Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-02-09 · Civilinė byla Nr. 2A-86-253/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-09
Bylos Nr.
2A-86-253/2011
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01158-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Eugenija Morkūnienė
Atsakovas
R. B., R.
Ieškovas
L. B., L.
Išvadą teikia
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-86-253/2011

Teisėja Jūratė Lukšienė (Proceso Nr. 2-24-3-01158-2009-7)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 78.2.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. vasario 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė, kolegijos teisėjai Eugenija Morkūnienė, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant atsakovui R. B., jo atstovui advokatui V. Mačiulskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui R. B., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei L. B., institucija, teikianti byloje išvadą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir DNR ekspertizės skyrimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė teismo prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – B., nustatyti vaikų: I., gim. (duomenys neskelbtini), A., gim. . (duomenys neskelbtini), J., gim. (duomenys neskelbtini) ir O., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kas mėnesį mokant kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, ir iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė nutraukti santuoką su L. B., siekiant nustatyti, kad jis yra biologinis dukros J., gim. . (duomenys neskelbtini), ir sūnaus O., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas skirti DNR ekspertizę, įpareigoti ieškovę netrukdyti jam bendrauti su vaikais.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010- m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priešieškinį dėl santuokos nutraukimo patenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 1997-05-24 Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 42, tarp R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. B. (pavardė iki santuokos sudarymo R.), a. k(duomenys neskelbtini) nutraukė dėl atsakovo R. B. kaltės. Ieškovei po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu turėtą pavardę B.. Nustatė, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka. Nepilnamečių vaikų: I. B., A. B., J. B. ir O. B. gyvenamąją vietą nustatė su jų motina ieškove L. B.. Iš atsakovo R. B. priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisė nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2009-08-03 iki jų pilnametystės. Nepilnamečiams išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė L. B.. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Iš atsakovo R. B. priteisė 397,70 Lt bylinėjimosi išlaidų (360,00 žyminis mokestis, 37,70 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) valstybės naudai. Konstatavo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį bei vaikų poreikius, konstatavo, kad atsakovas šiuo metu neturi galimybės mokėti vaikų išlaikymui ieškovės prašomos 400,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, todėl priteisė kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokėti po 250 Lt. Nurodė, jog tokia suma kartu su motinos teikiamu išlaikymu šiuo metu būtų optimaliai pakankama patenkinti būtiniausius tokio amžiaus vaikų poreikius. Taip pat teismas nurodė, jog atsakovas nereiškė reikalavimo nuginčyti jo tėvystės vaikų atžvilgiu, todėl klausimas dėl tėvystės nuginčijimo nebuvo sprendžiamas. Be to, teismas sprendime nurodė, jog atsakovas visus vaikus įvardijo savais, juos augino kaip savo nuo pat jų gimimo, ir ta aplinkybė, kad yra įrašytas vaikų tėvu jų gimimo dokumentuose, jam žinoma nuo pat tų dokumentų sudarymo, tačiau norėtų pasitikrinti savo tėvystę. Tokį atsakovo prašymą teismas atmetė kaip nepagrįstą ir pažeidžiantį vaikų teises.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą iš dalies – nenaikinant sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Apeliantas ginčija teismo sprendimą dėl to, jog teismas, nepagrįstai nedavė galimybės tinkamai pasiruošti tėvystės nuginčijimui. Mano, kad sprendimas priimtas neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, todėl byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2. Apeliantas nesutinka su priteistu nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžiu. Teigia, kad pajamų jis neturi, yra registruotas darbo biržoje, iki šiol darbo negauna, todėl mokėti kiekvienam po 250 Lt neturi galimybių.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nevertino aplinkybės, jog jis nepripažįsta dviejų vaikų ir nori nuginčyti tėvystę. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas priešieškiniu teismui nepateikė reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, o pateikė prašymą skirti DNR ekspertizę. Reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo turi būti teismui pateiktas CPK 394-396 str. nustatyta tvarka. Nesant tinkamai suformuluoto reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, teismas negalėjo spręsti dėl DNR ekspertizės paskyrimo, nes šios ekspertizės išvada yra tik įrodymas byloje dėl tėvystės nuginčijimo. Kolegija konstatuoja, jog nesant tinkami suformuluotam reikalavimui dėl tėvystė nuginčijimo, teismas neprivalėjo dėl jo priimti sprendimo.

