- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- 1-1710-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33779-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33779-19, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. neteisėtai kitam asmeniui perleido areštuotą ir jam patikėtą turtą, o būtent:
jis, žinodamas, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. antstolio I. G. turto arešto aktu Nr. S-18-8-16383 (duomenys neskelbtini) priklausanti priekaba Tauriga Tauras, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra areštuota, 2019 m. liepos 7 d., apie 14 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) šią priekabą, neteisėtai, už 750 eurų pardavė D. Z., tokiais savo neteisėtais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam D. Z. 750 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į (duomenys neskelbtini) skelbimų grupę, esančią socialiniame tinkle Facebook, jis įdėjo skelbimą, apie tai, kad parduoda priekabą. Tikėjosi, kad pavyks priekabą registruoti. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini), kurioje jis yra direktorius, turtas yra areštuotas antstolio, tačiau nežinojo, koks tiksliai turtas areštuotas. Iš antstolio gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini) priklausantį, areštuotą turtą, tačiau šio pranešimo neskaitė, gavęs išmetė į šiukšlių dėžę. Neskaitė, kadangi jau žinojo iš anksto, kad antstolis areštuos patalpas. Kad antstolis areštuos ir priekabą, nepagalvojo. Pranešimą iš antstolio gavo registruotu paštu, pasirašytinai. Priekaba stovėjo nenaudojama (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme. Įdėjus skelbimą, atsirado pirkėjas, kurio jis nepažinojo. Pirkėjas atvažiavo, apžiūrėjo priekabą, ją nupirko už 750 eurų. Pirkėjui apie riziką, kad ta priekaba gali būti areštuota, nesakė, nebuvo tuo pilnai įsitikinęs. Nuvykus į VĮ „Regitra“ išregistruoti šios priekabos, jam pasakė, kad priekabos išregistruoti negali, kadangi jai yra uždėtas areštas. Tada jis SMS žinute informavo asmenį nusipirkusį priekabą, kad priekaba yra areštuota, bei, kad pasiims atgal tą priekabą, gražins sumokėtus pinigus, tai padarys tik po 2019 m. rugpjūčio 15 d., tačiau šis žmogus pasakė, kad nelauks ir rašys pareiškimą. 2019 m. rugsėjo 22 d. atliko mokėjimo pavedimą tam žmogui (pirkėjui) į sąskaitą pervedė 750 eurų. Šis žmogus jam grąžino priekabą. Gailisi, kad bandė parduoti areštuotą turtą. Su tuo žmogumi, kuriam pardavė priekabą, susitaikė (b. l. 76-78).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Liudytojas D. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tinkle Facebook pamatė skelbimą apie parduodamą automobilinę priekabą. Paskambino nurodytu telefonu, su pardavėju susitarė dėl kainos ir priekabos apžiūros. Sutarta kaina – 750 eurų. 2019 m. liepos 7 d., apie 17 val. 00 min., atvažiavo pas pardavėją M. K., (duomenys neskelbtini). Priekabą Tauriga Tauras, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo nuosavo namo kieme. M. K. sakė, kad yra (duomenys neskelbtini) vadovas, o priekaba priklauso valdomai įmonei (duomenys neskelbtini). Priekaba tiko, su M. K. pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Po sutarties pasirašymo sumokėjo 750 eurų. Su M. K. buvo sutarta, kad šis 2019 m. liepos 8 d. išregistruos parduotą priekabą. 2019 m. liepos 9 d. paskambino M. K. pasiteirauti, ar išregistravo priekabą, tačiau šis atsakė, kad dar neišregistravo, kadangi neturėjo laiko. Praėjus kelioms dienoms bandė prisiskambinti M. K., tačiau šis neatsiliepdavo. 2019 m. liepos 26 d. parašė M. K. žinutę, kad, jei priekaba nebus išregistruota, kreipsis į policiją. M. K. parašė, kad šiuo metu jis negali išregistruoti priekabos, kadangi ši areštuota. 2019 m. rugpjūčio 21 d. paskambino M. K. ir pasakė, kad nori atsiimti priekabą, sutarė, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. jis atveš priekabą į (duomenys neskelbtini) ir atgaus už ją sumokėtus pinigus. Sutartą dieną kažkokia moteris jam perdavė 750 eurų ir pasiėmė priekabą. M. K. turtinių ar kitokių pretenzijų neturi ir ieškinio nereikš (b. l. 15-16, 21-22, 34-35).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate dėl tarnybinio pranešimo apie tai, kad 2019 m. liepos 7 d., apie 14 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) vadovas M. K., neteisėtai perleido, t. y. pardavė D. Z., (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri yra areštuota vykdant teismo sprendimą, ir dėl areštuoto turto – priekabos pardavimo D. Z. padarė 750 eurų turtinės žalos. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) turtui uždėti antstolio I. G. apribojančio dokumento Nr. 2018049051 (2018 m. rugsėjo 6 d.), antstolio R. V. apribojančio dokumento Nr. 2019027930 (2019 m. gegužės 14 d.); antstolio S. M. apribojančio dokumento Nr. 2019032361 (2019 m. birželio 5 d.) areštai ir su disponavimo turtu apribojimais pasirašytinai buvo supažindintas M. K. (b. l. 6-7).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad D. Z. kreipėsi į policiją pateikdamas pareiškimą apie tai, kad iš M. K. įsigijo priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už kurią sumokėjo 750 eurų. Su pardavėju buvo sutarta, kad pastarasis ją išregistruos 2019 m. liepos 8 d., tačiau to nepadarė. Vėliau paaiškėjo, kad priekaba buvo areštuota (b. l. 11).
