Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Regina Pociene, sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei,

teismo posedyje išnagrinejo nukentejusiosios P. L. skunda del Varenos rajono apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 24 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-10-22 nutarimas ir paliktas galioti Varenos rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2010-09-21 nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima, ir

Druskininku miesto PK buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 70-1-00109-08 del to, kad 2008-04-08 apie 20.50 val. Druskininku m. M.K. Ciurlionio gatveje ties namu Nr. 13 R. K., budamas neblaivus (0,58 promiles), vairuodamas automobili Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nuo Mizaru-Liepu gatviu sankirtos M.K.Ciurlionio gatve link sankirtos su Klonio gatve, tamsiu paros metu, esant šlapiai asfaltuoto kelio dangai, partrenke ir sužalojo ne per pesciuju pereja einancia pesciaja N. C., kuri nuo patirtu sužalojimu 2008-04-09 mire ligonineje.

Šioje byloje R. K. buvo iteiktas pranešimas apie itarima del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Varenos rajono apylinkes prokuraturos prokurore 2010 m. rugsejo 21 d. nutarimu nutrauke ikiteismini tyrima byloje Nr. 70-1-00109-08, nes ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenu, patvirtinanciu itariamojo R. K. kalte del nusikalstamos veikos padarymo.

Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, išnagrinejes nukentejusiosios P. L. skunda, 2010 m. spalio 22 d. nutarimu mineta prokurores 2010 m. rugsejo 21 d. nutarima panaikino kaip nepagrista.

Varenos rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas, išnagrinejes itariamojo R. K. skunda, 2010 m. lapkricio 24 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-10-22 nutarima ir paliko galioti Varenos rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2010-09-21 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima.

Nukentejusioji P. L. skunde prašo panaikinti Varenos rajono apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 24 d. nutarti. Tvirtina, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas be pagrindo, neatsižvelgus i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika ir teises normu aiškinima analogiškose bylose.

Nukentejusioji teigia, jog ikiteisminio tyrimo teisejo nutartyje išdestyti argumentai yra prieštaringi ir neatitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktu duomenu. Teisejas, remdamasis medicininiais dokumentais, nutartyje konstatavo, jog nukentejusioji turejo judejimo problemu, todel tiketina, kad ji galejo judeti letesniu tempu arba negalejo judeti greitu tempu. Taciau veliau, remdamasis asmenu subjektyvaus suvokimo apie judejimo greiti aiškinimu, teisejas padare išvada, jog N. C. vis del to galejo judeti ir greitai, ir letai, arba jos greicio nustatyti neimanoma.

P. L. tvirtina, jog teisejas nepagristai remesi R. K. parodymais, kad jis iki ivykio ne karta mate sparciai einancia N. C. ir neivertino, kad nukentejusioji buvo 84 metu amžiaus, turejo judejimo negalia, nuolat jaute stuburo skausmus, ir kad pirminese apklausose R. K. nurode, jog N. C. anksciau nepažinojo.

Nukentejusioji teigia, jog ikiteisminio tyrimo teisejas netinkamai taike procesines teises normas, nes iš nutarties turinio seka, kad Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimas buvo panaikintas del to, kad itariamojo atžvilgiu nesurinkta pakankamai duomenu, pagrindžianciu itariamojo kalte. Tuo tarpu iš nutarties argumentu seka, kad nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima paliktas galioti del to, kad R. K. veiksmuose nera nusikaltimo sudeties. Be to teisejas padare procesini pažeidima, klaidingai nurodydamas priimtos nutarties apskundimo termina.

P. L. manymu, nepagristas teisejo argumentas, jog butina užtikrinti, kad tyrimas butu atliktas per kuo trumpesni laika, nes tikslas kuo greiciau atlikti ikiteismini tyrima negali užgožti kitu baudžiamojo proceso teises principu, tame tarpe ir pareigos išsamiai ištirti visas nusikalstamos veikos aplinkybes.

