Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išdavą, - Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai Z. L.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui D. S., institucija, teikianti išvadą, – Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, civilinės bylos dalis dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nutrauktina, patvirtinus taikos sutartį.

Iš byloje ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. P., gimusio 2016-04-22, gimimo liudijime motina nurodyta ieškovė G. P., tėvas – nenurodytas.

Teismo medicinos specialistas išvadoje nurodo, kad atsakovas D. S. yra vaiko L. P., gimusio 2016-04-22, biologinis tėvas su 99,999999997 % tikimybe (b. l. 50-53).

Kadangi atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus, teismo sprendime surašomi sutrumpinti teismo motyvai (CPK 268 str. 5 d.).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, reiškia, kad kai sprendžiami su vaikais, susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis yra L. P., gimusio 2016-04-22, biologinis tėvas, į tai, kad minėtą aplinkybę patvirtina teismo 2016-10-17 medicinos specialisto išvada, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvą, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo tenkinti (CK 3.146, 3.147, 3.148 str.).

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 str. 3 d.). Šalių pateiktoje taikos sutartyje išspręstas ginčas dėl išlaikymo L. P. priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Šalims CPK 42 str., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 294 str., CK 6.983 str. ir 6.985 str. numatytos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės yra žinomos ir suprantamos. Kadangi taikos sutarties sąlygos atitinka šalių valią, neprieštarauja šalių bei viešajam interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms, šalių prašymas tenkintinas, taikos sutartis tvirtintina ir civilinės bylos dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutrauktina (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 6.985 str.).

Šalims išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.). Šalims taip pat išaiškintina, kad joms išlieka teisė kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

CPK 96 str. 1 d. nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-05-30 sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, matyti, kad ieškovei valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 100 procentų, dėl ko ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas 20 str. 1 d.). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-11-30 pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad valstybė už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei G. P. patyrė 508,56 Eur išlaidų. Ieškovės ieškinio suma yra 2280,00 Eur (190,00 Eur x 12 mėn.) nuo kurios mokėtinas – 51,00 Eur, dydžio žyminis mokestis ((2280,00 Eur × 3 proc.) × 75 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p. 7 d.). Byloje taip pat buvo pareikštas neturtinis reikalavimas dėl tėvystės nustatymo už kurį mokėtinas 31,00 Eur žyminis mokestis. Žyminio mokesčio dydis nuo kurio ieškovė atleista yra 82,00 Eur. Šalims sudarius taikos sutartį, atsakovas turėtų sumokėti valstybei 25 procentus žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinio reikalavimus dėl kurių sudaryta taikos sutartis (CPK 87 str. 2 d., 96 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybei turėtų būti priteistina 13,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl kurių sudaryta taikos sutartis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys nusprendė kilusį ginčą spręsti taikiai, atsakovas atleistinas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą už reikalavimus dėl kurių sudaryta taikos sutartis (CPK 96 str. 5 d.), todėl iš atsakovo priteistina 31,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Kadangi atsakovas ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo pripažino tik ištyrus teismo medicinos specialisto išvadą, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jis dirba, tačiau jo gaunamos pajamos iš darbinių santykių yra minimalios, jis turi nekilnojamojo turto, kuris apsunkintas hipoteka, turi prievolinių įsipareigojimų kreditoriams, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, byla baigiama taikos sutartimi, teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas valstybės naudai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei apsunkintų atsakovo galimybes teikti reikalingo dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisiama mažesnė patirtų bylinėjimosi išlaidų suma už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei, t. y. 100,00 Eur (CPK 96, 99 straipsniai). Atsakovas nepateikė teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 98 str. 2 d.), tačiau teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį, ir priteisti mažesnę bylinėjimosi išlaidų, patirtų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumą, arba iš vis jų nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 2016-04-22, tėvas.

Patvirtinti ieškovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016-12-01, sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė:

Šalys susitaria, kad nepilnamečio vaiko L. P., gimusio 2016-04-22, nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina G. P., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam 2016-04-22, periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų ir 00 euro centų) nuo 2016-04-22, t. y. nuo vaiko gimimo, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas D. S. įsipareigoja pervesti į G. P. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke.Nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas uzufrukto teise pavedama tvarkyti jo motinai G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Šalys susitaria, kad vaiko tėvui D. S. nebus trukdoma bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L. P. ir dalyvauti jo auklėjime, tačiau apie norą pasimatyti ir pabendrauti su vaiku jis turi įspėti vaiko motiną G. P. prieš dvi kalendorines dienas iki pasirinktos bendravimo dienos. Šalys patvirtina, kad šią taikos sutartį sudaro, būdamos veiksnios ir laisva valia, ir, kad šia taikos sutartimi išsprendė klausimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo teikimo ir bendravimo tvarkos, pretenzijų viena kitai neturi.Šalys patvirtina, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo, taip pat civilinės bylos nutraukimo sąlygos ir teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 294 straipsnyje.Šalys supranta ir žino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 ir 6.985 straipsnių nuostatas, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, ir, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Civilinės bylos dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. P., gimusiam 2016-04-22, priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nutraukti.

Atleisti atsakovą D. S. nuo 13,00 Eur (trylikos eurų ir 00 euro centų) žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo D. S. 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 00 euro centų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – įmoka už priteistą žyminį mokestį, ir civilinės bylos numerį Nr. 2-497-995/2016.

Priteisti iš atsakovo D. S. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų ir 00 euro centų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ir civilinės bylos numerį Nr. 2-497-995/2016.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Skuodo rajono apylinkės teismą.