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. H 983070 nustatyta, kad priekaba Tauriga Tauras B 703SP, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso bendrovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).
Iš transporto priemonės 2019 m. liepos 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopijos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 7 d. pardavė, o D. Z. pirko už 750 eurų priekabą Tauriga Tauras B 703SP, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).
Iš antstolio I. G. kontoros pateiktos informacijos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovui 2018 m. rugsėjo 11 d. pasirašytinai yra įteiktas 2018 m. rugsėjo 6 d. turto arešto aktas, kuriuo areštuota priekaba Tauriga Tauras, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 39-46).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Šio nusikaltimo sudėties objektyvusis veikos požymis pasireiškia aktyviomis alternatyviomis veikomis – tai aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, neteisėtas perleidimas kitam asmeniui, tokio turto sugadinimas ar paslėpimas. Šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/2014). Pažymėtina ir tai, kad aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka, ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/2014). Toks turtas gali būti perduotas saugoti savivaldybės institucijai, įstaigai ar konkrečiam asmeniui.
Asmenims, kuriems perduotas saugoti turtas, išaiškinama atsakomybė pagal nagrinėjamą straipsnį ir tam tikslui iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, nes kaltininkas turi suvokti savo pareigas ir teises dėl jam patikėto turto ir žinoti, kad už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nes dėl to yra įspėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-96/2015).
Taigi, siekiant asmenį pripažintu kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti, kad asmuo, jau po to, kai įgijo specialųjį statusą, t. y. tapo aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju, atliko veiksmą (ar veiksmus), sudarančius šio nusikaltimo sudėties objektyviuosius veikos požymius, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kuriais jam patikėtą saugoti turtą jis perleido tretiesiems asmenims, tokį turtą sugadino, sunaikino ar paslėpė.
Be to, kad kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo D. Z. parodymai, tarnybiniai pranešimai, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad M. K., būdamas (duomenys neskelbtini), kurios turtas buvo areštuotas antstolio I. G. 2018 m. rugsėjo 6 d. turto arešto aktu, direktoriumi, bei būdamas pasirašytinai informuotas, kad priekaba Tauriga Tauras, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra areštuota, 2019 m. liepos 7 d. už 750 eurų pardavė D. Z.. Kaltinamojo M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis M. K. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi, prašydamas leisti baudą sumokėti per 6 mėnesių laikotarpį (b. l. 83-85, 86).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Svarstant kaltinamojo M. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkaus nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas (b. l. 61-63), penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 50-60), dirbantis (b. l. 48), duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra.
Kaltinamasis M. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Šioje baudžiamojoje byloje D. Z. pareiškė civilinį ieškinį 750 eurų sumai, kurį M. K. atlygino (b. l. 81-82). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad D. Z. civilinis ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL dydžio (2 550,00 (du tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt) eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę 34 MGL dydžio (1 700,00 (vienas tūkstantis septyni šimtai) eurų) baudą.
Išaiškinti nuteistajam, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB Citadelė banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300; įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.