Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-07-16 · Civilinė byla Nr. 2A-845-390/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2009-07-16
Bylos Nr.
2A-845-390/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Ramūnas Mitkus, Neringa Venckienė
Ieškovas
E. G. R.
Atsakovas
M. R.
Trečiasis asmuo
Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius
Kategorijos
  • 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-845-390/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Šimonis
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.2; 114.11; 121.19.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 16d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovei E. G. R.,viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pripažinimo asmenine nuosavybe; tretysis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. G. R. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, kad butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pirktas už jos asmenines lėšas, gautas pardavus paveldėtą butą, yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Ieškovė nurodė, kad 1998 m. rugsėjo 4 d. sudarė santuoką su S. R.. Ieškovės teigimu, iki santuokos sudarymo ji gyveno kartu su savo teta O. Š., pastarajai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), o sutuoktinis iki santuokos sudarymo turėjo jam priklausantį bendrabučio tipo kambarį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir kuris buvo įkeistas. Apie 1999 metus jam teko parduoti savo kambarį, kad galėtų grąžinti skolas. Pardavus minėtą kambarį, visų gautų lėšų skoloms padengti nepakako, dar liko skolingas. Taip pat nurodė, kad sutuoktinis didžiąją dalį santuokoje išbūto laiko buvo bedarbis ir neturėjo pinigų net savo asmeniniams poreikiams patenkinti, vartojo alkoholį. Apie 2007 metus S. R. išvažiavo į Angliją uždarbiauti, o 2008 m. balandžio mėnesį, ieškovės teigimu, ji sužinojo, kad S. R. žuvo. Ieškovė pažymėjo, kad 1999 m. lapkričio 4 d. mirė jos teta, kurios bute jie ir gyveno, tetos butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo 2004 m. kovo 8 d. Ieškovė sudarė su Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacija „Baltic-Americian Enterprise Fund“, šiuo metu jos teisių perėmėja yra Allied Irish Banks p.l.c. filialas Nordea Bank Finland Plc, kredito paskolos sutartį, pagal kurią įsipareigojo minėtai organizacijai įkeisti nupirktą butą, planavo, kad pardavus paveldėtą butą už gautas lėšas atsiskaitys pagal kito buto pirkimo pardavimo sutartį, o paskolą panaudos nupirkto buto renovacijai. Ieškovė pabrėžė, kad dėl to, jog buvo susituokusi bankas reikalavo, kad sutuoktinis taip pat pasirašytų paskolos sutartį kaip laiduotojas. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. kovo 15 d. sudarė avansinio mokėjimo sutartį, pagal kurią už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 2500 Lt, butas buvo perkamas už 50 500 Lt. Ieškovė toliau nurodė, kad: 2004 m. kovo 25 d. sudarė buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurios metu sumokėjo pardavėjams 10114 Lt; pinigus atsiskaitymui gavo avansu pagal paveldėto buto 2004 m. vasario 26 d. preliminarią pardavimo sutartį, avansu pagal sutartį gavo 16 000 Lt; 2004 m. balandžio 7 d. sudarė paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartį, butas parduotas viso už 45000 Lt. Už gautus likusius pinigus galutinai atsiskaitė pagal buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, o už pagal kreditavimo sutartį gautas lėšas darė nupirkto buto remontą. Ieškovė teigė, kad tokiu būdu už perkamą butą panaudojo tik savo asmeninės nuosavybės teise turimas lėšas, tuo tarpu sutuoktinis S. R. prie nupirkto buto visiškai neprisidėjo, tik laidavo pagal paskolos sutartį. Ieškovė pažymėjo, kad nežiūrint šių aplinkybių Nekilnojamojo turto registre nupirktas butas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes dėl teisinio neišprusimo galvojo, jog sutuoktiniui esant laiduotoju pagal paskolos sutartį jis turi būti nurodytas ir buto pirkimo pardavimo sutartyje, ko pasėkoje Nekilnojamojo turto registre buto jau nebegalėjo registruoti kaip priklausančio tik jai. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji nesuvokė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto teisinio statuso. Ieškovė teigė, kad visos skolos kreditoriui Jungtinių Amerikos valstijų ne pelno korporacijai „Baltic-Americian Enterprise Fund“ neatidavė, nes darėsi nupirkto buto remontą, likusią skolos sumą nuo pat pirmosios įmokos kas mėnesį gražina tik ji, sutuoktinis nei karto nebuvo prisidėjęs prie paskolos gražinimo, visos įmokos atliktos iš ieškovės asmeninių lėšų, tai patvirtina faktas, kad sutuoktinis visas uždirbtas lėšas naudodavo tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 3 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Teismas, nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2004 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l. 16-20) buvo įgytas E. G. R. ir S. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Nurodė, kad esant tokiai neginčijamai pirkimo-pardavimo sutarčiai, kurioje sutuoktiniai aiškiai išreiškė valią perkamą butą įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, aplinkybės, kad už perkamą butą ieškovė atsiskaitė asmeninėmis lėšomis, t. y. gautais pinigais pardavus jos paveldėtą turtą ir pinigais, gautais pagal paskolos sutartį, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą. Teismas sprendė, kad ieškinys pagal byloje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą bei pateiktus rašytinius įrodymus negali būti patenkintas, nes reikalavimas pripažinti asmenine sutuoktinių nuosavybe turtą neatitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų dėl aiškios sutuoktinio valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. G. R. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai. Apeliantė teigia, kad teismas priimdamas sprendimą už akių pažeidė procesinės teisės normas bei netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir šie pažeidimai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Savo nuomonę grindžia papildomais argumentais:

2004 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis sukuria buto teisinį statusą, todėl ji negali būti įrodymu sutarties šalies valiai nustatyti, nes būtent priešingą sutarties šalies valią ir bandoma įrodyti ieškinyje.

LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. neįpareigoja ieškovo, reiškiant ieškinį šiuo pagrindu, kartu reikalauti ir sutarties, kurios pagrindu turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, pripažinimo negaliojančia. Pats sutarties galiojimas neįrodo tikrosios šalies valios, sutarties teisėtumo klausimas nėra sprendžiamas.

Teismas netyrė ar ieškovės valia buvo išreikšta aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui, ar dėl to yra kilęs ginčas, formaliai įvertino tik pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo atveju ieškovės valia buvo išreikšta aiškiai bei suvokiamai kitam sutuoktiniui ir tarp sutuoktinių dėl to nebuvo kilęs joks ginčas, jis visą laiką tą žinojo, suvokė, jokių pretenzijų nereiškė, įmokų ir mokesčių nemokėjo, tai yra žinoma ir atsakovui, kuris jokių pretenzijų dėl to nereiškia, net į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė. O pati sutartis buvo sudaryta būtent tokios formos tik dėl to, kad dėl neišprusimo ir laiko stokos teisiškai buvo suklysta dėl pasirinkto būdo įsigyti turtą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nėra jokių duomenų paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl teismas, atlikdamas formalų įrodymų vertinimą, neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja didesnė tikimybė, kad už asmenines lėšas pirktą butą ieškovė siekė įgyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad dėl turto statuso yra kilęs ginčas ir taip apriboti ieškovės teisę ieškinio dalyką įrodinėti liudytojų parodymais, kuriuos buvo prašoma apklausti teisme.

Teismas visiškai nemotyvavo, kuo remiantis, padarė išvadą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas ir kad jis turi teisę spręsti dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos egzistavimo ar jos nepaneigimo, todėl konstatuotina, kad dalis sprendimo yra visiškai nemotyvuota, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos ieškovės teisės į ekonomišką ir koncentruotą teismo procesą, nes teismas keli kartus nemotyvuotai atsisakė priimti sprendimą už akių.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

CPK 130 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus arba kai byloje yra daugiau kaip dešimt byloje dalyvaujančių asmenų ir nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų šio kodekso 120 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu. Taigi, šio straipsnio dalis įsakmiai nurodo sąlygą, kad įteikimas viešo paskelbimo būdu yra galimas tik tuo atveju, kai nėra galima paskirti kuratoriaus. Taikant CPK 130 straipsnio 1 dalį teismas turi ypač paisyti, nes nepagrįstai įteikus viešai paskelbiant atsiranda CPK 131 straipsnyje nurodytų padarinių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešant viešai dėl to, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas tapo nežinomas. Tačiau teismas leisdamas atsakovui įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu nesiėmė priemonių ir nesiaiškino ar byloje nėra galimybės paskirti kuratoriaus ir pažeidė civilinio proceso kodekso normas, t.y., neteisingai taikė CPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas.

CPK 285 straipsnio 1 dalis pateikia atvejus, kai galima priimti sprendimą už akių. Nagrinėjant byla teisme sprendimas už akių galimas esant tokioms sąlygoms: 1) į teismo posėdį neatvyksta viena šalis. 2) neatvykusiai šaliai tinkamai pranešta teismo posėdžio laikas ir vieta. 3) iš neatvykusios šalies negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. 4) kita šalis atvyksta į teismo posėdį ir prašo neatvykusiai šaliai priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ( CPK 285 straipsnio 2 dalis). Neesant visoms aukščiau nurodytoms sąlygoms teismo sprendimą už akių priimti negalima. Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo netinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, todėl teismo sprendimas negalėjo būti priimamas pagal CPK 285 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla negalėjo būti iš viso nagrinėjama parengiamajame teismo posėdyje, tai ir nebuvo sąlygų priimti sprendimą už akių. Apylinkės teismas priimdamas sprendimą už akių padarė procesinius teisės normų pažeidimus dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šių padarytų pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas negali, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( 329 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas teismo sprendimą už akių, atlieka tik formalų įrodymų vertinimą. Tai reiškia, kad įrodymų vertinimas priimant teismo sprendimą už akių ir nagrinėjant bylą įprastine tvarka iš esmės skiriasi. Dėl to apeliantės apeliacinio skundo argumentai susiję su įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu yra teisiškai nepagrįsti.

Esant nurodytiems argumentams apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant bylą iš naujo nurodyti pažeidimai šalintini. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nurodytas atsakovas M. R. kaip mirusiojo S. R. procesinių teisių perėmėjas nėra pagrindęs savo dalyvavimo procese ir pateikęs teismui įrodymų, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų S. R. materialiųjų teisių ir pareigų perėmėjas ( CPK 48 straipsnio 3 dalis). Paaiškėjus situacijai, jog ieškovės nurodytas atsakovas mirusiojo S. R. procesinių teisių neperėmė, ir nėra jo įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, svarstytina galimybė įtraukti į bylos nagrinėjimą Kauno apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją atstovaujančią valstybę tokio pobūdžio bylose ( C K 5. 2 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009m. kovo 3d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusNeringa Venckienė