Nukentejusioji teigia, jog aplinkybe, kad N. C. gatves važiuojamojoje dalyje atsidure staiga, nepagrista jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, iš 2008 m. balandžio 8 d. autoavarijos vietos plano, paties R. K. parodymu ir kitos bylos medžiagos akivaizdu, kad N. C. gatve pereidinejo iš kaires puses i dešine, žiurint R. K. važiavimo kryptimi. Taigi pirmiausiai ji perejo viena eismo juosta, kirto kelio ženklinimo linija, tada iejo i R. K. važiuojamaja kelio dali, ja beveik visa perejo ir tik likus iki šaligatvio 0,5 m ivyko eismo ivykis. Be to N. C. buvo 84 metu amžiaus, turejo judejimo negalia, jos judesiai buvo riboti, skausmingi, todel ji negalejo 7 metru kelio atkarpos kirsti per kelias sekundes.

Nutraukiant ikiteismini tyrima, P. L. teigimu, nebuvo ivertintos 2009-02-10 ekspertizes akto Nr. 11-2822(08) 7 p. išdestytos aplinkybes, jog tuo metu, kai N. C. iejo i R. K. važiuojamosios dalies puse, N. C. ir R. K. automobili skyre 66,7 ÷ 18,8 m atstumas, o automobilio Audi A6 stabdymo kelias buvusioje eismo situacijoje buvo 18,75 ÷ 25 m, taigi, mažesnis už atstuma, kuris skyre automobili ir N. C.. Druskininku savivaldybes administracija patvirtino, jog eismo ivykio metu dege dirbtinis gatviu apšvietimas, gedimu nebuvo. Visos šios aplinkybes, nukentejusiosios nuomone, patvirtina, jog R. K. turejo galimybe išvengti susidurimo su nukentejusiaja. Be to R. K. turejo technine galimybe apvažiuoti pesciaja N. C. iš kaires puses, neišvažiuodamas i priešpriešine eismo juosta, nes važiuojamosios kelio dalies plotis yra 7 metrai: dvi eismo juostos po 3,5 metro. N. C. buvo partrenkta 0,5 m atstumu nuo dešinio šaligatvio žiurint R. K. važiavimo kryptimi. Automobilio Audi A6 plotis pagal technines charakteristikas yra apie 1,8 m. Taigi atidus ir rupestingas bei blaivus vairuotojas, važiuodamas 30-40 km/h greiciu turejo visas galimybes pesciaja apvažiuoti neišvažiuodamas i priešpriešine eismo juosta.

Ta aplinkybe, jog itariamasis, turedamas pareiga atidžiai vairuoti transporto priemone, jos nevykde, o galimai del apsvaigimo nuo alkoholio nepamate kelyje atsiradusios kliuties, nukentejusiosios tvirtinimu, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu nutraukti ikiteismini tyrima.

Nukentejusioji tvirtina, jog ta aplinkybe, kad N. C. ejo ne per pesciuju pereja, neatleido vairuotojo nuo pareigos transporto priemone vairuoti atidžiai bei imtis visu atsargumo priemoniu ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad butent pescioji kalta del eismo ivykio kilimo. Byloje esantys objektyvus duomenys patvirtina, jog R. K. turejo galimybe pamatyti i važiuojamaja kelio dali neleistinoje vietoje iejusia N. C. ir imtis visu imanomu priemoniu išvengti susidurimo su pesciaja.