Apeliantas nurodo, kad teismas, matydamas, kad abejoja dėl tėvystės, privalėjo duoti galimybę tinkamai pasiruošti tėvystės nuginčijimui. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta ginčijama jo teisė (CPK 5 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovas nepateikė reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo. Pažymėtina tai, kad teismas negali įpareigoti šalį pateikti vienokį ar kitokį reikalavimą, teismas gali tik pasiūlyti tikslinti reikalavimus. Tačiau 2009-11-03 ir 2010-01-15 teismo posėdžių metu atsakovo atstovas advokatas P. Matažinskas patvirtino, kad reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo nereiškia (b. l. 53, 69). Iš bylos medžiagos nėra matyti, kad atsakovas ar jo atstovas būtų teismui išreiškę prašymą sudaryti galimybę patikslinti savo reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neprivalėjo atsakovui sudaryti galimybės tinkamai pasiruošti tėvystės nuginčijimui.

Dėl išlaikymo dydžio priteisimo.

Ieškovė teismo prašė keturiems jų nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisti mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt kiekvienam vaikui. Klaipėdos rajono apylinkės teismas keturiems šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisė po 250 Lt. Atsakovas nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį.

Ieškovas nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą jis atlikinėjo paskirtą laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose ir jokių pajamų negavo. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje ir gauna tik bedarbio pašalpą, todėl negali mokėti pirmosios instancijos priteisto išlaikymo. Atsakovas sutinka mokėti po 150 Lt kiekvienam vaikui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis, nes paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas, turtinę padėtį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovas nuo 2010-05-24 yra registruotas darbo biržoje. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus pažymos matyti, kad atsakovui nuo 2010 m. birželio1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. buvo išmokėta 1890 Lt socialinės pašalpos. Nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1900,00 Lt. Taigi esant nurodytoms aplinkybės pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, jog atsakovo materialinė padėtis yra prastesnė už ieškovės. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to, jog atsakovas šiuo metu yra bedarbis ir neturi jokio turto, nėra atleidžiamas nuo pareigos bent minimaliai išlaikyti vaikus. Atmestinas apelianto motyvas, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog dėl to, kad jis yra darbingas ir sveikas, gali išlaikyti vaikus. Teigia, kad vien už tai pinigų jis negauna. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Kolegija pripažįsta, kad šiuo metu šalies ekonominė padėtis yra sunki ir apeliantui dėl to sunkiau susirasti darbą, tačiau tokios turtinės padėties pablogėjimas, esant apeliantui darbingam ir sveikatos būklei neribojant galimybės dirbti, vertintinas kaip laikinas. Be to, vien tai, kad apeliantas šiuo metu yra bedarbis neatleidžia nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, juolab, kad būdamas bedarbis turi galimybę imtis visų įmanomų priemonių pragyvenimo šaltinio suradimui.

Kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant dėl šalių turtinės padėties ir kiekvienos jų finansinių galimybių tenkinti vaiko poreikius, svarbu atsižvelgti į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama, atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje, 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pažymėtina, kad vaiką privalo išlaikyti abu tėvai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Kadangi priteisiant išlaikymą negalima nepaisyti ir augančių vaikų besikeičiančių poreikių, todėl kylant abejonėms dėl tėvų turtinės padėties, teismas ją vertina vaikų interesų naudai, t. y. laikoma, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad vaikams augant didėja ir jų poreikiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad du vaikai mokosi mokykloje, kiti du – lanko vaikų lopšelį darželį. Visus vaikus reikalinga aprūpinti ne tik apranga, maistu, tačiau ir priemonėm, reikalingom vaikams mokykloje bei darželyje. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad vaikai dalyvauja ir užklasinėje veikloje (b. l. 80), kuri reikalauja ir papildomų išlaidų. Todėl jų poreikiams patenkinti tėvo siūlomų 150 Lt kiekvienam vaikui nepakaktų. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki šiol būtų teikęs bent kokį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ieškovė, esant pasikeitusiam pragyvenimo lygiui, sunkiai šalies ekonominei padėčiai, vaikus išlaiko viena. Atsižvelgus į tai, sumažinus priteistą ir taip minimalų išlaikymą iki apelianto prašomo priteisti kiekvienam vaikui išlaikymo dydžio - 150 Lt per mėnesį, būtų pažeisti vaikų interesai bei jų teisė gauti bent minimalų išlaikymą, kuris patenkintų būtiniausius jų poreikius. Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas atitinka minimalius vaikų poreikius (įskaitant ir motinos teikiamą išlaikymą). Konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į nuolat augančius vaikų poreikius, pagrįstai priteisė iš atsakovo po 250 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, kuris kartu su motinos teikiamu išlaikymu užtikrintų būtiniausių vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.194 straipsnio l dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėTeisėjai Eugenija MorkūnienėDanguolė Martinavičienė