- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- N-63-2333-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V. (E. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. V. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir 129 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad E. V. 2009 m. rugpjūčio 6 d., apie 01 val. 10 min., Eišiškių plente, Vilniuje, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,78 promilės girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pat neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
II.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. spalio 5 d. nutarimu pripažino E. V. kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 129 straipsnyje, padarymo ir skyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 4500 Lt baudą. Teismas, verdindamas byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. V. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Nurodė, kad nors jis teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs pažeidimus, jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu, įvykį betarpiškai mačiusių liudytojų – policijos pareigūnų A. B. (A. B.) ir G. R. – parodymais, kurie nurodė, kad automobilį vairavo būtent E. V.. Teismas pažymėjo, kad minėtų liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo – teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kurios dėstomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių minėti policijos pareigūnas būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Teismas pažymėjo, kad E. V. aiškinimas, jog automobilį vairavo ne jis, o jo draugas L. S. (L. S.), paneigtas policijos pareigūnų parodymais bei tarnybiniuose pranešime nurodytomis aplinkybėmis ir vertino tai kaip vieną iš pasirinktų gynybos būdų, siekiant išvengti atsakomybės. Teismo nuomone, liudytojo L. S. parodymai buvo duoti siekiant padėti E. V. išvengti administracinės atsakomybės. Teismas atmetė prašymą grąžinti E. V. administracinio teisės pažeidimo bylą protokolą surašiusiai institucijai trūkumams pašalinti, t. y. pažeidimo padarymo vietos patikslinimui, konstatuodamas, kad nėra pagrindo jį tenkinti – byloje nustatyta pažeidimo padarymo vieta, tai yra Eišiškių plentas, Vilniuje, o ta aplinkybė, kad nėra nurodyta konkretesnė vieta, anot jo, negali būti laikoma esminiu administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumu, užkertančiu kelią tolimesnei teisenai. E. V. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, taip pat į pažeidėjo asmenybę.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti netikslūs ir neaiškūs duomenys apie pažeidimo vietą, kuri yra esminis pažeidimo sudėties požymis, apklausti policijos pareigūnai pažeidimo vietos iš esmės nepatikslino, todėl byla turi būti grąžinta institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, esminiams trūkumams ištaisyti. Be to, nurodo, kad nesutinka su teismo nutarimu, kuriuo buvo konstatuota, kad jis vairavo automobilį. Anot jo, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į apklaustų liudytojų suinteresuotumą bei prieštaravimus jų parodymuose. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apklausti liudytojai (policijos pareigūnai) nėra nesuinteresuoti bylos baigtimi, nes įvykio metu kilo konfliktas. Pareigūnų parodymai yra neteisingi, nes automobilį vairavo L. S., kuris buvo blaivus ir turi teisę vairuoti automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
E. V. buvo pripažintas kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 129 straipsnyje, padarymo.
ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu – užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų.
ATPK 129 straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.
Norint E. V. veiką kvalifikuoti pagal minėtus ATPK straipsnius, turi būti nustatytas būtinas šių pažeidimų sudėčiai elementas – vairavimas. Apeliantas ginčija padarytus pažeidimus ir teigia, kad automobilį vairavo ne jis, o draugas L. S., pirmosios instancijos teismas priešingos išvados priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, neatsižvelgęs į apklaustų liudytojų suinteresuotumą bei prieštaravimus jų parodymuose.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė E. V. paaiškinimus bei apklausė įvykyje dalyvavusius liudytojus (A. B., G. R., L. S.), išsamiai argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – policijos pareigūnų A. B. ir G. R., tiesiogiai stebėjusių daromus pažeidimus, parodymai (b. l. 30-31, 36-37) bei jų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės (b. l. 3-6). Policijos pareigūnai neabejodami patvirtino, kad automobilį vairavo E. V., nurodė, kad suklysti negalėjo, nes visą laiką matė jį nedideliu atstumu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytais motyvais ir jų pagrindu padaryta išvada, kad netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Tas faktas, kad pažeidimo padarymo metu įvyko konfliktas, niekaip nepatvirtina policijos pareigūnų išankstinio suinteresuotumo, neįrodyta, kad konfliktą išprovokavo policijos pareigūnų netinkamas elgesys. Byloje nėra duomenų, kad pareigūnų veiksmai buvo apskųsti pavaldumo tvarka. Minėti parodymai pakankamai detalizuoti, atitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus paaiškinimus, jokių esminių neatitikimų, sudarančių pagrindą kelti jų objektyvumo klausimą, nenustatyta. Atitinkamai E. V. iškelta versija, kad automobilį vairavo ne jis, o tai pripažinęs L. S., kuris yra jo draugas, vertintina kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir yra paneigta policijos pareigūnų parodymais.
Įvertinus paminėtus įrodymus, išnagrinėjus juos visų byloje nustatytų aplinkybių visumoje, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad automobilį BMV administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo E. V.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti dėl automobilį vairavusio asmens tapatybės nėra. E. V. automobilį vairavo neblaivus (alkotesteriu nustatytas 1,78 promilės girtumas, E. V. su šiais parodymais sutiko (b. l. 7)), vairuotojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo nei pažeidimo padarymo metu, nei vėliau nepateikė, todėl pripažintina, kad jo veika pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 129 straipsnį kvalifikuota pagrįstai.
E. V. apeliaciniame skunde taip pat kelia administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio išsamumo klausimą (ATPK 260 straipsnis), teigdamas, kad jame nurodyta įvykio vieta yra netiksli ir tai yra esminis trūkumas, dėl kurio byla turi būti grąžinta institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2) matyti, kad jame nurodyta tokia įvykio vieta – Eišiškių plentas, Vilnius. Teismo posėdyje policijos pareigūnai patikslino, kad įvykis atsitiko jiems važiuojant Eišiškių plentu, o E. V. vairuojam automobiliui važiuojant pagrindiniu keliu, viskas vyko netoli Panerių girininkijos, E. V. ir L. S. šių parodymų neginčijo, pripažino, kad važiavo iš Naujininkų rajono link Eišiškių plento. Esant šioms aplinkybėms, teigti, kad konkreti įvykio vieta nenustatyta, nėra pagrindo, todėl apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pažymėtina, kad ypatingai tiksli įvykio vieta kaip objektyvusis sudėties požymis E. V. veikos kvalifikavimui šiuo atveju nėra būtinas ir nepaneigia jo padarytų pažeidimų.
Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu, o E. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. V. (E. V.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.