Nukentejusiosios P. L. skundas tenkintinas, Varenos rajono apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 24 d. nutartis naikintina kaip nepagrista.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentejusioji N. C. eismo ivykio metu važiuojamaja kelio dali kirto neleistinoje vietoje, t.y. ne per pesciuju pereja. Nukentejusioji P. L. skunde pagristai nurodo, kad vien ši aplinkybe neatleido automobili vairavusio R. K. nuo pareigos transporto priemone vairuoti atidžiai bei imtis visu atsargumo priemoniu. Tai patvirtina ir teismu praktika. Štai pavyzdžiui, Lietuvos Aukšciausiais Teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K–520/2008) konstatavo, jog D.V. pagristai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Toki sprendima motyvavo tuo, kad nors ir nustatyta, jog nukentejusioji pažeide Keliu eismo taisykliu 87 p. reikalavima, t. y. neisitikino, jog i kita važiuojamosios dalies puse eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonems, taciau taip pat irodyta, kad ir D. V. pažeide Keliu eismo taisykliu 53 p., 172 p. reikalavimus, t. y. sukeldamas pavoju kitiems eismo dalyviams, neatsižvelge i kelio ir meteorologines eismo salygas, iškilus gresmei eismo saugumui, t. y. pesciajai A. K. išejus i važiuojamaja dali ne pesciuju perejoje, nesieme priemoniu išvengti parbloškimo, nesustabde automobilio ir neapvažiavo pesciosios, del to ja partrenke. Šiuo atveju, kai abu eismo dalyviai pažeide Keliu eismo taisykles, teismai pagristai aiškinosi, kurio – D. V. ar nukentejusiosios A. K. – veiksmai buvo tiesiogine ir butina salyga eismo ivykiui kilti, ir teisingai nustate, kad butent D. V. neteiseti veiksmai nuleme ivykio metu kilusius padarinius – nesunku nukentejusios sveikatos sutrikdyma. Byloje esanciais duomenimis irodyta, kad D. V., važiuodamas leistinu mieste greiciu, esant nustatytoms byloje važiavimo salygoms (matomumui iki kliuties ir kt.), turejo technine galimybe išvengti nukentejusiosios partrenkimo, kai ši iženge i jo važiavimo krypties eismo juosta. Taigi, jeigu D. V. nebutu pažeides Keliu eismo taisykliu reikalavimu (o tokias technines galimybes jis turejo), nebutu kiles eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas žmogus. Vien del nukentejusiosios Keliu eismo taisykliu 87 punkto pažeidimo, ivykis nebutu kiles, nes atidus ir atsargus vairuotojas, turedamas realias technines galimybes, butu emesis priemoniu išvengti nukentejusios parbloškimo. Nukentejusioji sudare pastebima kliuti, todel vairuotojas važiuodamas saugiu greiciu turejo galimybe išvengti užvažiavimo ant pesciosios.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2009 m. gegužes 19 d. nutartyje (Baudžiamoji byla Nr. 2K-233/2009) konstatavo, jog F.S pagristai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., nes Keliu eismo taisykliu 173 punktas (naujos redakcijos nutarimo 134 punktas) numato, kad tais atvejais, jeigu atsirado kliutis ar iškilo gresme eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebeti) privalo suletinti greiti, net visiškai sustabdyti transporto priemone arba apvažiuoti kliuti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Teismai, ivertine bylos duomenu visuma, nustate, kad M. Š. kertant važiuojamaja kelio dali ne pesciuju perejoje iš kaires i dešine, F. S. laiku nesumažino vairuojamo automobilio važiavimo greicio, nors galejo ir privalejo tai padaryti, del ko patrenke pesciaji M. Š. Pirmosios instancijos teismas remesi specialisto eismo ivykiu tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad susidariusioms prieš eismo ivyki kelio aplinkybems, iškilus eismo saugumo gresmei – pesciajam M. Š. pradejus eiti per gatves važiuojamaja dali, F. S., artedamas prie pesciojo gatve, privalejo stabdyti savo vairuojama automobili. Jis, važiuodamas jo paties nurodytu 30-40 km/h greiciu, turejo technine galimybe išvengti pesciojo M. Š. partrenkimo, laiku stabdydamas automobili. Eismo ivykio kilima techniniu požiuriu salygojo tai, kad pesciasis M. Š., kirsdamas gatves važiuojamaja dali ne pesciuju perejoje sudare kliuti artejusiam automobilio vairuotojui F. S., o pastarasis laiku nemažino vairuojamo automobilio greicio. Šios tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacines instancijos teismo ištirtos aplinkybes parodo priežastini ryši tarp nuteistojo M. Š. veiksmu bei kilusiu padariniu – eismo ivykio ir nukentejusiojo mirties. Tai patvirtina ir visi kiti byloje esantys irodymai. Teismas atmete kasatoriaus argumenta, jog teismai neivertino to, kad paties nukentejusiojo M. Š. veiksmai turejo priežastini ryši su kilusiais padariniais, nes šia aplinkybe teismas tyre ir ivertino, pagristai pripažino nuteistojo F. S. atsakomybe lengvinancia aplinkybe butent tai, kad nusikalstamos veikos padarymui itakos turejo rizikingas paties nukentejusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Iš byloje esancio Lietuvos teismo ekspertizes centro 2010 m. rugpjucio 17 d. ekspertizes akto Nr. 11-1743(10) matyti, jog ivykio metu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. K., važiuodamas 45 km/h greiciu, laiku stabdydamas vairuojama transporto priemone, turejo technine galimybe išvengti pesciosios N. C. partrenkimo, jeigu pescioji N. C. ejo letu, ramiu arba greitu tempu ne didesniu kaip 4,2 km/h. Jeigu pescioji N. C. i kita gatves važiuojamosios dalies puse ejo greitu tempu didesniu kaip 4,2 km/h greiciu, vairuotojas R. K., važiuodamas 45 km/h greiciu, laiku stabdydamas vairuojama transporto priemone neturejo technines galimybes išvengti pesciosios N. C. partrenkimo (t. 2, b.l. 58-61).

