų tarnybinio automobilio dėtuvę įdėjo 20 Lt bei 10 eurų, tuo tarpu daryti kategorišką išvadą, kad trečioji kupiūra buvo būtent 1000 Rusijos rublių, negalima. Apeliantas apeliaciniame skunde teisingai pažymėjo, jog byloje nėra pinigų išėmimo, jų apžiūros protokolų, kurie leistų padaryti tokią abejonių nekeliančią išvadą. Apeliantas apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu iškėlė versiją, jog trečioji 1000 vertės kupiūra galėjo būti 1000 Baltarusijos, o ne Rusijos rublių. Byloje nėra duomenų, kurie šią nuteistojo E. P. versiją paneigtų, taipogi nepaneigta, jog E. P. sustabdytas rusakalbis vairuotojas galėjo vykti į Baltarusiją (iš Baltarusijos) ir turėti būtent šios valstybės, o ne Rusijos rublių.

Lietuvos banko duomenimis (www.lb.lt) bei byloje esančia statistika Lito ir užsienio valiutų santykiai 2009 m. vasario 27 d. (1 t., b.l. 96-97, medžiaga ištirta teisiamojo posėdžio metu, 5 t., b.l. 168) nustatyta, jog 2009-02-27 1000 Baltarusijos rublių vertė buvo 0,9556 Lt. Jei laikyti, kad įvykio metu į dėtuvę buvo įdėta 20 litų, 10 eurų (34,528 litų) ir 1000 Baltarusijos rublių (0,9556 litų), išeina, jog iš viso į tarnybinio automobilio dėtuvę buvo įdėta 55,4836 Lt. Ši suma artima 60 Lt sumai, apie ką ir užfiksuota vaizdo ir pokalbio stenogramoje Nr. 7 (1 t., b.l. 52-54, medžiaga ištirta teisiamojo posėdžio metu, 5 t., b.l. 168) pokalbio tarp E. P. ir V. P. metu „E. P. - Šešiasdešimt ir išeina? <...> Daugiau neišeina <...>“. Atsakomybė už kyšio, kurio vertė nesiekia 1 MGL dydžio, paėmimą numatyta BK 225 str. 4 d., todėl ši E. P. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 225 str. 4 d.

BK 3 str. 1 d. nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos padarymo metu galiojęs BK 95 str. 1 d. 1 p. a pp. (Žin., 2000, Nr. 89-2741, nuo 2010-06-29 senaties terminas prailgintas iki 3 metų, Žin., 2010, Nr. 75-3792) nustatė, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję 2 metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. E. P. inkriminuoti 2009-02-27 atlikti neteisėti veiksmai. Nenustatyta, kad senaties eiga apkaltinamajam nuosprendžiui priimti dėl E. P. kokių tai veiksmų būtų sustojusi ar nutrūkusi, vadinasi, apkaltinamasis nuosprendis E. P. atžvilgiu dėl 2009-02-27 įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. 4 d., galėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2011-02-27. E. P. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis iki 2011-02-27 priimtas nebuvo, todėl, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir dėl šios veikos. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendis dėl E. P. nuteisimo pagal BK 225 str. 2 d. naikinamas ir byla nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nustatytos aplinkybės dėl 2009-02-27 12⁰⁶ val. veikos epizodo liečia ir nuteistąjį V. P., todėl ir jo veika šiame epizode kvalifikuotina pagal BK 225 str. 4 d. Nors V. P. nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė, vadovaujantis BPK 220 str. 5 d. nuostatomis, nuosprendis šioje dalyje jo atžvilgiu švelninamas analogiškai kaip ir E. P., t. y. byla šoje dalyje nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Tuo pačiu V. P. atžvilgiu naikinama nuosprendžio dalis dėl BK 63 str. nuostatų taikymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 5 d., 326 str. 1 d. 2 p., 326 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 p., 328 str. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio dalį dėl E. P. ir V. P. nuteisimo pagal BK 225 str. 2 d. (dėl 2009-02-27, 12⁰⁶ val. epizodo) panaikinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.). E. P. paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.

Kitoje dalyje (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį pakeisti - panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. 1 d. ir 4 d. nuostatų taikymo V. P..

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.