Eismo ivykio ekspertize atlikes ekspertas I.Granskas teismo posedyje paaiškino, kad jei, atlikus ekspertize, teismo medicinos ekspertai nustatytu, jog nukentejusioji N. C. pagal savo amžiaus grupe ir susirgimus negalejo eiti per važiuojamaja kelio dali didesniu kaip 4,2 km/h greiciu, tokiu atveju R. K. veiksmai butu sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmemis.

Iš baudžiamojoje byloje esanciu dokumentu matyti, kad nukentejusioji N. C. buvo 84 metu amžiaus, jai buvo diagnozuota deformuojanti stuburo osteoartroze IIIo (t. 1, b.l. 218). Taigi yra pagrindas manyti, kad pastaroji viršyti 4,2 km/h greicio, eidama per važiuojamaja kelio dali, negalejo. Taciau objektyviai atsakyti i ši klausima reikalingos specialios žinios. Todel ikiteisminio tyrimo metu tikslinga buvo paskirti teismo medicinos ekspertize šiam klausimui išsiaiškinti, kadangi autoivykis galejo ivykti ir del abipuses kaltes. Neatsakius i ši klausima, negalima paneigti tos aplinkybes, kad R. K. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu autoivykiu ir del to atsiradusiomis pasekmemis.

Nei ikiteisminio tyrimo teisejas, nei prokurore, priemusi nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, šiu aplinkybiu neivertino, todel padare nepagrista išvada, jog tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai.

Skunda nagrinejantis teismas pritaria Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo išvadai, jog, siekiant visapusiškai ir išsamiai išaiškinti ivykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu tikslinga papildomai apklausti liudytoja R. J., tame tarpe ir apie matomuma ivykio metu, be to mano, jog turetu buti apklausta ir N. C. gydžiusi gydytoja.

Esant šioms aplinkybems, nukentejusiosios P. L. skundas tenkintinas, Varenos rajono apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 24 d. nutartis naikintina, priimant sprendima palikti galioti Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010 m. spalio 22 d. nutarima.

nukentejusiosios P. L. skunda tenkinti.

Panaikinti Varenos rajono apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 24 d. nutarti ir priimti del skundo nauja sprendima – Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010 m. spalio 22 d. nutarima, kuriuo panaikintas Varenos rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2010-09-21 nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima Nr. 70-1-00109-08, palikti galioti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.